Taip teigia Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Karjeros centro vedėja Genutė Kalvaitienė. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla suteikė galimybę paprastiems miestiečiams susipažinti su jūrininkų rengimo subtilybėmis – visi Jūros šventės dalyviai turėjo galimybę vykti į ekskursiją ir bent trumpai pamatyti, ką turi mokėti į jūrininkus pretenduojantis jaunuolis.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla rengia laivavedžius ir laivų mechanikus – tai dvi tarptautinės specialybės, kurios leidžia žmogui dirbti bet kuriame pasaulio laive.

„Šios dvi profesijos yra tarptautinės, baigęs absolventas renkasi darbo vietą bet kuriame pasaulio laive. Dauguma baigusių renkasi užsienio laivus, nes Lietuvos laivynas negali pasiūlyti tiek darbo vietų, kiek mes parengiame specialistų. Šiais metais išleidome virš 200 specialistų. Bet jie visi sėkmingai daro karjerą užsienyje, nors ryšių su Lietuva nenutraukia – pinigus parvežą į Lietuvą. Jūrininkas kuria gerovę Lietuvoje, nes uždirbtus pinigus išleidžia Lietuvoje. Tai labai didelis skirtumas nuo emigranto – emigrantas išvažiuoja ir gerovę kuria kitai valstybei, o jūrininkas – savo valstybei“, - pasakojo G. Kalvaitienė.

„Čekija, kuri nėra jūrinė valstybė ir neturi jūrų uosto, spręsdama nedarbo klausimus ruošia jūrininkus kitose užsienio akademijose ir jų piliečiai dirba užsienio laivuose, o pinigus leidžia savo šalyje“, - pridūrė pašnekovė.

Mokykla taip pat rengia ir kranto specialistus: uosto ir laivybos finansininkus, vadybininkus bei transporto logistikos specialistus.

Galima vairuoti locmaninį katerį

G. Kalvaitienė pirmoji pasitinka atvykusius ekskursijos dalyvius ir pirmiausia palydi į simuliacinį kambarį, kuriame galima praktikuotis, kaip valdyti laivą Klaipėdos uoste. Simuliaciniai įrenginiai atspindi realią situaciją: laivą galima sukti, didinti ir mažinti greitį, aplenkti kliūtis, taip pat vairuoti laivą esant bet kokioms oro sąlygoms: lyjant, kilus audrai, stipriai banguojant ar žaibuojant.

„Jūs esate laivo valdymo tiltelyje, kur iš vienos vietos yra valdomas laivas. Plaukimas visur yra Klaipėdos uoste, jūs esate locmaniniame kateryje. Čia duodamas greitis, greitis yra nuo 0 iki 25 mazgų, tai labai greitaeigis kateris. Vairu valdomas laivas, pasukate vairą į dešinę, ekrane rodo žalią spalvą, laivas suksis į dešinę, jeigu bus raudona spalva – laivas suksis į kairę“, - pasakojo ekskursijos vedlys.

Jis įspėja, kad vairuojantieji laivą turi žiūrėti, kad kateris neužplauktų ant seklumos: „Reikia stengtis laikytis arčiau vidurio, nes kur gylis bus 2 metrai, laivas gali užkliūti už seklumos“, - įspėjami laivo vairininkai.

Kol simuliaciniame kambaryje maži ir suaugę laivavedžiai vairuoja, iš kitos kabinos gidas mikliai keičia oro sąlygas: plaukti tenka per audrą, lietų, stipriai banguojant.

Hidroterminį kostiumą reikia apsivilkti per 2 min

Atsiplėšę nuo vairavimo ekskursijos dalyviai pėdina į kitą patalpą, kurioje būsimi jūrininkai mokomi, kaip reaguoti į ekstremalias situacijas. Pirmoji užduotis – staigiai apsirengti hidroterminį kostiumą.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Jūrininkų mokymo centro vedėjas Stasys Lembutis pasakoja, kad jūrininkas kostiumą turi mokėti apsirengti per 2 minutes, bet tai pakankamai sudėtinga, nes reikia taisyklingai susivežti visus raištelius. Anot Centro vedėjo, iš pradžių būsimiems jūrininkams apsirengti neužtenka ir 5 minučių, bet treniruojantis rezultatai iškart pagerėja.

„Hidroterminis kostiumas išlaiko kūną ant vandens. Esant 0 laipsnio vandens temperatūrai žmogus gali išbūti apie 6 valandas, o jo kūno temperatūra gali nukristi tik porą laipsnių. Jeigu kostiumas dar labiau pašiltintas, žmogus vandenyje gali išbūti dar ilgiau“, - pasakojo S. Lembutis.

Stasys Lembutis
Jo pasakojimu, gyvenime gali būti situacijų, kad reikia šokti iš laivo – būsimi jūrininkai irgi treniruojasi, kaip tą daryti taisyklingai. Pasak S. Lembučio, šokant iš laivo aukštis gali siekti apie 20 metrų, bet pratybose šokama nuo žemesnio tiltelio.

Šokdamas iš laivo žmogus turi apsivilkti ir gelbėjimosi liemenę, kuri sukonstruota taip, kad žmogus net be sąmonės būtų atverčiamas į gulimąją poziciją veidu į viršų.

Kilus ekstremaliai situacijai metami ir specialūs plaustai, kurie būna supakuoti specialiuose konteineriuose. Konteineriai tvirtinami ant viršutinio laivo denio. Jeigu laivas skęsta ir panyra į 5-6 metrų gylį, nuo vandens spaudimo pradeda veikti automatinis hidraulinis vožtuvas, plaustai ima pūstis, konteineris išsiskiria ir plaustai iškyla į paviršių.

„Jame yra maisto ir vandens atsargų, pirotechninės priemonės, dūmų paleidimo priemonės. Jeigu ilgiau nesurandami žmonės, čia yra ir meškerių – galima žuvies pasigauti“, - aiškino S. Lembutis.

Jūrininkų mokymo centro vedėjas aiškina, kad būsimi jūrininkai taip pat privalo išmokti taisyklingai užsidėti gelbėjimosi diržą.

„Kad nebūtų taip, jog žmogų pakelia iš vandens vos ne iki malūnsparnio, o jis išsprūsta iš to diržo ir nukrenta vėl į vandenį“, - sakė S. Lembutis.

Ką daryti kilus gaisrui?

Tačiau tai dar ne viskas, ką turi mokėti būsimas jūrininkas. Viena ekstremaliausių situacijų laive – kilęs gaisras. Pasak S. Lembučio, gaisro bet kaip neužgesinsi dėl sūkurių, skersvėjų, ventiliacinių angų.

„Būna net ir tokių atvejų, kai kapitonas duoda įsakymą palikti laivą“, - pasakoja S. Lembutis.

Jo pasakojimu, kilus gaisrui, pirmiausia į jį siunčiami žvalgai, apsivilkę specialiais kostiumais su kvėpavimo aparatais.

„Kiekviename laive yra apmokyti žmonės, kurie atlieka žvalgo funkcijas. Su tokiu kostiumu žmonės gali eiti į patalpas, kurių temperatūra siekia 400 laipsnių. Aišku, esant tokiai temperatūrai ilgai neišbūsi – tik 25-30 minučių. Jeigu vienas žmogus kažko nespėjo padaryti, jis išeina, jį pakeičia kitas žmogus“, - sakė S. Lembutis.

Žvalgas, anot jo, turi nustatyti, ar yra nukentėjusių žmonių, evakuoti juos, surasti gaisro židinį, nustatyti, kur ir kas dega, bei rekomenduoti gaisro gesinimo priemones. Visa informacija perduodama kapitonui.

„Kai studentai gauna teorines žinias, jie eina praktiškai atlikti pratybų“, - sakė Jūrininkų mokymo centro vedėjas.

Praktinių pratybų metu, būsimi jūrininkai eina per labirintus, ieško gaisro židinio – paprastai dega laužas, elektriniai įrenginiai arba uždegtos dujos. Dar kiti studentai imituotose laivo patalpose ieško nukentėjusių žmonių ir evakuoja juos į saugia vietą.