aA
Pirmą kartą žurnalo „Reitingai“ žurnalistai parengė svarbiausių daugiau nei 20 skirtingų informacijos šaltinių duomenis, kurie padės pasirinkti perspektyvią profesiją.
Biuras
Biuras
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jie sudarė gidą abiturientams, ką šiuo metu studijuoja visi 150 tūkst. Lietuvos studentų, koks kiekvienos profesijos atlyginimų vidurkis, kokių profesijų atstovų atlyginimai yra didžiausi, kokių mažiausi, kokių profesijų atstovai lengviausiai įsidarbina, kokių profesijų (2014 m. alumnai) dažniausiai kreipėsi į Lietuvos darbo biržą ir kokių profesijų atstovų yra daugiausia tarp ilgalaikių bedarbių.

Šios analizės pridėtinė vertė: kokią pasirinkti profesiją, kad nereikėtų gailėtis po ketverių ar šešerių studijų metų.

Trečdalis studentų – teisininkai arba vadybininkai

Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, iš viso šiuo metu Lietuvos universitetuose ir kolegijose studijuoja 116 tūkst. studentų.

26,5 tūkst. iš jų mokosi vadybos ir visokiausių jos atmainų, o 10,5 tūkst. – teisės.

Gintaras Sarafinas
Gintaras Sarafinas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Kitaip tariant, trečdalis visų Lietuvos studentų studijuoja du dalykus – vadybą ir teisę. Tai yra nesu(si)pratimas, nes šių specialistų poreikis yra dešimtis kartų mažesnis nei pasiūla“, – įsitikinęs žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.

Jis iš keliolikos ekspertų įžvalgų sudėliojo tokią lemiamų kriterijų renkantis profesiją svarbą: 50 proc. turėtų lemti, ar prie tos profesijos linksta širdis ir ar pagal įgytą specialybę būtų noro dirbti ateinančius 30 metų. 25 proc. turėtų teksti, ar pagal įgytą profesiją nebus sunku susirasti darbą, 15 proc. įtakos – potencialiam atlyginimui ir 10 proc. – įvairių institutų, centrų, specialistų prognozėms bei tėvų ir apskritai aplinkinių patarimams.

Ką studijuoja dabartiniai studentai?

Tyrėjai sudarė informatyvią lentelę, kuri parodo, ką studijuoja dabartiniai studentai Lietuvoje. Ją rengdami jie atsižvelgė į tokius kriterijus kaip studijuojančių bakalaurantų skaičius, ar studijuojama savo, ar valstybės lėšomis, ir koks yra bendras studentų skaičius (bakalaurantų ir magistrantų kartu).

Informacijos šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerija.

Žurnalo „Reitingai“ duomenys, kurie padės pasirinkti perspektyvią profesiją
Žurnalo „Reitingai“ duomenys, kurie padės pasirinkti perspektyvią profesiją
© DELFI

Tyrėjai pastebėjo, kad jaunuolių prioritetai pamažu keičiasi. Pavyzdžiui, populiarėja biomedicinos mokslai (nuo 2010m. – +28 proc.), technologijos mokslai (nuo 2010m. – +18,2 proc.), fiziniai mokslai (nuo 2010m. – +10,2 proc.). Sparčiai krenta socialinių (nuo 2010m. – -22,2 proc.) ir humanitarinių mokslų (nuo 2010m. – -14 proc.) populiarumas.

Dirbti reikia, bet kur?

Tiesa, net ir tobulai pasirinkus studijų kryptį toks sprendimas dar negarantuos sėkmės ateityje. Pastebima, kad po studijų per metus įsidarbino tik 56 proc. universitetų bakalaro laipsnio absolventų, kurie studijuodami nedirbo. Be to, pagal specialybę Lietuvoje dirba tik 45 proc. viso dirbančio jaunimo.

Žurnalo „Reitingai“ duomenys, kurie padės pasirinkti perspektyvią profesiją
Žurnalo „Reitingai“ duomenys, kurie padės pasirinkti perspektyvią profesiją
© DELFI

Savo ruožtu Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad analizuojant vidutinio darbo užmokesčio duomenis paaiškėjo rizikingiausi šalies ūkio sektoriai. Jie išsiskiria nustatomų pažinimų mastais, mažu darbo užmokesčiu, atlyginimais „vokeliuose“ ir nelegalaus darbo atvejais.

Pasirodo, rizikingiausia dirbti statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, prekybos naudotais automobiliais, maisto produktų gamybos, medienos bei medienos gaminių gamybos, guminių ir plastikinių gaminių gamybos, baldų gamybos, medicinos, odontologijos ir veterinarijos paslaugų, pramogų organizavimo ir sporto klubų veiklos sektoriuose.

Populiariausių profesijų šešiasdešimtukas ir atlyginimų vidurkis

Žurnalas „Reitingai“ sudarė Lietuvoje populiariausių profesijų šešiasdešimtuką ir šių profesijų atstovų atlyginimo vidurkio lentelę.

Paaiškėjo, kad populiariausia specialybė Lietuvoje – parduotuvių pardavėja. Apdraustųjų asmenų skaičius šioje srityje siekia 61 990. Vidutinės jų mėnesio draudžiamosios pajamos – 328 eurai. Antroje vietoje liko įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai (51 342 apdraustieji, alga – 728 eurai). Trečioje – sunkvežimių ir krovinių transp. priemonių vairuotojai ( 45 872 apdraustieji, alga – 428 eurai).

Žurnalo „Reitingai“ duomenys, kurie padės pasirinkti perspektyvią profesiją
Žurnalo „Reitingai“ duomenys, kurie padės pasirinkti perspektyvią profesiją
© DELFI

Vis dėlto daugiausiai Lietuvoje uždirba skrydžių vadovai – vidutiniškai 2408 eurus per mėnesį, teisėjai – 2345 eurus, orlaivių pilotai – 2251 eurus, teisės aktų leidėjai – 2170 eurus ir Finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai 1987 eurus.

Savo ruožtu mažiausiai Lietuvoje uždirbančių profesijų penketukas atrodo taip: ne maisto produktų gatvės pardavėjai – vidutiniškai 135 eurus, madų ir panašūs demonstruotojai – 141 eurus, vidaus ir priekrantės vandenų žvejai – 152 eurai, kirpėjai – 159 eurai ir įkalinimo įstaigų sargybiniai – 169 eurai.

Žurnalo „Reitingai“ duomenys, kurie padės pasirinkti perspektyvią profesiją
Žurnalo „Reitingai“ duomenys, kurie padės pasirinkti perspektyvią profesiją
© DELFI

Tiesa, žvelgiant į šiuos „Sodros“ duomenis gali susidaryti įspūdis, kad jie – prasilenkia su realybe.

„Ir tai ne tik įspūdis, – jie tikrai prasilenkia. Nes neįvertinama šešėlinė Lietuvos ekonomika. O ji, Laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, sudaro net ketvirtadalį šalies ekonomikos“, – pastebėjo G. Sarafinas.

Ką rekomenduoja?

Lietuvos darbo biržos duomenimis (2012-2014m.) didžiausias įsidarbinimo galimybes turėjo gydytojai, informacinių technologijų specialistai, elektros inžinerijos technikai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, pardavimo vadybininkai, parduotuvių pardavėjai ir statybininkai.

Paklausiausios profesijos 2014 m. pagal profesijų grupes: parduotuvių pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, virėjai, siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai.

Tačiau rečiausiai į Lietuvos darbo biržą kreipėsi (2013-01-01-2014-12-31 laikotarpiu): skrydžių saugos elektronikos technikai, tabako ir jo gaminių ruošėjai ir gamintojai, kenkėjų ir piktžolių naikintojai, kailių ir odos išdirbimo mašinų operatoriai ir avalynės gamybos mašinų operatoriai bei teisėjai.

Žurnalo sudarytojai pateikė ir informaciją apie skirtingų profesijų ir sektorių perspektyvas, įvardijo ir kelrodžius vyresnių klasių moksleiviams ir jų tėvams. Daugiau informacijos galima rasti žurnale „Reitingai“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Loterijoje laimėtas milijonas laimės neatnešė – moteris net nesuprato, kaip prarado visus pinigus (369)

Loterijoje, kurioje net nedalyvavo, laimėtas milijonas kaip reikiant apsvaigino vienos Marijampolės...

Vytautė Merkytė | D+

Genetiškai modifikuoti raupai ir maras – tik dalis to, ką sovietai ruošė pasauliui: štai kokie eksperimentai vyko slapčiausioje bazėje

Viena paslaptingiausių vietų Sovietų Sąjungoje buvo sala, nepažymėta jokiame oficialiame...

Nausėda: realu iki vasaros paskiepyti 70 proc. suaugusių žmonių (62)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad iki vasaros nuo koronaviruso paskiepyti 70 proc. suaugusių...

Naujas Eurolygos antirekordas: „Chimki“ pralaimėjo jau tryliktą kartą iš eilės suklupo ir „Real“, „Bayern“ bei „Valencia“ (7)

Eilinę, bet tuo pačiu istorinę nesėkmę Eurolygos turnyre patyrė praėjusią savaitę Rimą...

Sinoptikų prognozėje – permainingi orai: po šiltesnio savaitgalio sugrįš smarkus sniegas

Įvairūs krituliai ir temperatūra apie 0 laipsnių, štai kas mūsų laukia ne tik artėjantį...

Lietuvis aplankė vieną kraupiausių vietų pasaulyje: atrodo, kad patekau į siaubo filmą (30)

Lietuviai mėgsta keliauti po egzotiškas salas, dažniausiai įsivaizduoja, kad ten galima atitrūkti...

Dailius Dargis | D+

Netradicinė kontrabanda, iš kurios finansuojamas terorizmas: pirkdami klastotes, tampate to dalimi (1)

Pirmoje netradicinės kontrabandos straipsnių ciklo dalyje - Vilniaus mados salonų „Du broliai“...

„Zenit“ sutramdė „Anadolu Efes“ klubą, o Gudaitis tapo mačo MVP (16)

Eurolygos 21-asis turas startavo šeimininkų pergale. Sankt Peterburgo „Zenit“ (13/6)...

Pusmetį dėl kolegos balso virpėjusi moteris jį sutiko gyvai vakarėlyje – tokio scenarijaus pavydėtų ne vienas (59)

Kaskart išgirdus jo balsą drugeliai pilve kaip pašėlę imdavo plakti sparneliais... Gyvai jo net...

Kurį laiką dingusio iš viešumos Jacko Ma vaizdo pokalbis atnešė 58 mlrd. dolerių palengvėjimo atodūsį (24)

Jis kalbėjo mažiau nei minutę ir nieko nepasakė apie Kinijos vyriausybės persekiojimą,...