aA
Užsienio aukštosios medžioja gabesnius vaikus iš visų Lietuvos mokyklų jiems siūlydamos studijas ir nelaukdamos brandos egzaminų rezultatų, pastebi Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas. Interviu DELFI R. Dambrauskas sakė esantis už bakalauro studijas Lietuvoje ir pastebėjo, kad dalis nuo užsienio aukštųjų jau nusvilo nagus.
R.Dambrauskas: daug mokinių į užsienį pakviesti nelaukus egzaminų rezultatų
© DELFI / Šarūnas Mažeika

- Kaip brandos egzaminai šįmet sekėsi Jūsų gimnazistams?

- Turėjome 198 abiturientus: visi egzaminus išlaikė, gavome 27 šimtukus. Truputį mažiau negu pernai, tačiau pagal šimtukus esame geriausių Lietuvos mokyklų dešimtuke.

Daug mokinių, dar nežinodami brandos egzaminų rezultatų, pašaukti studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose.

- Tai galima sakyti, kad talentų medžioklėje užsienio universitetai aplenkė lietuviškus?

- Taip, be jokios abejonės. Nežinau, ką reikia daryti - jokiu būdu neuždrausti, sulaikyti per prievartą - bet aišku, kad jie susirenka visą informaciją ir medžioja gabesnius vaikus iš visų Lietuvos mokyklų jiems siūlydami studijas.

Nors, aišku, kai kurie universitetai kelia abejonių. Didelė užduotis ir mokykloms, ir profesinio orientavimo taškams, ir klasių vadovams – mokinius suorientuoti. Nes dalis yra nusvilę nagus – lyg ir studijuos Jungtinėje Karalystėje, tačiau paaiškėja abejotina studijų kokybė, o kur dar pragyvenimo išlaidos. Taip po pusmečio ar metų dalis grįžo atgal į Lietuvą.

Rinktis reikia atsargiai. Aš vaikams sakau: važiuokite, negaila. Kai šneku su studijuojančiais užsienyje, jie turi vilčių sugrįžti.

- Ar daug panevėžiečių žvalgosi į užsienio aukštąsias?

- Šįmet pastebėjome, kad daugiau pildančių prašymus į užsienio universitetus. Dalis jų stoja ir į Lietuvos aukštąsias, bet dalis jų, kaip minėjau, pakvietimus į užsienį gavo dar nesulaukę valstybinių egzaminų rezultatų.

Jiems svarbu išlaikyti egzaminus ir atvežti atestato pažymį, kuris būtų ne mažesnis už numatytą. Todėl tie, kurie buvo apsisprendę išvažiuoti, į egzaminą ėjo atsipalaidavę, be streso. Jie kviesti ir į Jungtinę Karalystę, ir Vokietiją, ir į Škotiją, ir į Daniją, vienas kitas į JAV.

Išvažiavimą lemia tėvų finansinė padėtis, socialinės aplinkybės – ne kiekvienas gali leisti tolimoje šalyje brangiai kainuojančias studijas.

Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje yra puikių universitetų, puikių studijų krypčių. Mano įsitikinimu, bakalauro studijas reikia baigti Lietuvoje – apsiprasti su studentišku gyvenimu, įgyti specialybę, sužinoti, ko nori.

O toliau per „Erasmus“ programas gali pasirinkti ir užsienio universitetus, gali baigti magistro studijas visame pasaulyje.

- Šįmet ypatingai daug norinčių studijuoti aukštosiose. Kaip manote, kokios to priežastys?

Mane irgi nustebino, nes abiturientų skaičius mažėja. Tai rodo, kad Lietuvos mokyklos irgi įgauna prestižą, nors švietimo ir mokslo ministras – tarp vertinamų prasčiausiai.

Švietimas labai konservatyvi sritis, kažką pakeisti labai sunku. Bet akivaizdu, kad aukštųjų Lietuvoje per daug, jungimasis neišvengiamas. Akivaizdu, nesame tokie turtingi, kad vystytume visas studijų kryptis.

Štai Vokietijoje prieš kokių porą metų buvo žinoma, kokių specialybių reikės iki 2041 m. Tada vaikui labai lengva apsispręsti – jis žino, kad baigęs galės imtis savos specialybės.

O dėl stojančiųjų pagausėjimo – gal dalis sugrįžo iš studijų užsienyje, gal dalis užsidirbo studijoms užsienyje ir pradės studijuoti, gal dalis nori perstoti į kitas specialybes.


- Tarp stojančiųjų šįmet vėl pirmauja socialiniai mokslai, mažai norinčių rinktis technologinių, fizinių mokslų specialybes. Specialistai perspėja, kad besirenkantys populiariausias specialybes, rizikuoja papildyti bedarbių gretas. Ką Jūs apie tai galvojate?

Aš mokiniams ir visiems sakau: ten, kur įstoti labai sunku, kur konkursai didžiuliai, mokytis įdomu, gal kai kur ir nelabai, bet paskui labai sudėtinga rasti darbą. Tai ir teisė, ir politikos mokslai, galbūt ir ekonomika, vadyba.

O į technologijos, fizinius mokslus ir įstoti, ir mokytis pakankamai sunku, tačiau darbas garantuotas. Studentai, matyt, renkasi pirmą lengvesnį kelią - stengiasi pakliūti į specialybes, kur konkursai didžiausi, o nesirenka tiksliųjų mokslų.

Ateityje Lietuvai reikia daugiau skatinti technologinius, fundamentaliuosius mokslus, kurie – ekonomikos ir mokslo augimas. Kelia nerimą biomedicinos situacija – esame tokia turtinga šalis, gerai rengiame specialistus, daug užsieniečių studijuoja, bet prognozės tokios, kad ateityje pristigsime gydytojų. Mat dauguma emigruos. Čia kažką reikia daryti, reikalingi saugikliai.

Štai kai tarpukariu geriausi studentai buvo siunčiami studijuoti į geriausius užsienio universitetus, buvo keliama viena sąlyga: atidirbti kažkiek metų Lietuvoje. Gal dabar tai būtų per daug drastiška, tačiau ką daryti, nelabai įsivaizduoju. Neleisti negalime – esame demokratiška šalis.

O kad grįžtų – reikia daryti taip, kad Lietuvoje būtų geriau nei tame šviesiame užsienyje.

- Galbūt profiliavimas mokyklose vykdomas per anksti?.

Reikia pripažinti, kad jaunam žmogui apsispręsti per daug sudėtinga. Jeigu 11 klasėje nepasirenki biologijos ar chemijos ir po dvejų metų sugalvoji rinktis medicinos, biomedicinos, biotechnologijų studijas, tai praktiškai kelią jau esi užsikirtęs.

Stengiamės, kad mokiniai, ypač vaikinai, kuo daugiau rinktųsi gamtinius, techniškuosius mokslus. Nors šie mokslai ne iš lengviausių, labai reikalingi tolimesnėms studijoms. Kodėl socialiniai mokslai dominuoja? Todėl, kad nereikia fizikos, chemijos ir biologijos.


Pats didžiausias profesinio orientavimo darbas turi būti dirbamas ne su vienuoliktokais ir dvyliktokais, o su devintokais ir dešimtokais. Kad jie žinotų studijų kryptis, kurios jų populiariausios, koks įsidarbinimo lygis, kokios karjeros galimybės.

Jauniems žmonėms noriu palinkėti susivokti savyje, susirasti geras specialybes ir užsiimti studijomis. O paskui dirbti ten, kur bus sąlygos. Aišku, norėtųsi, kad Lietuvoje – taip galėtų uždirbti pensijas ir pensinis amžius sumažėtų. Tačiau sprendimus, kad jie liktų Lietuvoje, turi priimti kitos institucijos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Valinskas įvertino maršistų norą kalbėtis su valdžia: iš jų pusės net nėra žmonių, kurie gali tai normaliai daryti (787)

„Kaip šauksi, taip atsilieps. Jiems nepatinka, kad kai kurie aštriau kalbantys politikai leidžia...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Unikali vieta Vilniuje, kurioje suvaldoma visa griaunanti vandens stichija: anksčiau čia skendo ir namai, ir karvės

Tam, kad Vilnius suvaldytų stichiškai besiveržiantį lietaus vandenį, beveik po kiekviena gatve...

Gausėjant COVID–19 susirgimų premjerė neatmeta naujo karantino galimybės (276)

Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad šalyje augant susirgimų nuo COVID-19...

Pirmoji šalis Europoje nusprendė COVID paso reikalauti iš visų darbuotojų (249)

Italija tapo pirmąja šalimi Europoje, kuri nusprendė privalomai taikyti šalies kovos su...

Batsiuviai iš mažo Lietuvos miestelio nepasikuklino: parodė, kokius batus avėsime šiemet ir laukia pasaulinio pripažinimo (38)

Lietuviškų batų namai „Mas Laus“ pristato rudens/žiemos kolekciją „Inspiration“ (liet....

Naujas užmojis – apmokestinti tekantį upių vandenį (393)

Prasidėjus naujam politiniam sezonui grįžtama ir prie naujų mokesčių. Vienas iš jų –...

Pergalingai žengianti Maksvyčio kariauna – per žingsnį nuo FIBA Čempionų lygos turnyro (1)

Kazio Maksvyčio treniruojama Permės „Parma“ komanda su Adu Juškevičiumi ir Eigirdu Žukausku...

Julija Leimonė | D+

Baras, kuriame vyko tikrasis Vilniaus rokenrolas: čia po vienu stogu tilpo ir sostinės banditai, ir homoseksualai (1)

Ėjo penkti metai po to, kai Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė. Vilniuje, dar pilname...

Natalijos Bunkės ir Edgaro Eidėjaus vestuvių liudininkai Nainiai neslėpė ašarų: jautriausias momentas – sūnaus Kristupo žodžiai vaizdo įrašas (295)

Rugsėjo 16-ąją, ketvirtadienį, Natalija Bunkė ir Edgaras Eidėjus vienas kitam prisiekė...

Įsismarkaujantis šiaurės rytų vėjas prišauks vėsų rudenį

Penktadienį Lietuvos orus lems per Lenkiją ir Baltarusiją slenkančio ciklono šiaurinis...