aA
Rusų kalbą, kaip antrąją užsienio kalbą, renkasi apie 80 proc. lietuviškų mokyklų mokinių, bet tai nereiškia, kad ši kalba populiari ir yra būtinybė ją mokytis – mokyklose, ypač kaimo vietovėse, dažnai tiesiog trūksta kitų kalbų mokytojų, rašo ru.DELFI.lt. Apie tai Vilniuje vykusiame seminare papasakojo Vilniaus universiteto profesorė Daiva Šeškauskaitė.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Balandžio 19 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje vyko seminaras „Daugiakalbystė praeities ir dabarties Lietuvoje“, kurį organizavo Parmos universiteto profesorius Guido Michelini. Seminare dalyvavo mokslininkai iš Lietuvių kalbos instituto ir Lietuvos universitetų.

Seminare buvo aptariami tiek lingvistiniai, tiek socialiniai daugiakalbystės formavimo Lietuvoje aspektai: kalbų vartojimas Rytų Lietuvoje, vokiečių kalbos padėtis šalyje, lenkų kalbos vartojimo ypatumai Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės laikais, nacionalinių mažumų padėtis Lietuvoje ir kiti klausimai.

Vilniaus universiteto humanitarinio fakulteto profesorė D. Šeškauskaitė akcentavo, kad šalyje mažėja galimybių mokytis kalbų, taip pat ir populiariausių Europos Sąjungos kalbų – vokiečių, prancūzų ir kt. kalbų.

Šiuo metu Lietuvos mokyklose kaip antrą užsienio kalbą galima rinktis rusų, prancūzų, vokiečių kalbas. Pirmoji užsienio kalba dažniausiai būna anglų (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 96 proc.), antroji – rusų kalba (81 proc.).

„Visi žinome, kad pirmąja užsienio kalba mokiniai renkasi anglų kalbą, antrąja – rusų kalbą. Apie šį fenomeną kalbėjau su mokiniais šešiose mokyklose, taip pat ir kaimo. Iš šio pokalbio paaiškėjo, kad vaikai ne visada nori mokytis rusų kalbos, bet neturi kitų galimybių. Klausiau – kokias kalbas norite mokėti? Jie atsako: italų, ispanų, prancūzų. Tačiau nėra šių kalbų mokytojų, ir tenka teikti pirmenybę rusų kalbai“, – konstatavo mokslininkė.

Seminare dalyvavusi Vytauto Didžiojo universiteto atstovė Sigita Barniškienė išsakė nuomonę, kad pirmenybę rusų kalbai teikiančių vaikų pasirinkimui daro įtakos įsitikinimas, kad šios kalbos mokytis lengviau, negu vokiečių ar prancūzų kalbos. Tačiau kiti mokslininkai įsitikinę, jog mokinių pasirinkimui daro įtakos tėvai, kurie gerai moka rusų kalbą ir yra nusiteikę padėti vaikams mokytis.

Tiesa, D. Šeškauskaitė įsitikinusi, kad dažnai rusų kalbos populiarumo priežastis yra galimybių mokytis kitas kalbas nebuvimas.

„Kai sakome, kad visi kaip pirmąją (užsienio) kalbą renkasi anglų, o kaip antrąją – rusų, tai nereiškia, kad mokiniai nori mokytis rusų kalbos. Ir ne tėvai daro įtakos vaikų pasirinkimui. Pasirodo, vaikai nori mokytis kitų kalbų, tačiau nėra tokių galimybių. Ta pati problema matyti ir universitetuose, kai sakome, kad greitai nebus kam dėstyti vokiečių, prancūzų kalbą, nes niekas nenori mokytis šių kalbų“, – pabrėžė D. Šešauskaitė.

Jos nuomone, mokyklose reikėtų akcentuoti ne tik anglų ar rusų, bet ir kitas ES kalbas. Priešingu atveju mokiniai, konkuruodami darbo rinkoje, rizikuoja tapti socialinės nelygybės aukomis, o nemokėdami ne tik kalbos, bet ir tos ar kitos šalies kultūrinių ypatumų neteks perspektyvių verslo projektų.

Mokiniai pradeda mokytis pirmosios užsienio kalbos antroje klasėje. 2010 ir 2011 mokslo metų pradžioje užsienio kalbų mokėsi 85 600, arba 98 proc. 2–4 klasių mokinių (2005 m. – 79 proc.). Dauguma iš jų teikė pirmenybę anglų kalbai (98,9 proc.), 0,7 proc. – vokiečių, 0,4 proc. – prancūzų kalbai.

Antrosios užsienio kalbos mokyklose pradeda mokytis nuo penktos klasės. 2010 ir 2011 mokslo metų dviejų užsienio kalbų mokėsi 81 proc. 5–10 klasių mokinių ir 43 proc. 11–12 klasių mokinių. Trijų užsienio kalbų mokėsi 1 400 (1,6 proc.) 5–12 klasių mokinių. Dauguma mokinių (81 proc.) antrąja užsienio kalba renkasi rusų kalbą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Puteikis: esu patyręs praktiškai viską, kuo gyvena daugelis lietuvių (307)

„Aš ne tik kad žinau, kas yra turėti polinkį alkoholiui, žinau, kaip tai susitvarkyt, žinau...

Šakalienė: jaučiuosi kaip košmariškame sapne (683)

Seimo narė Dovilė Šakalienė viešai nekomentavo jai metamų kaltinimų, esą ji už Norvegijos...

Makabriškomis laidotuvėmis garsėjantys tibetiečiai šlykštisi mums priimtinu laidojimo būdu (39)

Lietuviui pavyko nuvykti į griežtai kontroliuojamą Tibetą, nors ten laisvai keliauti draudžiama....

Nuostolių užkluptas Jankauskas tiki jaunimu ir A lygos žaidėjais: mums nėra ko bijoti specialiai iš Belgrado (21)

Antradienį vakare Lietuvos futbolo rinktinė užbaigs kovas debiutiniame Europos tautų lygos...

Prasidėjo masiniai darbuotojų atleidimai: kam labiausiai verta sunerimti (126)

Praeitą savaitę Užimtumo tarnyba pranešė apie Lietuvos įmonėse numatomus masinius darbuotojų...

(Ne)skanūs lietuvio nuotykiai Berlyne: teko valgyti skalbykloje, autobuse ir net pasakų namelyje (8)

Dažniausiai keliaudami kur nors pavalgyti galvojame tik apie maistą – kad jis būtų skanus,...

Pirmadienį sutriko „Messenger“ veikla (6)

Pirmadienio vakarą sutriko „ Facebook Messenger “ veikla visame pasaulyje.

Kastytis Kerbedis atvirai prabilo apie karjeros pabaigą: aš jau noriu pabaigos, noriu į pensiją (20)

Pagauti sėkmės paukštę pavyksta daug kam, tačiau ją išlaikyti delnuose ilgiau nei akimirką...

Kraupus įvykis Jonavos r.: dingęs be žinios vyras rastas nužudytas savo namų teritorijoje sulaikytas įtariamasis (7)

Kauno policija informavo, kad pirmadienį buvo rastas nužudyto vyro kūnas, kuris buvo ieškotas kaip...

Skvernelis įstrigo Briuselyje: atskristi pasisekė. Grįžti, deja, jau nepavyks papildyta (536)

Belgijoje viešintis premjeras Saulius Skvernelis susidūrė su nemalonumais.