Asmenybės neatitinkantis įvaizdis kenkia

S. Urbonas teigia, kad prieš pradedant kurti tobulėjimo planus, kaip ugdyti ne tik kairįjį, bet ir dešinįjį smegenų pusrutulį, pirmiausia žmogus turi suvokti, kas jis yra. „Tai esmė, tačiau žmonės ir neturi laiko, ir tingi išsiaiškinti, kas jie tokie. Dabar dažnai internete susikuriami įvaizdžiai, neatitinkantys žmonių esmės, o nuo to prasideda papildomi konfliktai“, - apie riziką susikurti sau kenkiantį įvaizdį kalba S. Urbonas. Pasak asmenybės ugdymo mokytojo, kai žmogus nežinos, kuo paremtas jo susikurtas įvaizdis, tai bus netikra – įvaizdis bus vertas pajuokos. „Žmogus, visų pirma, turi išsiaiškinti pats su savimi, kas jis toks, kur jis eina“, - akcentuoja S. Urbonas.

Asmenybės ugdymo mokytojas teigia, kad pirmiausia turi būti kuriamas ne įvaizdis, o asmenybė: „Įvaizdžio kūrimas prasideda nuo asmenybės kūrimo, nuo asmenybės suvokimo. Kai suvoki, kas esi, ir tik tada kuri įvaizdį, jis įgauna pamatą. Jeigu kuri įvaizdį nusprendęs apsivilkti švarką, madingai susišukuoti ir būti prodiuseriu, labai gerai, jei tai leidžia jaustis komfortiškai, antraip – blogai“.

S. Urbonas sako, kad įvaizdis reikalingas tam, kad kiti mumis tikėtų, o jeigu tai neatitiks asmenybės, žmonės netikės. Lieka tik įsivaizdavimas, kad įvaizdis leis kažką pasiekti.

Tapatybei išsiaiškinti – klausimas „koks aš?“

Saulius Urbonas
S. Urbonas siūlo būdą, kaip suvokti, kas ir kokie esame. „Susirašykite visus įmanomus būdvardžius – geras, blogas, gražus. Iš būdvardžių išsirinkite devynis, kurie geriausiai jus apibūdina. Kitaip tariant, siekiant suvokti savo tapatybę, klausimas turi būti ne „kas aš?“, bet „koks aš?“, nes atsakyti „kas aš?“ nežinant „koks aš?“ yra sunku. Užsirašytus būdvardžius surašome prioriteto tvarka, išsirenkame tris pagrindinius ir vieną šalutinį – tai atsakymas „koks aš“. Žinodami „koks aš“, galime klausti „kas aš?“. Tada praverčia „mind maping“ (minčių žemėlapis): rašome savo vardą, o aplink tai, kas atsakytų į klausimą „kas aš?“ – mokinys, sūnus, sportininkas... Kai susirašome spektrą, pabandome kiekvieną jų atskirai apibūdinti ir taip sukuriame paveikslą. Tik tada išskiriame, kuriuo vardu esame linkę save pristatyti visuomenei.“

S. Urbonas teigia, kad išskyrę vardą, kuriuo esame linkę save pristatyti visuomenei, atsakome į klausimą „kas aš?“, kurį pravartu pasitikrinti, ar jis atitinka pasirinktą įvaizdį „koks aš“.
„Galutinis visų dalykų dalykas – veiksmų planas. Žmogus, neturėdamas veiksmų plano, nežino, ką daro. Deja, mes jo dažniausiai neturime“, - akcentuoja S. Urbonas.

Tobulėjimas – konkretūs veiksmai

Pasak S. Urbono, reikia didinti jaunų žmonių savivertę, o tam reikalingi konkretūs veiksmai. „Tobulėjimas – lipimas per save ir išėjimas iš komforto zonos. Lengviausia daryti elementarų fizinį veiksmą. Nuspręskime, kad padarysime kasdien elementarią mankštą. Atrodo paprasta? Padarykime tai, nes kol šito nepadarome, galima tik svaičioti apie aukštas materijas“, - sako S. Urbonas.

Anot asmenybės ugdymo mokytojo, savęs stūmimas iš komforto zonos turi suteikti malonumą. „Tai duoda nesuvokiamos energijos, viskas atrodo kitomis spalvomis“, - sako jis.

„Svarbiausia – nebijoti klaidos. Reikia suvokti, kad klaidų gyvenime neįmanoma išvengti ir kad klaidos yra gėris, o ne blogis, nes iš klaidų reikia mokytis“, - tvirtina S. Urbonas.

S. Urbonas apibendrina sakydamas, kad nemąstančiam jokie straipsniai nepadės: „Turime pripažinti, kad tik 5 procentai žmonių atkreips dėmesį, perskaitys šį straipsnį ir kažką iš jo paims. Bet juk mes ir dirbame vardan penkių, nes jie judina pasaulį.“

Neformalios saviugdos straipsnių ciklas - bendras DELFI ir VšĮ „Sėkmės mokykla“ projektas, kuriuo siekiama kurti atsakingų piliečių visuomenę, ugdyti papildomas asmens kompetencijas ir didinti vidinį potencialą.