Tiek kolegijų profesiniai bakalaurai, tiek universitetų bakalaurai vertinti pagal tuos pačius parametrus. Didžiausią dalykinio studijų krypčių reitingo svoris – net 30 taškų buvo suteiktas darbdavių nuomonei.

Darbdavių apklausą šių metų rugsėjo 13 d. – spalio 7 d. atliko sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“, kuri apklausė 2205 darbdavius (iš jų 21 proc. aukščiausios grandies vadovų, 56 proc. vidurinės grandies vadovų ir 23 proc. žemesnės grandies vadovų) iš visų šalies regionų bei visų ūkio šakių, taip pat viešojo sektoriaus.

KOLEGIJŲ REITINGAS (pagal profesinio bakalauro specialistų parengimą)

Žurnalas „Reitingai“ pristato iš viso 45 koleginių studijų krypčių specialistų parengimo vertinimą. Iš jų:

1. Vilniaus kolegija pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra 18-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;

2. Kauno kolegija pirmauja beveik trečdalyje, tai yra 13-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;

3. Kauno technikos kolegija pirmauja 4-iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;

4. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Lietuvo aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos valstybinės kolegija pirmauja 2-ose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;

5. Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus verslo kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1-oje vertintoje profesinio bakalauro studijų kryptyje.

Skirtingiems sektoriams atstovaujančių visos Lietuvos darbdavių buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų ir kokių studijų krypčių alumnai dirba jų įmonėse, įstaigose bei organizacijose ir buvo prašoma įvertinti šių krypčių skirtingų kolegijų alumnų parengimą ir darbo kokybę. Darbdaviai galėjo išskirti 1–2 kolegijas, kurių absolventų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai.

Dar 20 taškų buvo atiduota realiam darbdavių elgesiui su baigusiaisiais kolegijas, tai yra kaip kiekvienos kolegijos konkrečios studijų krypties absolventams sekasi įsidarbinti ir kiek jie uždirba.

„Vertindami šį kriterijų rėmėmės Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA), kaip įsidarbinti sekėsi konkrečios studijų krypties 2018 m. laidos alumnams ir kokius atlyginimus gauna tos krypties 2018 m. laidos absolventai.

Tiesa, kadangi STRATA nevertina tų krypčių, kurios išleido mažiau nei po dešimt absolventų, prie keleto krypčių nerasite duomenų, kaip sekėsi įsidarbinti absolventams ir kokius atlyginimus jie gauna“, – paaiškino reitingo sudarytojai.

Kaip ir ankstesniais metais, remdamiesi Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, vertino ir tai, kokio lygio pirmakursius priėmė kiekviena aukštoji mokykla. Kolegijų reitinge vertinta, koks yra visų 2020 m. vasarą priimtų studijuoti pirmakursių stojamojo balo vidurkis, ir šiam kriterijui suteiktas 10 taškų svoris.

Kaip ir ankstesniais metais, vertinta ir kiek konkrečios krypties studijas pasirinko geriausių abiturientų. Šiam kriterijui suteiktas 15 taškų svoris.

Taip pat 15 taškų svoris suteiktas ir dar vienam svarbiam parametrui – su kokiu žemiausiu balu jaunuoliai studijuoti buvo priimti į konkrečią studijų kryptį kiekvienoje kolegijoje.

„Atkreiptinas dėmesys, kad šiais metais įtraukėme ir vieną naują kriterijų, parodantį studentų nubyrėjimą, tai yra kiek kiekvienos kolegijos kiekvienoje studijų kryptyje pasitraukė ar išstojo studentų. Remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, į reitingą įtrauktas studijas metusių studentų skaičiaus pokytis 2018–2020 metais“.

Na ir tradiciškai lentelėse pateikiami keletas parametrų, skirtų tik skaitytojų dėmesiui (jie vertinti nebuvo): kiek iš viso pirmakursių buvo priimta į kiekvienos aukštosios mokyklos konkrečią studijų kryptį ir kiek konkreti aukštoji mokykla siūlo studijų programų vertinamoje kryptyje.

„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nors kolegijų ir universitetų bakalaurų rengimą vertinome pagal tuos pačius parametrus, gretinti kolegijų su universitetais negalima, nes skiriasi šių aukštųjų mokyklų misija: studijos kolegijose orientuotos į praktinį parengimą, o universitetų studijos grindžiamos fundamentiniais tyrimais“.

Taip pat derėtų paminėti, kad darbdaviai universitetų alumnus ir kolegijų absolventus vertino atskirai.

UNIVERSITETŲ REITINGAS (pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą)

Žurnalas „Reitingai“ jau septintą kartą pristato lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą.

Universitetų bakalaurų rengimo kokybė tradiciškai vertinta pagal tuos pačius parametrus kaip ir kolegijų profesinių bakalaurų rengimas.

Iš viso buvo vertinta 80 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių. Iš jų:

1. Vilniaus universitetas pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra net 30-yje studijų krypčių;

2. Kauno technologijos universitetas pirmauja vienuolikoje studijų krypčių;

3. Vilniaus Gedimino technikos (Vilnius tech) universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;

4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 8-iose arba dešimtalyje visų vertintų studijų kryptyse;

5. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 7-iose studijų kryptyse;

6. Vilniaus dailės akademija pirmauja 4-iose studijų kryptyse;

7. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas pirmauja 3-ose studijų kryptyse;

8. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Lietuvos sporto universitetas pirmauja 1-oje studijų kryptyje;

Svarbiausias universitetų bakalaurų vertinimo parametras, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. Darbdavių nuomonė ir elgesys su absolventais sudarė pusę, tai yra 50 taškų, viso reitingo svorio.

Sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“, žurnalo „Reitingai“ užsakymu, 2020 m. rugsėjo 10 d. – spalio 7 d. apklausė 2202 darbdavius (vidurinės grandies vadovai sudarė 56 proc. visų apklaustųjų, žemesnės grandies vadovai – 23 proc. visų apklausos dalyvių ir aukščiausios grandies vadovai – 21 proc. visų respodentų) iš visų šalies regionų ir visų ūkio šakių, taip pat viešojo sektoriaus.

Jų, pasak sudarytojų, buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų ir kokių studijų krypčių alumnų dirba jų įmonėse, įstaigose bei organizacijose, ir buvo prašoma įvertinti šių krypčių skirtingų universitetų alumnų parengimą ir darbo kokybę.

Darbdaviai galėjo išskirti po vieną arba du universitetus, kurių absolventai dirba jų įmonėse ar įstaigose, o jų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai. Iš viso darbdavių apklausa sudaro 30 proc. viso reitingo svorio.

Dar 20 taškų buvo suteikta ne žodžiams, o darbdavių veiksmams, tai yra kaip kiekvieno universiteto konkrečios studijų krypties absolventams sekasi darbintis ir kiek jie uždirba.

„Vertindami darbdavių elgesį rėmėmės Vyriausybės strateginio analizės centro („Strata“) duomenimis: sudarydami reitingą analizavome, kaip sekėsi įsidarbinti konkrečios studijų krypties 2018 m. laidos alumnams (tai sudarė 10 proc. viso reitingo svorio), taip pat, kokius atlyginimus gauna konkrečios krypties 2018 m. laidos absolventai; šis parametras universitetų reitinge taip pat turi 10 proc. įtaką“.

Taip pat, sakė reitingo sudarytojai, būta atvejų (daugiausia tai susiję su privačiais universitetais), kai „Strata“ nepateikia 2018 m. alumnų laidos įsidarbinimo ir atlyginimų rodiklių, nors apie 2017 m. laidos absolventus šie duomenys pateikti buvo, tad tais pavieniais atvejais teko remtis ankstesnių metų duomenimis.

Į reitingą tradiciškai įtraukiamas būsimiems studentams, jų tėvams ir patiems universitetams aktualų parametras – kiek konkrečios krypties studijas 2020 m. pasirinko geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė nuo 86 iki 100 balų). Kuo tokių studentų daugiau, tuo, tikėtina, bus aukštesnis studijų lygis. Šiam kriterijui suteiktas 15 taškų svoris.

Dar vienas stojantiesiems aktualus parametras – su kokiu žemiausiu balu (remiantis LAMA BPO priėmimo duomenimis) jaunuoliai 2020 m. buvo priimti studijuoti į konkrečią studijų kryptį (ir šiam parametrui reitinge suteiktas taip pat 15 proc. svoris).

Kitas svarbus kriterijus – koks buvo visų 2020 m. vasarą studijuoti priimtų pirmakursių balo vidurkis. Šiam kriterijui reitinge suteiktas 10 taškų svoris. Iš šių pastarųjų trijų parametrų, teigė reitingų sudarytojai, galima pamatyti, kad jeigu 2020 m. konkrečiame universitete būtumėte pasirinkę studijuoti norimą studijų kryptį, tai pirmame kurse būtumėte sėdėję būtent su tokio lygio studentais.

„Tiesa, čia nėra įtraukti jaunuoliai, kurie į universitetus buvo priimti ne per LAMA BPO, o per vadinamąjį tiesioginį priėmimą, kuris paprastai vyksta, kai baigiasi visi trys oficialaus priėmimo etapai.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiais metais įtraukėme ir vieną naują kriterijų, parodantį studentų nubyrėjimą, tai yra kiek kiekvieno universiteto kiekvienoje studijų kryptyje pasitraukė ar išstojo studentų. Pagal Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenis, į reitingą įtrauktas studijas metusių studentų skaičiaus pokytis 2018–2020 metais.“

Vertinant medicinos, farmacijos, odontologijos ir veterinarijos (vientisųjų) studijų kryptimis, buvo remtasi tiek dalimi parametrų, kurie naudoti vertinant bakalauro studijų kryptis: kiek 2020 m. buvo priimta geriausių abiturientų (10 proc. viso reitingo svorio), koks priimtųjų balo vidurkis (5 proc.), su kokiu žemiausiu balu priimti abiturientai (5 proc.) ir koks 2018–2020 m. buvo studentų nubyrėjimo pokytis (5 proc.); tiek ir dalimi parametrų, kurie buvo įtraukti vertinant magistrantūros studijų kryptis: koks yra konkrečios krypties mokslo lygis (25 proc. reitingo svorio), kiek universitetas kryptyje gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų (10 proc.), kokia yra darbdavių nuomonė (20 proc.), kaip sekasi įsidarbinti absolventams (10 proc.) ir kokius vidutinius atlyginimus popieriuje gauna medicinos, odontologijos ir farmacijos studijų krypčių absolventai (10 proc.).

UNIVERSITETŲ REITINGAS (pagal magistrantūros studijų specialistų parengimą)

Vertindami universitetų magistrų rengimą įvertino 78 studijų kryptis. Iš jų:

1. Vilniaus universitetas pirmauja arti pusės visų vertintų – 35-iose studijų kryptyse;

2. Vilniaus Gedimino technikos (Vilnius tech) universitetas pirmauja 12-oje studijų krypčių;

3. Kauno technologijos universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;

4. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 7-iose studijų kryptyse;

5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija pirmauja 3-ose studijų kryptyse;

6. Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Klaipėdos universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse;

7. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Šiaulių universitetas (kurį dar vertinome kaip atskirą) pirmauja 1-oje studijų kryptyje.

Reitingų sudarytojų teigimu, vertinant antrosios pakopos (magistrų) rengimą svarbu žinoti ne tik ką galvoja Lietuvos darbdaviai (juos taip pat apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“, o darbdavių nuomonei suteikta 30 proc. viso dalykinio magistrų rengimo reitingo svorio), ne tik kokie yra absolventų įsidarbinamumo duomenys ir gaunami atlyginimai (jie pateikiami taip pat remiantis „Strata“ platforma ir šiems parametrams suteikta 20 proc. reitingo svorio), bet dar svarbiau atkreipti stojančiųjų dėmesį ir į kiekvieno konkretaus universiteto konkrečios krypties mokslo lygį.

Vertindami universitetų moksliškumą, kaip ir pernai, jie rėmėsi Lietuvos mokslų tarybos (LMT) atliktu universitetų mokslo veiklos 2016 m. ir 2017 m. ekspertiniu vertinimu. Analizavo, kiek kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje turėjo darbų, kurių ekspertinio vertinimo įvertis lygus arba didesnis už 2 (dkp >/ 2).

„Moksliškumo kriterijus parodo, kurių universitetų mokslininkai ir kuriose kryptyse kuria stiprų mokslą ir galbūt jį dar ir komercializuoja, tai yra, kuria inovacijas ir parduoda verslui, o kurių universitetų mokslininkai tiesiog skaito teorines paskaitas. Universitetų moksliškumui buvo suteiktas šiek tiek mažesnis nei pernai – 25 taškų – svoris.“

Taip pat nurodė, kad moksliškumo įvertį mažino todėl, kad antrus metus tenka remtis senokais duomenimis. Mat „Strata“, kuriai dar buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pavedė perimti iš LMT ir atlikti universitetų mokslo veiklos ekspertinį vertinimą, jo neatliko.

„Dėl šio ministrės įsakymo dalį universitetų mokslo veiklos vertinimo perduoti „Stratai“ parlamentarai kreipėsi į teismą. Netrukus Konstitucinis Teismas turėtų išaiškinti šių veiksmų teisėtumą. O kol vyko teismai, Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo mokslo veiklos vertinimas iš „Strata“ vėl buvo grąžintas Lietuvos mokslų tarybai“.

Pasak reitingo sudarytojų, mokslo veiklos vertinimas aukštosioms mokykloms labai svarbus, nes jis, be kita ko, susijęs ir su universitetų finansavimu, ir su magistrantūros bei doktorantūros krypčių (teisių) ir studijų vietų kryptyse skaičiumi.

Dar vienas dalykinio universitetų magistrų vertinimo kriterijus – kiek kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje turi ar neturi doktorantūros teisių ir kiek gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. Kitaip tariant, ar universitetas vienas arba su partneriais turi potencialo rengti ne tik magistrantus, o ir doktorantus, ar ne. Šis parametras dar giliau parodo kiekvieno universiteto mokslo potencialą ir lygį. Šiam parametrui universitetų reitinge (magistrantūros dalyje) suteiktas 15 proc. svoris.

„Vertindami magistrų rengimą, kaip ir bakalaurų atveju įtraukėme naują parametrą – Studijų kokybės vertinimo centro duomenį, ar daug magistrantų nutraukia studijas ir ar nutraukusiųjų dalis auga (vertintas pokytis 2018–2020 m.). Šiam naujam kriterijui suteiktas 10 proc. svoris.“

Taip pat palyginimui pateikė dar ir SKVC atliktus kiekvienos konkrečios krypties studijų programų vertinimus.

„Atkreipsime dėmesį, kad medicinos, farmacijos, odontologijos ir veterinarijos krypčių studijos yra vientisosios, tai yra po maždaug šešerius metus trunkančių studijų absolventai įgyja ne bakalauro ir ne magistro laipsnį, o laipsnio nesuteikiančių vientisųjų studijų baigimo diplomą, tad jas vertinome kiek kitaip“.

Didėja atlyginimų žirklės

Kalbėdama apie kolegijų ir universitetų reitingą, J. Kučinskaitė sakė, kad išryškėjo atlyginimų žirklės.

„Anksčiau, kai vykdydavome reitingus pagal dalykus, kur aiškindavomės, kas rengia geriausius matematikus, žurnalistus, rinkodaros specialistus ir t. t. tiek bakalauro, tiek magistro, tai tie atlyginimai buvo daugmaž panašūs. Galbūt pasitaikydavo skirtumų kryptyse. Tačiau dabar tie skirtumai yra labai dideli“.

Ypač, sakė ji, tarp menininkų ir, pavyzdžiui, kai kurių socialinių mokslų atstovų.

„Labai pakilo medicinos alumnų atlyginimai, nes anksčiau buvo tokie apverktini. Iki šiol labai mažai moka biotechnologijų, biechemijos, molekulinės biologijos studijas baigusiesiems.“

J. Kučinskaitės teigimu, gyvybės mokslų studijos yra labai sunkios, į jas įstoja šimtukininkai, patys gabiausi žmonės, bet jiems po studijų siūlomi atlyginimai yra neadekvatūs.

„Kai po sunkių bakalauro studijų gauni tik 600 eurų, o po magistro – 800, tai tikrai nėra tas atlyginimas, dėl kurio vertėtų plėšytis. Kas tada atsitinka? Arba tie žmonės išeina į kokią nors farmaciją, arbajeigu iki studijų baigimo nespėja sukurti šeimos – emigruoja.“

Šiais metais tyrėjai vertino 80 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių ir iš jų Vilniaus universitetas pirmauja daugiau nei trečdalyje. Tačiau nerimą kelia tai, sakė ji, kad po populiarių studijų baigimo atlyginimai nėra dideli.

„Ten, kur daugiausia veržiasi abiturientų, pavyzdžiui, į teisę, į viešosios vadybos grupių krypties programas, taip pat veržiasi į socialinius, į humanitarinius mokslus, į menus, todėl jeigu pažiūrėtume tiek į teisės mokslų krypčių grupę, tiek ir viešosios vadybos, tiek ir socialinių mokslų krypčių studijų programas, pamatytume, kad po bakalauro studijų atlyginimai ten yra maždaug apie 1000 eurų.“

Jeigu pažiūrėtume į inžinerinių, technologinių, matematikos, informatikos mokslų arba sveikatos, gyvybės krypčių grupių alumnų atlyginimus, tuomet, pridūrė ji, matytume, jog ten atlyginimai prasideda nuo 1500 eurų.

„Kalbant apie teisės mokslus arba socialinių mokslų krypčių alumnus, taip pat viešosios vadybos, jiems įgytas magistro diplomas neturi didesnės įtakos atlyginimui. Iš esmės, ar jie baigia bakalaurą, ar jie baigia magistrą, jų atlyginimas yra labai panašus. Kai kuriais atvejais gali siekti iki 1500 eurų, jeigu kalbėtume apie teisę, psichologiją arba komunikaciją.“

Jeigu vertinsime baigusiųjų matematikos magistrą, tuomet, J. Kučinskaitės teigimu, tokie specialistai gauna nuo 2000 iki netgi 2900 eurų.

„Čia kalbu apie 2018 m. alumnų atlyginimus ir ypač matome, kad kilo 2018 m. medicinos, sveikatos krypčių alumnų atlyginimai. Jeigu anksčiau nebuvo žirklių tiek socialinių, tiek humanitarinių, tiek inžinerinių krypčių, tiek ir fizinių, tiksliųjų mokslų alumnai uždirbdavo labai panašiai ir tas skirtumas buvo keli šimtai eurų. Dabar tas skirtumas tikrai yra didžiulis.“

Tai, pasak žurnalistės, gali būti susiję su perprodukcija ir kai kurių sričių specialistų turbūt yra rengiama per daug.

„Kai kurių technologinių krypčių universitetai jau kalba apie aukštojo mokslo rinkos galimą reguliavimą. Žinome, kad tik į sveikatos kryptis yra valstybinis reguliavimas – tiek į valstybes finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas. Į kitur, sakykime, ta rinka yra liberali ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius yra fiksuotas, o mokamų vietų gali būti labai daug.“

Pasak jos, buvo padarytas politinis sprendimas, kad tie abiturientai, kurie neišlaikė valstybinio matematikos egzamino tarsi neturėjo teisės arba galimybių tapti aukštųjų mokyklų studentais, bet kažkaip jais tapo.

„Buvo apeiti visi tie slenksčiai, kai kuriais atvejais netgi buvo gautas ir finansavimas. Iš tikrųjų, buvo grįžta prie padidinimo valstybės finansuojamų tiek į teisės, tiek į vadybą. Turbūt turėsime ateityje tą dramą, kad dar daugiau jaunuolių kreipsis į Užimtumo tarnybą.“

Jos nuomone, šių metų priėmimas Lietuvai atsilieps jau po ketverių metų.