Anot jo, nėra paslaptis, kad nemaža dalis VDA studentų ir dėstytojų turi psichologinių problemų.

„Nemažai jų yra psichikos įstaigų klientai. Čia yra konfidenciali informacija, negaliu atskleisti tų skaičių, nes jų ir nežinau, tuo labiau ir pavardžių. Galbūt dėl specifinių tų žmonių prigimtinių savybių jie dažnai kreipiasi į psichikos sveikatos įstaigas dėl pagalbos“, – trečiadienį Seime vykusiame Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje sakė rektorius.

Tokį jo pareiškimą komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas pavadino skandalingu.

„Aš nesakau, kad visi dėstytojai ir visi studentai yra tų institucijų, paslaugos centrų klientai, naudojasi paslaugomis. Tik noriu pasakyti, kad tie skaičiai yra konfidencialūs, bet man pasakė, kad tie skaičiai yra pakankamai nemaži“, – pakartojo jis.

Skirs daugiau dėmesio santykiui su studentais

Tačiau A. Klimas taip pat pakartojo prisiimantis moralinę atsakomybę dėl to, kas vyksta akademijoje.

„Pirmiausiai, tie dalykai atsiranda tuomet, kai nėra tikro, deramo pasitikėjimo tarp studentų ir dėstytojų. Jei studentai sako: „Čia yra dėstytojai, o čia – mes“, tai yra labai blogai. Atkreipsime dėmesį į Studentų atstovybę, kad užtikrintume kontaktą, kuriuo galėtume gauti teigiamus ir neigiamus komentarus“, – sakė jis.

Pasak rektoriaus, Akademinės etikos kodeksus dėstytojai perskaito ir pasirašo, tačiau kartais galbūt nevisiškai supranta ir negeba apibrėžti seksualinio priekabiavimo reiškinio.

„Tie dėstytojai turi vieną moralinį kodeksą, kuris galbūt atėjo iš labai senų laikų, o dabartinė karta visai kitaip supranta orumą, pagarbą“, – kalbėjo A. Klimas.

Daugiau skundų nesulaukė

Po posėdžio paklaustas, kiek laiko žino, kad dėstytojai ir studentai yra kamuojami psichologinių problemų, rektorius atsakė, kad „ne veltui Vilniuje yra Naujosios Vilnios ligoninė, Vasaros g., yra pagalbos klinikos“.

„Tai yra visos visuomenės, o ne VDA problema, toli gražu“, – užtikrino jis.

Pasirodo, antradienį VDA dėstytojai buvo pakviesti į susitikimą su lygių galimybių ekspertais ir specialistais.

„Mes gavome anonimines grįžtamojo ryšio apklausos anketas, nė vienoje jų nėra požymių dėl seksualinio priekabiavimo. Atskirų skundų dėl kitų dėstytojų (be G. Trimako, J. Gasiūno ir A. Liepuoniaus – DELFI) nėra“, – sakė A. Klimas.

Rektorius leido suprasti, kad G. Trimakas toliau turėtų likti dėstyti VDA.

„Jo tokie, sakysime, nusižengimai yra VDA akademinio etikos kodekso ribose. Kodeksas būtent ir kalba, kad yra tam tikros sankcijos: papeikimas, griežtas papeikimas, tai nėra Baudžiamojo kodekso 152 str. (dabar jau žinau) dalykas“, – užtikrino VDA atstovas.

Prašo papildomų pinigų

Savo ruožtu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektorius prof. Zbignevas Ibelgauptas atkreipė dėmesį, kad psichologinei pagalbai akademinės bendruomenės nariams turi būti skiriama papildomų lėšų.

„Poreikis yra tikrai didžiulis, milžiniškas – viskas tvarkoje, bet neturi kentėti studijos, iš ko mes imame lėšas psichologui“, – kalbėjo jis.

Pasak Z. Ibelgaupto, psichologas į LMTA atvyksta penktadieniais ir pagalbą studentams teikia visą dieną, anonimiškai.

Studentai patiria stresą ir nerimą, tačiau kreiptis į aukštąją mokyklą nesiryžta

„Dabartinė situacija mūsų šalyje tikrai neramina. Seksualinio priekabiavimo skandalai perauga į platesnį kontekstą – studentų psichinės sveikatos būklę“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas.

Posėdyje buvo pristatytas ir 2017 m. gruodį – 2018 m. sausį LSS inicijuotas socialinės dimensijos tyrimas. Vadovaujantis juo, net 80 proc. studentų, pasirodo, yra patyrę stiprų nerimą, daugiau nei 70 proc. – stresą, o apie 30 proc. mano susidūrę su depresija.

„Vos 25 proc. studentų pirmiausiai kreiptųsi į psichologą ir vos 8 proc. jų ieškotų pagalbos aukštojoje mokykloje“, – nurodė E. Sarkanas.

Jis kelia klausimą, ar psichologinė pagalba studentams suteikiama, ar ji egzistuoja ir yra matoma.

Kreipsis prašydama peržiūrėti Etikos kodeksus

Pasak švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, akivaizdu, kad sistema neveikia taip, kaip turėtų veikti.

„Santykiai tarp dėstytojų ir studentų turi būti grįsti abipusės pagarbos ir pasitikėjimo sutarimu. Tai yra akademinės bendruomenės sutarimas, kuris paprastai įtvirtinama Etikos kodeksuose. Juos turi visos aukštosios mokyklos, tačiau tai, kad susiduriame su tokiomis situacijomis, rodo, kad nuostatos neveikia. Kreipsimės, kad jie būtų peržiūrėti. Nėra normalu, jei studentas, išgyvenantis sudėtingą emocinę situaciją, bijo kreiptis. Dažnai – dėl to, kad nėra tikras, ar bus išgirstas, sulauks pagalbos, bus į tai atsižvelgta, situacija tikrai keisis“, – kalbėjo ministrė.

Ji pasveikino rektorius, kurie esą ėmėsi reaguoti į problemas greitai, tačiau pabrėžė, kad visiems kyla klausimų, kodėl jų nebuvo imtasi anksčiau, nes leista susidaryti pretekstui, kurį jau būtina spręsti operatyviai.