aA
„Strateginė švietimo kryptis – šviesti ir parengti kūrėjus. Tuos, kurie gali atrasti naujus dalykus, kurti naują dalyką. Tai – pagrindinis švietimo sistemos siekis. Ne vartoti, o kurti naujus dalykus“, – Lietuvą mokė žinomas švietimo ekspertas Pasi Sahlbergas.
Pasi Sahlberg
© DELFI / Domantas Pipas

Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį parodų rūmuose „Litexpo“ vykusioje idėjų ir pokyčių konferencijoje „Idėja Lietuvai“.

Patys nustebo savo sėkme: kas kiša koją kitiems?

Savo pranešimo pradžioje ekspertas pasiūlė įsivaizduoti, kaip toks pranešimas būtų atrodęs prieš 10 metų. Pasak P. Sahlbergo, greičiausiai nepagalvojote apie jį skaitantį suomį, mat tuomet Suomija nebuvo lyderė švietimo srityje.

Tiesa, 2001 m. pristatyti EBPO duomenys gerokai pakeitė lyderių lentelę, o 2004-ieji ir nauji PISA rezultatai tai dar užtvirtino. P. Sahlbergo teigimu, prireikė 10 metų, kad suomiai patikėtų, kad tai – ne klaida, o džiuginantis rezultatas. Tik tuomet, tikino jis, imta rimtai aiškintis, kaip jiems pavyko pasiekti tokių rodiklių EBPO ir PISA tyrimuose.

„Man atrodo, tos šalys, kurios iškrito iš pirmaujančių, galvojo, kad konkurencija yra gerai. Esą sistema turi būti tokia, kad mokyklos konkuruotų, tai skatins kokybę. Daug kas galvojo, kad nėra pakankamai standartų, jie nėra pakankamai teisingi, galbūt per žemi? Dėl to buvo pradėti kurti nauji standartai, įvyko švietimo deprofesionalizacija. Imta siūlyti, kad bet kas galėtų ateiti ir mokyti vaikus. Taip pat – testai, egzaminai, atskaitomybė, esą reikia kuo daugiau tikrinti mokinius, mokytojus. Kita, kas vyksta visame pasaulyje, mokyklų privatizacija – neva valstybinės švietimo įstaigos yra blogos, dalis sistemos gali būti privatizuota. Kaip supratome, strateginiai šalių tiksliai nebuvo teisingi, nes buvo siekiama sukurti vartotojus, darbo rinkos vaisius“, – kas greičiausiai pakišo kojas kitoms šalims, kalbėjo P. Sahlbergas.

Patarė, ko siekti

Anot jo, vienas dažniausių dalykų, kuriuos aptiksime ieškodami, kas vienija šalis – švietimo lyderes, kad švietimas yra sukurtas bendradarbiavimo principu. Tai – ne varžymasis, pabrėžė jis, o dalijimasis, ryšių mezgimas. Tokios strategijos laikosi ir Suomija, Kanada, Singapūras.

„Mes pripažinome, kad švietimas yra rizika, kūrybiškumas ir mokymasis kažko naujo. Visa tai labai skiriasi nuo standartizacijos. Mes sakome, kad kuo daugiau standartizuosi, tuo mažiau erdvės liks kūrybiškumui“, – kalbėjo pranešėjas.

Šalių – švietimo lyderių atstovai, pastebėjo ekspertas, tiki profesionalumu, pasitiki savo šalies mokytojais.

„Negalite tiesiog tai pasakyti kalboje Parlamente. Turite pakeisti kultūrą ir sukurti ją taip, kad žmonės pasitikėtų vieni kitais. Būtent taip elgėsi Suomija pastaruosius 25-erius metus“, – įžvalgomis dalijosi jis.

Įžvelgė Lietuvos bėdą: užtikriname sąžiningumą, o ne kokybę

Pranešimo metu P. Sahlbergas taip pat aiškino, kad privalu laikytis sąžiningumo principo. Bėda, tikino jis, kai vaiko gimimo vieta, aplinka lemia jo pasiekimus.

Lietuvoje, pripažino jis, tai kelia daug problemų. Tiesa, paguodė, problema kadaise tai buvo ir Suomijoje. Tiesa, šiuo metu ši šalis išsiskiria tuo, kad kone visiems vaikams užtikrina vienodą švietimo kokybę.

„Jūsų sistema yra šiek tiek sąžiningesnė nei tarptautinis vidurkis, tai yra puiku, tačiau kokybė kelia problemų, kadangi Jūs esate žemiau tarptautinio vidurkio. Dabar Jums sekasi blogiau nei 2006 ir 2009 m., kaip rodė tyrimai. Taigi apie tai reikia pagalvoti“, – sakė P. Sahlbergas.

Pateikė pavyzdį, ko siekti: viena šalis yra prie pat rojaus debesėlio

Pranešėjo teigimu, norėdami pasiekti švietimo rojų turime užlipti laiptais – švietimo kokybė ir lygiateisiškumai turi būti subalansuoti.

„Viena sistema yra tų laiptų viršuje, prie pat rojaus debesėlio – Pietų Korėja. Aš daug dirbu su kolegomis iš ten, sakau jiems, kad yra yra taip arti rojaus, tiesiog beldžiatės į rojaus vartus“, – ko vertėtų siekti, pavyzdį pateikė jis.

P. Sahlbergas pasidalijo ir trimis idėjomis Lietuvai.

Įvardijo tris idėjas Lietuvai

„Pirma, negalvokite apie dar vieną švietimo reformą. Jūsų mokytojai jau pavargo nuo tų reformų. Pradėkite kampaniją, kuri iš naujo sukurtų švietimo viziją, nes, jei neturėsite vizijos, kokios mokyklos norite, neapsimoka nieko pradėti. Ne reformuokite, o iš naujo įsivaizduokite. Sistemiškai investuokite į lygybę. Tai, kaip matėte, yra viena Jūsų mokyklos problemų. Užtikrinkite, kad suprantate, kas yra sąžiningumas, lygiateisiškumas ir paskui sukurkite gerą planą, kaip to pasiekti.

Antra, perimkite vaiko požiūrį į mokyklą. Žinau, kad pas Jus muzikos, menų, socialiniai dalykai integruojami į mokyklą, bet, jei nebūsite apdairūs, visa tai išnyks. PISA ir kituose tyrimuose daug dėmesio kreipiama į akademinius dalykus, esą tai laiptai į rojų, bet reikia suprasti, kad vaikų talentai, pomėgiai, įgūdžiai, gabumai skiriasi.

Trečia, reikia perkurti mokytojo profesiją. Reikia būti atsargiems su veiksmažodžiais – pergalvoti visą mokytojo profesiją. Sprendimas negali būti tik geresnis kvalifikavimas, didesnis užmokestis. Reikia sukurti ir susidaryti naują ateities mokytojo Lietuvoje idėją“, – patarė ekspertas.

Tiesa, jis pabrėžė, kad skubinti švietimo reformą – tai ją sužlugdyti, tad pokyčiai turi būti vykdomi pamažu.

Pasi Sahlbergas – Naujojo Pietų Velso universiteto Gonski švietimo instituto švietimo politikos profesorius. Iš Suomijos kilęs švietimo srities specialistas ir knygų autorius turi mokytojo, dėstytojo, mokslininko ir patarėjo darbo patirties, baigė švietimo sistemų srities studijas, atliko švietimo politikų analizes ir dirbo patarėju įgyvendinant švietimo reformas skirtingose pasaulio šalyse.

Nemažai šiomis temomis kalbėjusio ir rašiusio autoriaus knyga „Finnish Lessons 2.0: What Can the World Learn from Educational Change in Finland” 2013 m. laimėjo Grawemeyerio apdovanojimą už pasaulio keitimo potencialo turinčią idėją.

P. Sahlbergas – 2012 m. Suomijos švietimo, 2014 m. Škotijos Roberto Oweno ir 2016 m. Lego Prize apdovanojimų gavėjas. Nuo 2017 m. jis yra Rockfellerio fondo „Bellagio“ reziduojantis narys. Jis yra dirbęs vyriausiuoju švietimo specialistu Pasaulio banke, ėjo vieno pagrindinių švietimo ekspertų pareigas Europos mokymo fonde (Europos Komisija), ėjo Suomijos švietimo ir kultūros ministerijos direktorių valdybos, vizituojančio profesoriaus pareigas Harvardo universitete. P. Sahlbergas vadovauja Atviros visuomenės fondų švietimo tarybai ir yra Oulu universiteto valdybos, Škotijos vyriausybės švietimo patarėjų tarybos narys.

Pastaruoju metu išleistos trys šio autoriaus knygos: „Hard Questions on Global Educational Change” ir „Empowered Educators in Finland” (parašytos kartu su Karen Hammerness ir Raisa Ahtiainen) bei „FinnishED Leadership: Four Big, Inexpensive Ideas to Transform Education”.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Užkalnio pusryčiai: virš šimto dolerių – tiek, kiek jūs pravalgote per mėnesį (39)

Nepykit dėl antraštės: čia iš jūsų pačių komentarų. Kai tik parašau apie restoranus, kas...

Šri Lankoje per Velykų pamaldas bažnyčiose ir viešbučiuose griaudėjo sprogimai: pranešama apie dar du žuvo mažiausiai 150 žmonių (398)

Trijose bažnyčiose ir trijuose viešbučiuose Šri Lankos sostinėje Kolombe ir jo apylinkėse...

„MoQ“ akcijomis susigundęs vilnietis kurį laiką negalėjo naudotis savo pinigais (64)

Mobiliųjų mokėjimų platformoje „ MoQ “ taikomi trys paskyrų lygiai su skirtingais apyvartų...

Žiniasklaidos monitoringas: dominuoja trys kandidatai, o ketvirtas skuba į traukinį (3)

Daugiau nei 900 Lietuvos žiniasklaidos priemonių analizė rodo, kad visuomenės informavimo...

Netikėta Vlado Lašo idėja Kaunui: jei loterijoje laimi tu, laimi ir tavo kaimynai (25)

Bene kiekvienas nors kartą gyvenime yra pagalvojęs, ką nuveiktų su milijonu eurų, jei jį...

Rapšys – apie intriguojančią akistatą su pasaulio elitu ir rekordą, kuriuo neskuba didžiuotis (1)

Paskutinį balandžio savaitgalį Dano Rapšio laukia startai pirmą kartą rengiamoje FINA Čempionų...

Po kelionės pakeitė požiūrį į žmones ir gyvenimą: turėtume gyventi kaip ispanai (4)

Kalnuotas, akmenuotas ir įvairia augalija apaugęs kraštovaizdis, 365 dienos saulės, vandens...

Ukrainos prezidento rinkimai: jauno komiko ir nesėkmingo reformatoriaus akistata balsavimas prasidėjo (592)

Ukrainiečiai sekmadienį balsuos prezidento rinkimuose, per kuriuos jie konflikto draskomos savo...

Velykų rytą prie sakurų apsilankiusius vilniečius graudino išvartyti medžiai (134)

Su DELFI redakcija susisiekusi vilnietė Virginija pranešė apie liūdną įvykį – ką tik...

Su naminiu majonezu netyčia galima prisižaisti: profesorius Stukas įvardijo klaidą, kuri gali viską sugadinti (5)

Artėjant Velykoms, internete pasipila įvairūs receptai, kuriuos kviečiama išbandyti šventiniam...