Seimas trečiadienį po svarstymo pritarė švietimo sistemą reformuojančiam naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektui. Projektui po svarstymo pritarta 44 parlamentarams balsavus už, 7 - prieš ir 9 susilaikius. Dėl įstatymo priėmimo planuojama balsuoti kitą savaitę. Trečiadienį Seime daugiausiai ginčų svarstant įstatymą sukėlė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) patvirtinta nuostata, kuria studentų rotacija, perskirstant studijų krepšelius, numatyta tik po dvejų studijų metų.
© DELFI
Pirminiame, Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame projekto variante rotacijos nebuvo iš viso.

Seimo nariai trečiadienį atmetė siūlymus studentų studijų rezultatus, kurie lemtų, ar studentas gauna valstybės finansavimą, ar ne, peržiūrėti kasmet - tiek siūlymą studijų rezultatus peržiūrėti jau po pirmojo semestro rezultatų, o vėliau kasmet, tiek kasmet po kiekvieno kurso.

Tokiu atveju liko galioti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto priimtas variantas studijų krepšelius peržiūrėti po dvejų metų studijų.

Oponentų teigimu, ši nuostata pažeidžia Konstitucijos principą, jog gerai besimokantiems studentams garantuojamas nemokamas aukštasis mokslas.

Vienas pasiūlymo autorių, konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtina, jog tokiu atveju nemokamas mokslas garantuojamas ne gerai besimokančiam studentui, kaip numato konstitucija, o gerai besimokančiam moksleiviui.

"Taip išeina, kad nemokamas mokslas garantuojamas gerai besimokančiam studentui, nes į aukštąsias stojama pagal vidurinio mokslo rezultatus. Tuo tarpu studijų rezultatai įvertinami tik po dvejų metų", - BNS trečiadienį sakė K.Masiulis.

Pagal komiteto patvirtintą variantą, numatoma, kad krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Projekte siūloma, kad krepšelis būtų garantuojamas dvejiems metams, o prarandamas būtų, jei studento vidurkis būtų 2 balais žemesnis už bendrą.

Pasak oponentų, toks reguliavimas neskatintų gerai mokytis nei krepšelį gavusių - dvejus metus jie būtų ramūs dėl finansavimo, o krepšelį prarastų, tik jei vidurkis ženkliai atsiliktų nuo bendrakursių, nei už mokslą mokančių - nes net turėdami puikius rezultatus į valstybės finansuojamą vietą jie nepereitų.

Sausio pradžioje Vyriausybė pritarė studijų reformai, kuria įvedama vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema.

Krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.

Projekte numatoma, kad abiturientas krepšelį gaus dvejiems metams. Po dvejų metų studentas krepšelį praras, jei jo vidurkis bus 2 balais žemesnis už bendrą.

Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.

Švietimo ir mokslo ministerija vasario pabaigoje paskelbė normines studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų sritims. Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių mokslų pirmakursiams, norminė studijų kainą svyruoja nuo 3361 iki 18 854 litų.

Projektu įteisinta aukštojo mokslo reforma yra susilaukusi Lietuvos studentų sąjungos, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto, Lietuvos mokinių sąjungos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovų ir kitų pritarimo.

Prieš reformą yra pasisakęs Rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo bei Lietuvos kūno kultūros akademijos atstovai ir kiti.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Žvalgybos informaciją paviešinęs vokietis: Rusijos reakcija nustebino (324)

Melas, išsigalvojimai, siekis apšmeižti Rusiją. Tokių vertinimų praėjusį gruodį sulaukė...

Didžiausi žemvaldžiai: kas dalinasi Lietuvą (341)

Lietuvos plotas yra 65,3 tūkst. kv. km. (arba 6,53 mln. ha). Daugiau kaip pusė mūsų šalies...

Pranckietis abejoja Karbauskio spaudos konferencijos būtinumu (142)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS)...

Rusijos valdžia surado naują auką: tikina niekada gyvenime nematę „tokio šlykštaus dalyko“ (91)

Nauja Rusijos Federacijos Kultūros ministerijos Visuomeninės tarybos, kuriai vadovauja Jurijus...

Neįprastas eismo įvykis: kam draudimo bendrovė atlygins žalą? (33)

Įsivaizduokite, kad pasistatėte ir palikote automobilį įkalnėje, tačiau sugedo jūsų...

Sukrečiantis motinos skausmas: dukra, nepaisant medikų pastangų, mirė nuo gripo komplikacijų (29)

Viena britė pasidalijo savo skausmu, kurį sukėlė aštuoniolikmetės dukters mirtis nuo vienos...

Išpuolis prieš policiją Mažeikiuose – padegtas patrulio automobilis (32)

Sausio 23 d., tarp 19.10 val. ir 20 val., Mažeikiuose, Juodpelkio g., prie daugiabučio namo...

Atsisakė nuosavo automobilio ir jau apskaičiavo, kiek galima sutaupyti (107)

Šiandien dažnas neįsivaizduoja savo gyvenimo be automobilio, o tarša, kurią sukelia automobilių...

Pigi naminė priemonė, kuri padės nuvalyti riebalus nuo orkaitės durelių (13)

Kiekviena šeimininkė žino, kad su laiku orkaitės stiklas apsineša išdavikišku riebalų ir...

Šiemet yra kas ūkininkus gąsdina labiau nei būsimi mokesčiai (43)

Prasidėjus naujiems metams, ūkininkai rengiasi ateinančiam sezonui, tačiau jau dabar aišku, kad...