Sidnėjaus universiteto dėstytoja dr. Lina Markauskaitė mano, kad Lietuvos mokyklose reikia laisvesnių mokymo programų, būtina daugiau dėmesio skirti darbui komandoje ir mokymui patiems kurti žinias. Interviu DELFI L. Markauskaitė stebėjosi, kad Lietuvoje studentai dar daug mokosi auditorijose, o ne savarankiškai bendradarbiaujant grupėse.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

L. Markauskaitė daktaro disertaciją apsigynė Lietuvoje - Matematikos ir informatikos institute. 2004 m. ji laimėjo jauniesiems mokslininkams skirtą stipendiją postdoktorinėms studijoms Sidnėjaus universitete. Po trejų mokslinės veiklos metų lietuvei pasiūlyta likti dėstyti universitete.

Sidnėjaus universiteto Švietimo technologijų ir kognityvistikos tyrimų centre L. Markauskaitė atlieka tyrimus mokymosi mokslo srityje. Ši maždaug prieš 20 metų atsiradusi mokslo šaka nagrinėja mokymosi procesą - kaip geriau įsiminti, suprasti, įgauti kompetencijas, ką reiškia sužinoti, išspręsti problemą.

„Kai tu žinai, kaip žmogus išmoksta, žinai ir kaip mokyti“, - aiškina L. Markauskaitė.

Už darbą komandoje ir kūrybiškumą

Lina Markauskaitė
Lina Markauskaitė
© DELFI / Audrius Solominas

Gyvendama ir dirbdama Australijoje, mokslininkė mato kelias pagrindines Lietuvos švietimo ir mokslo problemas.

„Reikia daug laisvesnių, liberalesnių mokymo programų, kurios būtų orientuotos ne tiek į kažko išmokimą – įsiminti, aprašyti, apibūdinti, ne vien į kritinius, analitinius gebėjimus – išanalizuoti, kritikuoti, bet į įvairių žinių produktų kūrimą. Kad vaikai pagaliau įgytų įgūdžių dirbti komandose ir kurti realius dalykus“, - mano L. Markauskaitė.

Kaip pavyzdį mokslininkė pateikia istorijos pamokas – kiek dažnai, klausia ji, skiriamos užduotys ne pritaikyti jau egzistuojančią, o sukurti savo teoriją, paaiškinančią, kodėl konkretus istorinis įvykis buvo.

Pasak L. Markauskaitės, kūrybinis darbas atrodo paprastas, bet labai svarbus, nes vaikas gyvenime žinias naudos būtent taip: „Jei jis, pavyzdžiui, bus duonos kepimo inžinierius, turbūt praleis gana mažai laiko tiesiog analizuodamas įvairias duonos sudėtis – jis mėgins tobulinti duonos sudėtį ir, ko gero, ten jau taikys maisto technologijų žinias“.

Mokyti realijų, ne senienų

Tiksliųjų ir gamtos mokslų srityje dėstytoja mato didžiulį Lietuvos bendrojo lavinimo programų atotrūkį nuo mokslo realijų. „Iš tikrųjų dabar mokslas jau atliekamas ne naudojant laboratorijos mėgintuvėlius arba bent ne vien juos, ne vien mikroskopus, ne vien teleskopus. Daugelis mokslinių atradimų atliekama panaudojant duomenų bazes, modernius duomenų valdymo modelius, integruojant įvairias teorijas, duomenų analizės skaičiavimo būdus“, - aiškino mokslininkė.

Jos teigimu, mūsų vaikai praktiškai apie tai negirdi ir nežino, nors šios tendencijos atsirado prieš gerus 20 metų.

„Modeliavimais ir skaičiavimais, duomenų analize pagrįsti mokslinio tyrimo metodai. Mano manymu, į tai turėtų orientuoti bendrosios programos. Nėra taip prasminga mokyti tų žinių, žinojimo būdų, kurie moksle iš principo jau nelabai ir taikomi. Ir net nepaminėti tų, kurie realiai šiuo metu egzistuoja mokslininkų gyvenime“, - teigė L. Markauskaitė.

Pašnekovės manymu, Lietuvos mokslininkai į priekį pažengę daug labiau nei mokykla, tačiau permainos į mokyklas skverbiasi labai lėtai.

„Manau, žinių visuomenėje reikia švietimo, kuris mokina kurti žinias. Reikia suprasti, kaip įvairios disciplinos, profesijos kuria žinias, žinių produktus, už kuriuos vėliau jiems mokami pinigai. Ir reikia mokyti veiksmingų žinojimo, žinių kūrimo būdų – kuo jaunesnius, kuo anksčiau. Tuo reikia grįsti visą mūsų programą. Faktai reikalingi tik tiek, kiek padeda kurti naujas žinias – savaime jie nevertingi ir jų nereikia mokyti“, - įsitikinusi L. Markauskaitė.

Studentai per daug mokosi individualiai

Po 7 Australijoje praleistų metų, L. Markauskaitė pastebi ir šalių skirtumų aukštajame moksle.

„Šiek tiek nustebau vaikščiodama po universiteto kiemą, kad studentai dar pakankamai mažai naudoja jau sukurtas mokymosi erdves. Manau, kad, ypatingai aukštajame moksle, didžiulė dalis mokymosi turėtų vykti ne auditorijose, ne klasėse, o studentams besimokant patiems – bendradarbiaujant grupėse, dirbant prie grupinių projektų, užsiimant kitomis kūrybinėmis individualiomis užduotimis“, - įspūdžiais dalijosi L. Markauskaitė.

Pasak L. Markauskaitės, tam auditorija, kaip ir klasė, visai nepritaikyta - reikia erdvių, kur studentai galėtų susirinkti, diskutuoti, dirbti, spręsti problemas. Tačiau tam reikia, kad dėstytojai pradėtų keisti skiriamas užduotis.

„Turi būti ne individualūs atsiskaitymai, kur kiekvienas studentas dirba ties savo problema, o grupiniai darbai, projektai, kad kuo daugiau studentai turėtų galimybę bendradarbiauti ir dirbti komandose – realiame gyvenime individualiai dirbame labai mažai“, - kalbėjo pašnekovė.

Jos įsitikinimu, gerų darbo komandoje gebėjimų Lietuvoje neįgyjame, nors tai turėtų atsirasti dar mokykloje. „Jau mokykloje turime galvoti apie realų gyvenimą – jei tos žinios nėra pritaikomos gyvenime, klausimas, ką ir kam mes mokiname, ar negalėtume vaiko užimti kažkaip kitaip, kad mokytųsi tai, ko reikės“, - sakė L. Markauskaitė.

Australai ėmėsi skaitmeninės revoliucijos

O kokiomis aktualijomis šiandien gyvena Australijos švietimo sistema?

Pasak lietuvės, Australija pastaruosius trejus metus vykdė skaitmeninę revoliuciją – visus pagrindinės mokyklos 7-9 kl. moksleivius aprūpino asmeniniais kompiuteriais.

Tuo šis kraštas unikalus, tačiau apie reformos rezultatus kalbėti dar anksti. „Išleista labai daug pinigų technikai, tačiau iki galo nepagalvota, kaip bus organizuojamas techninis aptarnavimas, kaip mokytojams bus padėta kompiuterius integruoti į bendrąsias programas. Visa valdymo ir pedagoginė sistema nebuvo iki galo sukurta“, - sako L. Markauskaitė.

Lietuvės pastebėjimu, Australijos visuomenėje vyrauja bendras suvokimas, kad kompiuteris, internetas – priemonė kasdieniame darbe, gyvenime. Australų nuomone, vaikas turi būti mokomas naudojant tas pačias technologijas – taip jis pasiruoš gyvenimui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kitos savaitės orai: galime sulaukti šlapdribos

Kitą savaitę išliks rudeniški permainingi orai , tačiau, kaip LRT RADIJUI sako sinoptikas...

Piešiamas naujas Lietuvos žemėlapis: Panevėžiui – priverstinės jungtuvės (7)

Juokaudama, kad šešiuose Lietuvos rajonuose, kurie tarsi žiedai apjuosę miestus, nėra net kur...

G. Paluckas siūlo skirstant pelną darbuotojus įtraukti į įmonių valdymą (162)

Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) pirmininkas Gintautas Paluckas siūlydamas savo idėją...

Metų seklys: nedidelio miestelio dideli nusikaltėlių užmojai (3)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Kai labai nori, bet neišgali: paskola automobiliui virsta kilpa ant kaklo (138)

Pripažinkime – kiekvienas nori vairuoti kuo geresnį automobilį ar gyventi kuo geresniame būste....

„Baltųjų pėdkelnių“ legenda: paslaptingų snaiperių iš Baltijos šalių bijojo visas Kaukazas (386)

1992-ųjų rudenį, prasidėjus karui Abchazijos regione, Kaukaze ėmė rastis vadinamosios...

Ekspertas įvertino 4 žmonių su skirtingu gyvenimo būdu riziką: kam kyla didžiausias pavojus susirgti žarnyno vėžiu (12)

Reguliariai mėgaujatės mėsos kepsniu? Norite atsikratyti kelių papildomų kilogramų? Turite II...

Šokoladinis saldžiųjų bulvių pyragas: prireiks tik 5 ingredientų ir jokių miltų

Aš norėčiau duoti jums po gabalėlį šio brownio ir pamatyti nuostabos kupinus veidus, kai...

Sodo bendrijos gyventojams neramios dienos: laukia iškeldinimas iš namų (174)

Sodų bendrija „Baltasis gandras“ jau daugybę metų kovoja už dar sovietmečiu gautus sklypus,...

„Rimi“ ir „Iki“ sandoris palies kelis šimtus darbuotojų (23)

Prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas ir reikalavimas kitiems mažmenininkams...