aA
Antradienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje priimtas sprendimas inicijuoti privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą. Apie tai išgirdusios aukštosios mokyklos džiūgauja – turėtų padaugėti studentų.
Baziniai kariniai mokymai, Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko nuotr.

Karo prievolė, atkūrus privalomąją karo tarnybą, būtų taikoma vyrams nuo 19 iki 26 metų. Numatoma kasmet pašaukti po 3-3,5 tūkst. jaunų vyrų. Ginkluotose pajėgose jie turėtų praleisti iki 9 mėnesių.

DELFI primena, kad karo prievolė, pagal planuojamą siūlymą, galiotų ir tiems vyrams, kurie, pavyzdžiui, yra baigę aukštąjį mokslą ir susiradę darbą. Paprastai tariant, diplomas ir darbovietė iš „loterijos“ neišbrauks.

Tačiau kaip ir anksčiau taikytoje sistemoje, nuo privalomosios karo tarnybos būtų atleisti asmenys, kurie vieni augina mažus vaikus, turi sveikatos problemų arba studijuoja.

Spėja, kad stojančiųjų gali padaugėti

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas DELFI sakė, kad tikėtina, kad dėl šio VGT sprendimo stojančiųjų į aukštąsias mokyklas gali padaugėti.

„Taip pat jeigu prisimintume senus laikus, vienas iš pretekstų stoti į aukštąją mokyklą būdavo noras išsisukti nuo kariuomenės. Į aukštąsias mokyklas tuomet stodavo ir tie asmenys, kurie net nesiruošia studijuoti. Praėjus tam tikram pavojui, laikotarpiui, kai juos tikrindavo, jie iš studentų sąrašų išsibraukdavo. Toks reiškinys iš tikrųjų buvo, tačiau nedrįsčiau spėti, ar tą patį masiškai matysime dabar. Nesu tikras, ar tikrai jaunuoliai puls masiškai stoti į aukštąsias mokyklas, palyginus ir tai, kad dabar ir taip yra daug stojančiųjų, – tą turbūt tik dievas žino“, – sakė jis.

Pranas Žiliukas
Pranas Žiliukas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Anot P. Žiliuko, dėmesį turėtume atkreipti ir į tuos lietuvius, kurie studijuoja ar ketina studijuoti užsienyje. LAMA BPO prezidento teigimu, gauti informaciją apie svetur studijuojančius lietuvius – praktiškai neįmanoma.

„Apibendrindamas teigčiau, kad vis dėlto kažkoks efektas bus. Bet  norėčiau tikėti, kad bus ir tokių jaunuolių, kurie nusiteikę patriotiškai ir tarnauti eis“, – spėjo jis.

Braukti studentus iš sąrašų vengia

P. Žiliukas įsitikinęs, kad aukštosios mokyklos, kurios atkreipia dėmesį į studentų pažangumą, bet ko studijuoti tikrai nepriims.

„Bėda turbūt kyla dėl kito. Dabar aukštosios mokyklos uždelsia braukti paskaitų nelankančius studentus iš grupių sąrašų“, – pastebėjo jis, pritardamas minčiai, kad gali padaugėti „fiktyvių“ studentų.

„Visko gali būti. Spėčiau, kad institucijos šiuo atveju elgsis labai nelygiai“, – sakė jis.

Įstoti į aukštąją vyresniems nėra sunku

P. Žiliukas sakė, kad šiemet įstoti į aukštąsias mokyklas tiems, kurie vidurinį išsilavinimą įgijo prieš kelerius metus, nebus sunkiau nei anksčiau.

„Nauji šių metų stojimų reikalavimai negalios tiems asmenims, kurie mokyklas baigė anksčiau. Ministro įsakyme nurodyta, o ir įstatyme pasakyta, kad taikant naujoves kalbama apie tų metų abiturientus. Vyresnių asmenų stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos nesikeičia, tad nepasakyčiau, kad įstoti šiemet yra sunku. Konkurencija jiems didėja nebent dėl stojančiųjų skaičiaus“, – patikino jis.

P. Žiliukas patikino, kad apriboti anksčiau mokyklas baigusių asmenų stojimą į aukštąsias mokyklas gali tik jos pačios.

„Kiek pamenu iš senų laikų, mokyklos nei džiaugėsi, nei liūdėjo dėl tų, kurie įstodavo norėdami išvengti karinės tarnybos. Tuomet dar galiojo krepšelių sistema, kai mokyklos turėdavo kvotas. Tai reiškia, kad jei studentas išeidavo, į jo vietą ateidavo kitas. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad masinio reiškinio, kad norintys išvengti kariuomenes stodavo į aukštąsias mokyklas nebuvo. Tie, kurie bandydavo kažkaip išsisukti nuo tarnavimo kariuomenėje, nebuvo gausus laimikis aukštosioms“, – pastebėjo jis.

Studentų gudrybės: studijuoti žada fiktyviai

Viešoje erdvėje jaunuoliai kalbasi, kad į aukštąsias mokyklas ketina stoti fiktyviai. Tai reiškia – įstoti, šiek tiek pasimokyti ir pasiimti akademines atostogas. Taip atostogaujantis studentas iš studentų sąrašų nėra braukiamas.

Vilniaus universiteto Studijų direkcijos skyriaus konsultantė Katerina pasakojo, kad jų universiteto studentai gali ne tik išeiti į akademines atostogas, bet ir studijas sustabdyti.

Jūras Banys
Jūras Banys
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Tiek sustabdžius studijas, tiek ir po akademinių atostogų mokslus galima toliau tęsti. Studijos gali būti sustabdytos dėl kažkokios svarbios priežasties, kai jų studentas tęsti negali, ne ilgiau nei 1 metams. Savo ruožtu akademinės atostogos suteikiamos dėl ligos, nėštumo, kūdikio priežiūros ir panašiai. Šios priežastys turi būti patvirtintos dokumentais. Akademinės atostogos gali tęstis ne ilgiau kaip 3 metus ir bakalauro, ir magistro studijų studentams“, – sakė ji.

Svarbia priežastimi, kodėl studijos negali būti tęsiamos, paprastai gali būti laikoma ir materialinė padėtis. Pavyzdžiui, tik įstojęs studentas gali sakyti, kad neišgali susimokėti už mokslus. Tuomet nuo studijų jis laikinai atleidžiamas.

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universitete akademines atostogas bakalauro studijų studentams galima pasiimti 2, magistranto – 1 metams. Tiesa, šis universitetas nereikalauja nurodyti, dėl kokių priežasčių studentas nusprendė atostogauti.

Nuo mokslų atleidžia gydytojai

Kadangi, pavyzdžiui, Vilniaus universitete, akademinėse atostogose gali būti 3 metus, tai reiškia, kad bakalaurą studijuoti jaunuoliai gali ne 4, o 7 metus. Kitaip tariant, net ir iš karto po mokyklos į aukštąsias įstoję moksleiviai karo tarnybos išvengtų, nes mokslus baigtų 26-erių. Ne 2, kaip įprasta, o 5 metus galima mokytis ir magistrantūros studijose.

Akademinėse atostogose šiuo metu esanti Greta pasakojo, kad pažymą, kad studijų ji negali tęsti, gauti nebuvo sunku.

„Tiesiog gydytojai papasakojau, kad jaučiuosi blogai, nieko nespėju, esu įsitempusi, patiriu stresą ir panašiai. Ji parašė, kad esu išsekusi, todėl studijuoti man nerekomenduoja. Iš tiesų tiesiog neseniai įsidarbinau ir bijojau blogai išlaikyti egzaminus, nes beveik nelankiau paskaitų. Studijas planuoju tęsti kitąmet“, – pasakojo mergina.

Savo ruožtu konsultantė Katerina pasakojo, kad ligos atveju tai, kiek laiko akademinės atostogos turėtų trukti, rekomenduoja gydytojai. Tuomet studento fakulteto vadovas tą pažymą patvirtina, arba ne.

Rektoriai nesutaria

Vilniaus universiteto rektorius Jūras Banys sakė, kad kol kas nenorėtų spėti, ar studentų dėl šio VGT tarnybos sprendimo turėtų padaugėti.

„Manau, kad siūlymas yra laiku ir teisingas, tačiau nenoriu spėti, ar studentų dėl to padaugės. Nežinau. Kaip bus, taip bus. Kol kas taip nėra ir spėlioti čia, matyt, būtų per anksti“, – sakė jis.

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Zigmas Lydeka patikino, kad padaugėti turėtų ne stojančių į aukštąsias mokyklas, o emigruojančių jaunuolių.

„Jei taip nutiks, tai reikš, kad mūsų jauni žmonės nesupranta, ką reiškia ginti valstybę“, – apgailestavo jis.

Baiminasi, kokius karius turėsime

Z. Lydeka nemano, kad norinčių studijuoti asmenų skaičius išaugs.

„Manau, kad tie, kurie apsisprendė studijuoti, yra motyvuoti ir gabūs, tai jie ir įstos. Baiminčiausi to, kad į šauktinių armiją nueis tie, kurie prasčiau baigė vidurinę. Tad turėsime tokius ir karius... Ko gero, prastesnius“, – spėjo jis.

Zigmas Lydeka
Zigmas Lydeka
© DELFI / Valdas Kopūstas

Anot Z. Lydekos, padėtis gal kiek pasikeistų, jei aukštosios mokyklos žemintų priimamų jaunuolių rezultatų kartelę, tačiau, pasak jo, šiemet tą padaryti – neįmanoma, nes visos taisyklės jau yra patvirtintos.

„Pilietiškai žiūrint šauktinių armiją aš vertinu teigiamai“, – sakė jis.

DELFI primena, kad metai magistro studijų kainuoja maždaug 1,5 tūkst. eurų.

Bakalauro – nuo 1200 iki 5260 eurų. Kolegijose – nuo 1050 iki 4330 eurų.

Antros studijos – ne argumentas

Remiantis Karo prievolės įstatymo 15 straipsniu, privaloma pradinė karo tarnyba atidedama ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams.

Vadinasi, karo prievolę, jei bus pašaukti, turės atlikti ir bendrojo lavinimo ar profesinių mokyklų mokiniai, jei jie yra vyresni nei 22 metų.

Taip pat šaukiami nebus aukštųjų mokyklų studentai – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje.

„Tai reiškia, kad karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba bus atidedama, jei jie studijuos išvardintose studijų pakopose vieną kartą. Tai yra, jei studentas studijuos antrose bakalauro, magistro ar kitų pakopų studijose, jam privalomoji pradinė karo tarnyba minėtu pagrindu nebus atidedama.

Akademinių atostogų metu karo prievolininkas nepraranda studento statuso, atitinkamai, jei tai bus pirmosios studijos, jam privalomoji pradinė karo tarnyba bus atidėta“, – aiškino Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Viktorija Cieminytė.

Vengiantiems tarnybos – baudžiamoji atsakomybė

Prieš keletą metų panaikintą šauktinių kariuomenę siūloma atkurti dėl pasikeitusios geopolitinės padėties, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus. Pasikeitus geopolitinei situacijai, kariuomenė ir taikos metu turi būti tinkamai parengta ginkluotai valstybės gynybai. Šiandieninė geopolitinė aplinka reikalauja sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės komplektaciją. Todėl VGT nusprendė: būtina laikinai, penkerių metų laikotarpiui, atnaujinti privalomąją karinę tarnybą“, – po VGT posėdžio sakė D. Grybauskaitė.

Šiemet į tarnybą pašaukti kariai 9 mėnesius būtų rengiami batalionuose. Po pusantro tūkstančio karo prievolininkų ketinama pašaukti trečiąjį ir ketvirtąjį šių metų ketvirtį. Taigi iš viso šiemet ketinama pašaukti apie 3 tūkst. vyrų. Per penkerius metus ketinama parengti apie 16 tūkst. šauktinių, kurie taptų ir kariuomenės rezervu.

Paklaustas, kokiu principu bus atrenkami šauktiniai, kariuomenės vadas tai pavadino „loterija“, kaip tai veikė, pavyzdžiui, JAV, Vietnamo karo metais.

„Tas karių skaičius bus surenkamas atrankos būdu, stebint visuomenės atstovams“, – sakė V. J. Žukas.

Atrankos kriterijai iš esmės trys: „sveikas, išsilavinęs, neteistas“. „Tie, kurie turi sveikatos problemų ar dar ko nors – automatiškai nepatenka į tą skaičių“, – pridūrė kariuomenės vadas.

Pasak jo, vengiantiems tarnybos šauktiniams bus taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Jei Seimas pritars po VGT sprendimo siūlomiems pakeitimams, pirmuosius šauktinius į kariuomenę tikimasi sugrąžinti jau šių metų rugsėjį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nausėda kviečia Lenkijos banką į Lietuvą (134)

Varšuvoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pakvietė Lenkijos banką atidaryti...

Gyvai / „DELFI Diena“ iš Šventosios: patirtys legendiniuose nameliuose ir naktinės pramogos (1)

„DELFI Diena“ keliasi į Šventąją, kur apsilankysime legendiniuose mediniuose nameliuose,...

Italijos valdančiuosius paralyžiavęs rusiškų pinigų skandalas: ką slepia Salvini? (53)

Roma paskutinę savaitę gyvena skandalu, metusiu tamsų šešėlį ant valdančiosios „ Lega “...

Pirmojo Nausėdos vizito į Lenkiją akimirkos - jau Prezidento paskyroje „Twitter“ papildyta (190)

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį atvyko pirmojo vizito į Lenkiją, kur...

Nausėda reiškia paramą Lenkijai ginče su Briuseliu dėl teismų reformos

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad nepritaria siūlymui įvesti...

Paleckis lieka už grotų

Šnipinėjimu įtariamas Algirdas Paleckis ir toliau lieka už grotų. Kauno apygardos teismas...

„Brexit“ skandina svarą: ar dar verta vykti dirbti į Jungtinę Karalystę? (224)

Kol pasaulis laukia, kada bus paskelbtas naujasis Jungtinės Karalystės (JK) premjeras, kuris toliau...

Bernardas Gailius. Kodėl Lietuvos prezidentas neturi tikslo? (41)

Natūralu, kad prezidento Gitano Nausėdos inauguracija nustelbė įprastus politikos klausimus....

Artėjant rinkimams Ukrainoje – intriguojantis Putino pasiūlymas Zelenskiui (99)

Rusija teigia, kad svarsto galimybę apsikeisti kaliniais, konkrečiai – Ukrainos jūreiviais,...

Lietuva skelbs karą dyzeliniams automobiliams (568)

Lietuva ketina sekti kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu ir greičiausiai skelbs karą...