Prieš Kalėdas KT paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos dėl universitetų valdymo ir dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.
„Jau anksčiau sakiau, kad tarybos reikalingos palankiems rektoriams išrinkti. KT tai patvirtino. (...) Patys rektoriai niekuo dėti – juos pasirinko ministras“, - KT nutarimą DELFI komentavo buvęs Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas R. Ginevičius.
Praėjusių metų rugsėjį jis neteko VGTU rektoriaus skeptro – pagal naujus principus sudaryta universiteto taryba profesoriaus rektoriumi neperrinko.
„Kiekvieną dieną kalbama apie Laimutę Stankūnaitę, jos dukros atidavimą, štai Seimo pirmininkė akcentavo, kad Lietuva – teisinė valstybė ir mes turime vykdyti teismo sprendimus. Bet kai kalbame apie KT nutarimą, ministras ir Mantas Adomėnas sako, kad sprendimai – nulis“, - piktinasi R. Ginevičius.
Pasak jo, KT jau anksčiau buvo išaiškinęs, kad į universitetų autonomijos sąvoką įeina jo teisė savarankiškai formuoti savo valdymo organus. Profesoriaus teigimu, rektoriai visą laiką sakė, kad įtvirtinta tvarka ydinga, tačiau buvo apšaukti „nomenklatūra“, į juos žiūrėta su panieka.
„Tačiau į tai Seimas nekreipė dėmesio. Dabar KT pasakė antrąkart. Abejoju, kar ir dabar kreips dėmesį, nes tai niekam nenaudinga – jei pradėtų reaguoti, griūtų visas kortų namelis“, - kalbėjo buvęs VGTU rektorius.
G.Steponavičius: klausimas dėl atsistatydinimo - populistiškai banalus
Pasak G. Steponavičiaus, jau kovo mėnesį į pavasario sesiją susirinkęs Seimas turėtų sulaukti pasiūlymų, kaip po KT nutarimo taisyti Konstitucijai prieštaraujantį Mokslo ir studijų įstatymą.
„Bus suburtos geriausios pajėgos, kad per artimiausią mėnesį kelių straipsnių pakeitimai būtų paruošti“, - DELFI sakė G. Steponavičius. Jis tvirtina laukiantis Seimo Teisės departamento išvados, artimiausiu metu apie tai ketinama kalbėtis su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Teisės ir teisėtvarkos komitetais, Seimo pirmininke Irena Degutiene.
„Klausimas eilinį sykį populistiškai banalus. Opozicijai norėtųsi, kad procesai, kurių jie daug metų nesugebėjo inicijuoti ir pradėti, būtų sustabdyti. O mano noras ir siekiamybė – judėti į priekį. Tai, kad 8 ar 9 straipsniai turės būti koreguojami, nereiškia, kad reforma nepavykusi. Aš dirbsiu tam, kad reformos darbai būtų ne tik tęsiami, bet ir įtvirtinti. Savo kėdės niekada nesilaikiau ir atsakomybės nesišalinau“, - į opozicijos raginimus atsistatydinti reaguoja G. Steponavičius.
Aukštojo mokslo reformos architektas taip pat nepatenkintas, kad KT pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis užsiminė apie asmenų, ruošusių, rengusių ir pateikusių įstatymo projektą priėmimui, atsakomybę.
G. Steponavičiaus tvirtinimu, kai vyko įstatymo priėmimo procedūros, jokio KT išaiškinimo dėl įstatymo neatitikimo Konstitucijai nebuvo. „KT nerašo formuluočių, kaip ir kokie straipsniai turėtų būti tiksliai surašyti. Todėl ir laikau, kad KT pirmininkas turėtų susilaikyti nuo tokių apibendrinimų – manau, į jo kompetenciją neįeina kalbėti apie pareiškimus, kurie nėra konstitucinio nutarimo dalis“, - sakė G. Steponavičius.
R.Žaliūnas: nauji rektoriai neturėtų jaustis nepatogiai
Po KT išaiškinimo Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanas profesorius akademikas Vytautas Nekrošius pareiškė, kad naujai išrinktiems rektoriams bus truputį gėda – jie turėtų atsistatydinti.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas laikosi kitos nuomonės.
„Visi rektoriai turėtų jaustis pakankamai komfortabiliai – KT dėl rektorių rinkimo aiškiai pasakė, kad rektoriai išrinkti pagal tuo metu galiojusį Mokslo ir studijų įstatymą. Nemanau, kad kuris nors rektorius, išrinktas pagal galiojantį įstatymą, turėtų jaustis nepatogiai“, - sakė R. Žaliūnas.
Pasak R. Žaliūno, KT nutartis normaliam universiteto gyvenimui netrukdys - esą tai daugiau diskusijų klausimas politikams ir žurnalistams, o ne universitetams, kurie tiesiog vadovaujasi įstatymais.