„Kiekvienam mokinio judesiui reikia leidimo, tėvų sutikimo, direktorės ar bent pavaduotojos parašo. „Popierizmas“ pasiekė absurdo ribą, kai pradėta reikalauti ir asmens dokumentų, patvirtinančių tavo tapatybę, kad nepasinaudotum kito asmens tvarkaraščiu“, - skundėsi viena moksleivė, pažymėjusi, kad mokyklos taryba klausimą svarstė, bet jokio galutinio sprendimo nepriėmė.
Tačiau Senvagės gimnazijos direktorė Ana Staniukėnienė teigia, jog sprendimas rakinti mokyklą mokyklos taryboje priimtas tikrai buvo, tam esą pritarė dauguma tėvų, mat mokiniai per pertraukas masiškai eina rūkyti, šiukšlina prie gyvenamųjų namų ir piktina gyventojus, vėluoja grįžti iš lauko į pamokas.
Mokykla – kaip kalėjimas, kuriame galima būti, valgyti, mokytis ir žaisti?
Viena Senvagės mokyklos mokinė atsiuntė laišką, kuriuo piktinosi mokykloje galiojančiomis drakoniškomis sąlygomis. Anot jos, nuo šių metų nuspręsta mokyklą pamokų metu rakinti: mokiniai negali per pertrauktas išeiti į lauką, jei turi dvi iš eilės laisvas pamokas ir per jas nori papietauti namie, privalo atnešti tėvų prašymą, tuo tarpu viena laisva pamoka esą nėra pagrindas prašytis išleidžiamam iš mokyklos.
„Keista, jog šiais laikais Lietuvoje mokyklos tampa ne patrauklesnės, o atgrasesnės mokiniui. Mokykloje – mokykis arba mokykis, gali pavalgyti ir pažaisti, bet net ir tai sunku padaryti. Valdžia prašo mokinių aktyvių grupelių sugalvoti pramogas per pertraukas. Taip, tai šaunu, bet tai nėra pasirinkimas. Jei Konstitucijoje yra parašyta, jog piliečiai yra laisvi ir gali ginti savo teises, kodėl mums niekas neleidžia to padaryti? Tuo labiau, kad pagal Konstituciją jokie įstatymai negali apriboti piliečio laisvės. Tad kodėl valdžia ignoruoja mokinius?“, - piktinosi mokinė, pabrėžusi, kad dalis paskutiniųjų klasių moksleivių yra netgi pilnamečiai.
Pasak besiskundžiančios mokinės, dvyliktokams mokykloje nuolat kartojama, kad jie jau dideli, turi apgalvotai pasirinkti egzaminus, tačiau jie negali džiaugtis elementaria laisve.
„Mes tiek daug privalome, bet neturime teisės į laisvę, kur ir ką mums veikti per laisvas pamokas ar pertraukas“, - piktinosi mergina.
Mokinė taip pat teigia, kad sprendimas rakinti mokyklą yra neteisėtas, nes mokyklos taryba tik ėmėsi klausimo svarstymo, bet dėl jo nebalsavo. Esą mokyklos tarybos posėdyje buvo svarstyta apie lauko alternatyvą – vidinį kiemelį, tačiau galutinis sprendimas, pasak jos, nepriimtas.
„Vėliau įvyko ir tėvų susirinkimas, į kurį buvo sušaukti gimnazistų klasių tėvai. Buvo pateiktas faktas, kad mokykla bus rakinama, nors tai nėra teisėta, nes nebuvo priimtas oficialus mokyklos tarybos sprendimas. Buvo tėvų, kurie nesutiko su šiuo sprendimu, bet į jų nuomonę niekas neatsižvelgė“, - teigia moksleivė.
Jos tvirtinimu, vyresni mokiniai ėmė domėtis šiuo nauju sprendimu, bet esą mokyklos valdžia nepateikė nei mokyklos tarybos sprendimo, nei balsavimo rezultatų.
„Blogiausia tai, jog vyresnių klasių mokiniai esant geram orui negali išeiti į lauką ar namo, ne tik per pertrauktas, bet ir per laisvas pamokas, tai yra vadinamus „langus“. Turima omeny, jog daug šios mokyklos mokinių gyvena pora žingsnių nuo mokyklos. Žinoma, buvo leidžiama pasinaudoti tėvų prašymais, kuriuos direktorė turėjo patvirtinti. Bet ne visi tokius dokumentus gavo. O prašymas galioja tik dviems laisvoms pamokoms“, - rašė nusiminusi mokinė.
Mokyklos direktorė: mokykloje anarchijos būti negali
Senvagės gimnazijos direktorė A. Staniukėnienė DELFI teigė, kad, jos nuomone, tokie mokinių skundai yra nepagrįsti, nes sprendimas dėl rakinamų mokyklos durų buvo priimtas mokyklos taryboje, esą tam pritaria ir dauguma mokyklos mokinių tėvų. Pasak direktorės, rakinti duris nuspręsta dėl mokinių elgesio, mat jie masiškai einą rūkyti prie gyvenamųjų namų, ten šiukšlina, vėluoja į pamokas ir ne po vieną, o grupėmis.
„Mus jau seniai neramino daugelio mokinių elgesys. Tikrai nekreipkite dėmesio į tuos visus raštus, visada bus pasipiktinusių žmonių, savavališkai nedarėme jokio kalėjimo. Žodžiu, vaizdelis buvo toks, kaip ir prie daugumos mokyklų: tabūnais prie gyvenamųjų namų rūkantys vaikai. Mes per dieną sulaukdavome po tris, po keturis skambučius, kada įvesite tvarką. Supraskite, mokiniai eina į laiptines, o gyventojai čia gyvena bendrabučiuose, kur nėra rakinamų durų. Visko buvo. Antra vertus, po tokių rūkymų vaikais ne po vieną, ne po du ir ne po tris, o masiškai vėluoja į pamokas po 10-15 moksleivių“, - aiškino mokyklos direktorė.
Pasak pašnekovės, mokiniai į mokyklą turi ateiti mokytis, o ne rūkyti – esą tokiais nuostatai pritaria ir didžioji dauguma mokinių bei jų tėvų. A. Staniukėnienė sako, kad tas klausimas buvo svarstytas nuo rugsėjo pradžios, jis aptartas ir su tėvais.
„Patikėkite, buvo pilna salė tėvų. Gal tik pora tėvelių abejojo, kaip čia tie mokiniai išeis į namus ar panašiai. Paskui buvo mokyklos tarybos sprendimas, kur sprendžia ne direktorė, o susirinkę tėvai ir moksleiviai. Pagaliau ta diskusija, kad nerakiname durų, bet nerūkykite ir nevėluokite į pamokas, vyko gal pusantrų metų. Jaunimas nenori suprasti“, - teigė mokyklos vadovė.
„Mes turime labai puikią sporto salę, kur veikia gali praleisti laiką, mes turime puikiui įrengtą skaityklą, jie gali laiką leisti ir ten. Be to, vaikučių, kurie gyvena netoli mokyklos ir turi po du „langus“, tėvai rašo prašymą ir jie išleidžiami pavalgyti į namus“, - tęsė A. Staniukėnienė.
„Aš stebiuosi kai kuriais moksleiviais ir jų tėveliais, kurie galvoja, kad demokratija yra beveik tas pats kaip anarchija, tegul netvarka būna ir toliau. Kai mes pradėjome rakinti duris, į pamokas pradėjo nevėluoti, vaikai ateina neprisirūkę, tai ar čia yra blogai?“ - pridūrė pašnekovė.
Pasak A. Staniukėnienės, iš mokyklos tikrai išleidžiami vaikai, kurie gyvena šalia ir turi pora ar daugiau vadinamųjų „langų“, susirgę mokiniai, į mokyklą įleidžiami ir netikėtai pirmą pamoką pramigę vaikai. Jos tvirtinimu, mokiniai eina pasivaikščioti su klasių vadovais, esant geram orui sportuoja lauke.
„Nesame mes kažkokie tironai, viskas čia dėl bendros tvarkos. Aš manau, viskas nusiramins, visada pirmas blynas būna prisvilęs. Tiesiog atsirado tokių, kurie norėjo laisvai elgtis, bet mes sakome, kad yra ir daugiau mokyklų, galite išeiti“, - sakė A. Staniukėnienė bei pridūrė, kad gerai būtų turėti aptvertą teritoriją, tada esą mokiniai galėtų kada panorėję išeiti į lauką, bet ne už teritorijos ribų.
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys DELFI teigė manąs, kad visi mokiniai privalo laikytis taisyklių, o dėl jų paprastai yra susitariama. Pasak V. Bacio, jeigu kai kurie mokiniai nepritaria egzistuojančiai tvarkai, Vilniuje jie gali rinktis iš daugelio mokyklų.
„Į gryną orą mokiniai, žinoma, turėtų turėti galimybę išeiti, bet Vilniuje yra labai daug gimnazijų ir mokinys turi teisę pasirinkti mokyklą. Jeigu jis pasirinko vieną ar kitą mokyklą, jis privalo laikytis tų taisyklių, jei tos taisyklės nepažeidžia Lietuvos įstatymų“ - svarstė viceministras.
Tuo tarpu Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorė Jolanta Knyvienė DELFI pasakojo, kad jos vadovaujama mokykla irgi anksčiau buvo nutarusi rakinti mokyklos duris, bet vėliau tokio sprendimo atsisakė, mat atsirado mokinių, kurie įsigudrino išlipti laukan per langus.
„Prieš daug metų, kai mokykla buvo vidurinė, mes irgi bandėme rakinti, bet užrakinus duris vaikai pradėjo šokinėti pro langus. Nors čia kiek ironizuoju, bet iš tiesų toks atvejis buvo, nes mokytojas neapdairiai paliko neužrakintą kabinetą ir tuomet du vaikai iššoko pro langą. Manau, kad apskritai prievartinių ar represinių priemonių mokyklose yra ir taip pakankamai“, - teigė J Knyvienė.
Pasak jos, tokių priemonių galima imtis tik tuomet, kai yra aiškus mokyklos bendruomenės daugumos sutarimas. J. Knyvienė pasakoja, kad laukan per pertraukas ar laisvas pamokas eina ir jų vaikai – kas pavalgyti, kas pasivaikščioti, kad kitokiais tikslais, bet, jos nuomone, represinėmis priemonėmis rezultatų nepasieksi.
„Pas mus Lietuvoje bėda yra ta, kad nėra aptvertos mokyklų teritorijos, todėl visas saugumas paliekamas mokykloms. Mokyklos šiuo metu atsiduria labai dviprasmiškoje situacijoje: iš vienos pusės mokykla turi atsakyti už vaikų saugumą, bet kaip atsakyti už jų saugumą, jeigu jie per pertraukas išeina“, - svarstė mokyklos direktorė.
Anot J. Knyvienės, visame demokratiniame pasaulyje įprasta, kad mokyklų teritorijos būna aptvertos ir mokiniai negali išeiti iš teritorijos ribų, kol nesibaigia pamokos.
