Vienas iš jų – moksleivių rudens atostogos ir po jų įvestas savaitę truksiantis nuotolinis ugdymas visose mokyklose.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvai sunerimo, kad ir jiems bus pritaikytas šis būdas, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) suskubo informaciją patikslinti. Ministerijos teigimu, Vyriausybė pritarė, kad nuo spalio 26 d. iki lapkričio 8 d. dviem savaitėms bendrojo ugdymo mokyklose 5-12 klasių mokiniams ir profesinio mokymo įstaigose būtų skelbiama kontaktinio ugdymo pauzė: kaip įprasta, mokiniai vieną savaitę atostogaus, o kitą savaitę mokysis nuotoliniu būdu.

Taip pat ŠMSM pabrėžė, kad:

  • pradinių klasių mokiniai po savaitės trukmės atostogų grįš į mokyklas, jiems nuotolinis mokymas netaikomas, nebent savivaldybės, kuriose paskelbtas karantinas, priima kitokį sprendimą.
  • darželiuose vaikai bus ugdomi kontaktiniu būdu, nebent savivaldybės, kuriose paskelbtas karantinas, priima kitokį sprendimą.
  • Neformalusis vaikų švietimas visoms amžiaus grupėms nuo spalio 26 d. dvi savaites vyks tik nuotoliniu būdu arba, jei tai neįmanoma, veiklos laikinai bus stabdomos. Nuotoliniu būdu bus teikiama ir švietimo pagalba.
  • Aukštosioms mokykloms rekomenduojama kitas dvi savaites studijas organizuoti nuotoliniu būdu, tačiau joms palikta teisė pačioms apsispręsti, ar studijas vykdyti minėtu būdu, ar įprastu.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) irgi paskelbė ribojimus visai Lietuvai ir papildomus ribojimus karantine esantiems miestams – abiem atvejais ribojimai dėl vaikų ugdymo buvo vienodi. Ministerija akcentavo, kad savaitę nuotoliniu būdu po atostogų turės mokytis 5-12 klasių mokiniai, o vaikai, besimokantys pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir profesinio ugdymo programas, toliau bus ugdomi įprastu būdu.

Stebės, kaip vystysis situacija

Didžiųjų savivaldybių atstovai nurodė, kad vertins bendrą situaciją, bet kažkokių pokyčių visoms ugdymo įstaigoms neplanuoja.

Sostinėje susirgimų koronavirusų netrūksta, tačiau Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė, kurios kuruojama sritis yra vaikų ikimokyklinis ugdymas, akcentavo, kad savivaldybės pakeitimai priklauso ir nuo ekstremalių situacijų valdymo komisijos nurodymų.

„Šiuo metu darželiai Vilniuje dirba, tik vienas iki spalio 28 d. yra uždarytas ir jis, sakykime, neveikia, kadangi jame buvo užfiksuota nemažai susirgimų koronavirusu. Tačiau toks yra vienintelis iš 138 darželių, kuris nedirba.

Taip pat yra dešimtis darželių, kuriuose viena arba kelios grupės yra saviizoliacijoje. Noriu pabrėžti, kad jeigu būtina saviizoliacija grupei arba, kaip anksčiau minėjau, neveikia visas darželis, tuomet tėvai gali gauti nedarbingumą. Jeigu darželis dirba, aišku, tuomet yra priežiūra ir vykdomas ugdymas“.

Mero pavaduotojos teigimu, kiekvieną dieną stebina spartus infekcijos plitimas ir tai sudaro tokią situaciją, kad sunku nuspėti, kaip bus, pavyzdžiui, po dviejų savaičių.

„Tačiau mes esame pasiruošę nedelsiant reaguoti ir mūsų komanda įgavo labai daug patirties per visą šį laikotarpį nuo pavasario. Jeigu darželio grupė atsiduria saviizoliacijoje arba uždaromas darželis, tuomet tėvams priklauso nedarbingumas“.

Kauno miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras pabrėžė, kad visuotinio ugdymo įstaigų uždarymas kol kas nėra planuojamas, o ikimokyklinukų tėvams irgi nereiktų panikuoti.

„Šiuo metu, gavę tas rekomendacijas, manome, kad jos yra pakankamai išsamios ir bandysime vadovautis tuo, kas yra numatyta visoms savivaldybėms. Taip pat deriname su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, laukiame jų pasiūlymų, kai kuriuos pasiūlymus jau esame gavę ir juos aptarinėjame“, – teigė jis.

Taip pat nurodė, kad jeigu būtų specialistų rekomendacijos ir tam tikras pagrindas, tuomet galvotų apie kažkokias papildomas priemones.

„Dabar manome, kad tai, kas yra pasiūlyta Vyriausybės, pakankamai platus priemonių sąrašas ir tiesiog imsimės jas įgyvendinti“.

P. Keras komentavo, kad darželiai veiks, kaip ir veikė, o bus uždaromi tik tuo atveju, jeigu juose įsiplieks infekcijos židiniai.

„Kol kas galios tokia pati tvarka, kokia buvo iki šiol“, – nurodė Kauno atstovas.

Asociatyvi nuotr.

Atsidūrė raudonojoje zonoje, bet ne visi planuoja užsidaryti

Vis dėlto dėl Vyriausybės šviesoforo principu sudaryto žemėlapio lieka neaišku, ar raudonojoje zonoje atsidūrusios savivaldybės galiausiai neapsispręs, po karantino įvedimo, uždaryti visų ugdymo įstaigų, mat joms leista kai kuriuos sprendimus priimti ir savarankiškai.

Raseinių r. savivaldybėje vietinis karantinas pratęstas iki lapkričio 6 d. ir čia sustabdytas ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose, organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu būdu. Joniškio r. savivaldybė iki lapkričio 9 d. taip pat nusprendė riboti ugdymo procesą – vaikų ir jaunimo užimtumo veiklas nuspręsta organizuoti nuotoliniu būdu.

„Delfi“ susisiekė ir su kitais keliais „raudonuojančių“ savivaldybių merais. Plungės r. meras Andrius Klišonis akcentavo išskirtinę jo savivaldybės padėtį.

„Iš tikrųjų, dabar dar nesu gavęs pilno teksto, kadangi Vyriausybės nutarimų projektas buvo vienoks, o klausantis paties Vyriausybės posėdžio buvo išsakyta papildoma nuomonė. Iš tikrųjų, norisi turėti pilną tekstą ir mes šį vakarą jį dar kartą peržiūrėsime ir rytoj turėsime ekstremalių situacijų valdymo komisijos posėdį.

Be jokios abejonės, norime, kad darželiai ir pradinės klasės dirbtų kontaktiniu būdu. Būtent tokio amžiaus vaikai negali būti vieni namuose ir vaikų teisės labai prieš tai pasisakytų“, – sakė jis.

Meras akcentavo, kad Plungė yra pramoninis miestas, todėl visuotinis nuotolinio ugdymo taikymas ir darželiams, ir pradinėms klasėms padarytų daug nuostolių vietiniam verslui.

„Tie žmonės, kurie gali dirbti nuotoliniu būdu, daugumoje mūsų įmonių jau ir dirba, bet tie, kurie dirba siuvyklose, prie konvejerio, statybose, kelių priežiūroje, dėl vaikų negalėtų dirbti. Tokia situacija būtų labai negera“, – teigė A. Klišonis.

Kelmės r. l. e. p. meras Egidijus Uksas informavo, kad jų savivaldybėje, nelaukiant centrinės valdžios nurodymų, moksleiviai jau antrą savaitę mokosi nuotoliniu būdu.

„Darželiai kol kas dirba, bet irgi planuojama, kad pereis prie nuotolinio ugdymo. Mes turėjome du atvejus dviejose ugdymo įstaigose ir nusprendėme nelaukti rodiklių“, – aiškino jis.

Skuodo r. meras Petras Pušinskas pabrėžė, kad tapo karantinine savivaldybe ir dabar laukia oficialių nurodymų iš šakinių ministerijų, kokios bus rekomendacijos ir ką bus reikalaujama griežtai vykdyti.

„Mes ir iki šiol buvome priėmę sprendimą savivaldybės ekstremalių situacijų komisijoje, kad kur buvo kontaktai su sergančiaisiais, ten buvo priimti sprendimai. Taip pat turėjome židinių mokyklose, bet ten ir buvo imtasi atitinkamų priemonių, žinome, kur labiau paveiktos rajono zonos. Vis dėlto nenorėtume, kad visose ugdymo įstaigose būtų taikomas vienodas kurpalius“.

Jo teigimu, kai tik bus gautos rekomendacijos, tuomet pagal jas bus žiūrima, kas bus taikoma.

„Mano asmenine nuomone, jeigu nėra židinio, tuomet ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas turėtų būti kontaktinis, kadangi negauna tokio išsilavinimo nuotoliniu būdu. Aišku, reikia laikytis saugumo reikalavimų. Žinoma, jeigu kažkur iškyla problema, tada reikia sudaryti sąlygas dirbti nuotoliniu būdu. Manau, reikia stengtis kuo labiau tą socializaciją išlaikyti“, – apibendrino meras.