Šiaulių universiteto rektorius Vidas Lauruška antradienį jau buvo patvirtinęs aktoriaus E.Leonavičiaus prašymą, tačiau sukilus studentams suskubta malšinti maišto.
Neregėto skandalo pabūgęs rektorius tą pačią dieną atšaukė savo sprendimą, o studijų prorektorius Juozas Pabrėža nuskubėjo įkalbinėti aktoriaus bent baigti mokslo metus.
„Sutikau likti iki birželio pabaigos, bet mano reikalavimai nesikeičia – visi turime jausti didžiulę atsakomybę jaunam žinių ištroškusiam žmogui, kad po dešimtmečio nebūtų gėda pažvelgti jam į akis”, – emocingai apie klestinčias negeroves kalbėjo E.Leonavičius.
Dėstytojauti į Šiaulių universitetą praėjusį rudenį pakviestas E.Leonavičius neslėpė, kad apie pamatytas negeroves bandė Teatro katedroje kalbėti nuo pirmų dienų, bet niekas nenorėjo jo girdėti.
Teatralą nemaloniai nustebino paskubomis sukurptas specialybės modulis – visiškai nesubalansuotas krūvis, neesminiams dalykams skiriama daugiausia dėmesio.
„Mokiau studentus aktorystės meno pagrindų pagal Konstantino Stanislavskio sistemą. Prašiau papildomų valandų, bet ne dėl pinigų, o dėl studentų – jiems tikrai nepakanka žinių. Dirbome ir viršvalandžius, kad tik vaikams būtų geriau”, – emocingai kalbėjo E.Leonavičius.
Galutinai aktoriaus kantrybė trūko pamačius, kad niekas nereaguoja į pastabas dėl betoninių grindų.
„Mokytis sceninio judesio ant tokios dangos – žmogaus žalojimas. Visiems aišku, kad dirbti galima tik ant medine danga ar bent linoleumu užklotų grindų”, – piktinosi sukauptą patirtį jauniems žmonėms perduodantis teatralas.
Išgirdę, kad neliks už sąžiningumą, darbštumą, savitą požiūrį į meną mėgstamo E.Leonavičiaus, studentai apsisprendė kone akimirksniu – antradienį visi dvylika sutartinai pareiškė metantys studijas Šiaulių universitete.
Tuo tarpu ir universiteto prorektorius J.Pabrėža pripažino, kad menininko iškeltos bėdos – esminės: „Edmundas yra doras, sąžiningas menininkas, kuris kelia didžiulius reikalavimus ir sau, ir kitiems. Būtent tokie žmonės reikalingi universitetui.”