Statistika rodo, kad jau 2023 m. dėl demografinės situacijos mokyklas baigs apie 40 proc. jaunuolių mažiau nei šiemet. Šįmet mokyklas baigė beveik 40 tūkst. absolventų.
Pasak G. Steponavičiaus, kadangi stojančiųjų skaičius pradeda mažėti jau kitais metais, Lietuvos aukštųjų mokyklų laukia rimtas iššūkis. Lietuvių studentų mažėjimą tikimasi kompensuoti užsieniečiais.
„NVS šalis paminėjau kaip vieną iš tikslinių grupių, be abejo, ES šalys, ypač regiono šalys - Latvija, Lenkija ir kitos - bus irgi mūsų dėmesio rate. Padarę aukštojo mokslo reformą, mes turėsime didelį pranašumą šiame regione, aš tuo neabejoju“, - penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje G. Steponavičius aiškino, iš kur tikimasi sulaukti studentų.
G. Steponavičiaus teigimu, minėtos šalys mus suvokia kaip mentalitetiškai artimus. Kartu jiems esame santykinai pigus langas į Europą. Jis pastebėjo, kad studijuoti Lietuvoje ypač nori Azerbaidžano jaunimas.
Tačiau, pasak G. Steponavičiaus, pirma turime atlikti savus darbus – pasiekti, kad Lietuva ir nemaža dalis mūsų aukštųjų mokyklų taptų traukos centru, kad formuotųsi kokybiško lietuviško aukštojo mokslo įvaizdis.
„Labai svarbu ir mokesčiai, socialiniai, tolerancijos aspektai – pakantumas, atvirumas. Nesinori kalbėti apie nemalonius atvejus, bet plačiai nuskambėję išpuoliai prieš kitataučius gali atgrasyti šimtus ar tūkstančius potencialių studentų“, - kalbėjo ministras.
G.Steponavičius pastebėjo, kad kol kas Lietuvoje nedaug studijų programų užsienio kalba, Lietuvos aukštosios dar menkai aktyvios užsienyje, ilgai trunka išsilavinimo dokumentų įvertinimas, kyla biurokratinių kliūčių gaunant leidimo gyventi, dirbti. Be to, sudėtinga pasikviesti dėstytojus iš užsienio.
Daugiausia studentų - iš Baltarusijos ir Ukrainos
Praėjusiais mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 3 103 studentai iš užsienio.
Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą studijoms atvykstančių užsieniečių skaičius pastaraisiais metais pastebimai auga.
Daugiausia studentų atvyksta iš Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Rusijos, Izraelio ir Libano. Mūsų šalyje studijuoja po keletą studentų iš Pietų Amerikos šalių – Peru, Argentinos, Brazilijos, Čilės, Kolumbijos. Lietuviškomis studijomis susidomėję po keletą studentų iš Japonijos, Filipinų.
Labiausiai užsieniečius Lietuvoje vilioja bakalauro studijas. Daugiausia studentų buvo pasirinkę studijas vadybos ir verslo administravimo, filologijos bei medicinos studijų krypčių programose.
Praėjusiais metais daugiausia – 283 studentai – studijavo LCC tarptautiniame universitete, 260 studijavo Kauno medicinos universitete, 201 – Vilniaus universitete, 177 – Vilniaus pedagoginiame universitete, 69 – Vilniaus Gedimino technikos universitete, 64 – Kauno technologijos universitete.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetą pamėgę ir ES šalių studentai – čia nemažai studentų iš Ispanijos ir Švedijos. Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, tai rodo, kad Lietuvos aukštasis mokslas jau šiandien patrauklus ne vien trečiųjų šalių piliečiams.
Šiais mokslo metais Lietuvoje užsieniečiams buvo siūlomos 46 bakalauro ar vientisųjų ir 61 magistro studijų programos, kuriose studijos vyksta anglų, rusų ar lenkų kalbomis. Per artimiausius dvejus metus numatoma įregistruoti daugiau nei 10 naujų bakalauro ar magistro studijų programų.
Planuojama, kad iki 2030 m. bus sukurta ir įgyvendinama mažiausiai 15 naujų jungtinių studijų programų. Šios programos sudaro galimybes jaunuoliams neišvykstant iš Lietuvos baigti Lietuvos ir užsienio aukštąją mokyklą, klausyti užsienio dėstytojų paskaitų ir naudotis kitų šalių aukštųjų mokyklų mokymo baze.