Siekę studijų Lietuvoje jaučiasi apgauti

Lietuvoje studijuoti siekę lietuviško Punsko Kovo 11-osios licėjaus auklėtiniai jaučiasi apgauti, kai perskaičiavus jų Lenkijoje laikytų egzaminų rezultatus liko už borto.

Pasak Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovės Irenos Gasperavičiūtės, Lietuvoje studijuoti norėjo apie dešimt Punsko licėjaus auklėtinių.

Kaip sako I.Gasperavičiūtė, daugumai jų galimybę studijuoti Lietuvoje užkirto abitūros egzaminų verifikavimo koeficientas, kuris buvo pakeistas gegužės pabaigoje, Lenkijoje egzaminų sesijai einant į pabaigą.

„Kas rinkosi odontologiją, veterinariją, jie į šias specialybes neturėjo jokių šansų. Esmė ta, kad Studijų kokybės vertinimo centras valstybinį Lenkijoje laikytą egzaminą jiems perskaičiavo labai nepalankiai. Anksčiau buvo visai kitas koeficientas, o šiemet jis pakeistas, jų neinformavus, gegužės 22 dieną“, - BNS sakė I.Gasperavičiūtė.

Anot jos, šiais metais studijuoti Lietuvoje pasirinko geriausi Punsko licėjaus mokiniai, bet Lenkijoje laikytų abitūros egzaminų rezultatai buvo perskaičiuoti taip, kad jie visai neturėjo jokių šansų konkuruoti su Lietuvos absolventais.

Lenkijos bendruomenės atstovė pažymi, kad abitūros egzaminų rezultatų verifikavimo į Lietuvos vertinimo sistemą sąlygos ir koeficientas pasikeitė gegužės 22 dieną, kai Lenkijoje abitūros egzaminai jau ėjo į pabaigą.

„Studijų kokybės vertinimo centras pakeitė reikalavimus, kai patys absolventai jau negalėjo rinktis ir ko nors keisti - žaidimo taisyklės buvo pakeistos žaidimui besibaigiant“, - teigiama bendruomenės išplatintame pranešime.

„Tie, kurie šiemet baigė Punsko lietuvių licėjų ir pasirinko studijas Lenkijoje ar užsienyje sėkmingai įstojo, o tie, kurie pasirinko studijas Lietuvoje, kuriems buvo aiškinama, jog Lietuva sudaro puikias sąlygas lietuviams studijuoti, jaučiasi apgauti“, - rašoma pranešime.

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus sako, kad Lietuvoje studijuoti norėjusiems Punsko licėjaus moksleiviams buvo sudarytos sąlygos pretenduoti į programas pagal tikslinį finansavimą, o norėjusieji studijuoti mediciną ir nepatekusieji su savo rezultatais nebūtų įstoję ir Lenkijoje dėl aukšto konkursinio balo į šią specialybę. Viceministras pabrėžė, kad Punsko moksleiviams kaip užsienyje gyvenantiems lietuviams buvo papildomai pridėti du taškai.

„Mes sudarėme galimybę jiems įstoti per tiksliniu būdu skiriamas stipendijas į tas kryptis, į kurias leidžia jiems įstoti. Mes peržiūrėjome jų pageidavimus, turiu pasakyti, kad iš tikro jie buvo labai ambicingi, medicina ir taip toliau, tačiau su tokiais baigiamųjų darbų rezultatais, kokius jie turėjo, jie ir pačioje Lenkijoje negalėtų įstoti. Jie nelaikė valstybinio egzamino. Studijų kokybės vertinimo centras konvertavo pagal schemą, kuri patvirtinta ministro įsakymu. Kaip lietuviai, gyvenantys užsienyje, jie gavo du pridėtinius balus, bet to nepakako, kad jie įstotų į medicinos studijas“, - BNS sakė R.Vaitkus.

Jis tvirtino, kad egzaminų rezultatų perskaičiavimo tvarkos pasikeitimai esminės reikšmės neturėjo.

„Ta schema nieko nepasikeitė, patikslinta anksčiau buvusi schema, ir tas perskaičiavimas nesugriovė visos sistemos“, - tvirtino viceministras.