Bendrojo ugdymo pokyčius reikėtų pradėti ne nuo planų dėl mokslo metų trukmės, o susitarimo, ko svarbu išmokyti vaikus, tinkamų ugdymo metodų ir jų vertinimo parinkimo bei pedagogų rengimo kokybės kėlimo, teigia Prezidentės vyriausioji patarėja mokslui, švietimui ir kultūrai Rūta Kačkutė.
© DELFI / Andrius Ufartas

„Turbūt ne nuo to pradėta“, - interviu „Žinių radijui“ sakė R. Kačkutė, paklausta apie planus ilginti mokslo metus. - Kalbant apskritai apie pokyčius švietime reikia labai aiškiai pasakyti, kokie turi būti pokyčiai, ko mes siekiame.„

Prezidentės vyriausiosios patarėjos teigimu, svarbiausia susitarti, „ko mes siekiame išmokyti savo vaikus, tada tam pritaikyti tinkamus ugdymo metodus ir teisingai vertinti, ar mes tikrai pasiekėme to, ko norime išmokyti vaikus“.

„Ir, antra, yra pedagogų rengimo, kvalifikacijos kėlimo sistemos. Sutvarkę, atsakę į du šituos klausimus, kurių centre yra vaikas, mes tada jau galėsime kalbėti apie tokius žingsnius, kurie vadinasi mokslo metų ilginimas ar trumpinimas, ar dar kažkokie kiti būdai. Bet pradėti reikia visada nuo pagrindų“, - įsitikinusi R. Kačkutė.

Kalbėdama apie pedagogų rengimo tobulinimą, Prezidentūros atstovė teigė, kad turi būti atsakyta į klausimą, koks turi būti šiuolaikinis mokytojas, tai yra - kaip ir ko jis turi mokyti mūsų vaikus.

„Jeigu mes suprantame, kad gyvename visuomenėje, kuri nuolat kinta, kur mums dabar reikia ne žinių, bet gebėjimo tas žinias greitai surasti ir pritaikyti, reiškia ir mokytojai atitinkamai turi gebėti vaikus išmokyti šitų dalykų. Kai mes atsakome sau į klausimą, tada mes ieškome, kaip padaryti pedagogų rengimo sistemą tokią lanksčią, kad ji galėtų mums paruošti reikiamus specialistus, o tada jau turime galvoti, kaip tuos specialistus pritraukti į mokyklas, kaip juos pritraukti ne tik į didmiesčius, bet ir į regionus, kaimiškas vietoves, ir kaip juos ten išlaikyti, ir tada koks yra tas deramas atlygis už šitą darbą, kuris mūsų visuomenėje yra bene svarbiausias“, - sakė R. Kačkutė.

Prezidentūros atstovė teigė, kad valdančiųjų programiniuose dokumentuose - Vyriausybės programoje ir Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairėse - yra surašytos teisingos nuostatos.

„Bet jų sėkmė priklauso nuo įgyvendinimo ir, deja, aš kol kas dar nesu mačiusi nei vieno labai konkretaus įgyvendinimo plano, kuris ir atsakytų į šituos klausimus, ar Vyriausybė eina teisinga linkme“, - sakė R. Kačkutė.

Nesupranta, kaip sujungus universitetus pagerės studijų kokybė

Prezidentūra pasigenda paaiškinimų, kaip, pagal Vyriausybės darbo grupės pateiktą planą sujungus universitetus, pagerės studijų kokybė.

„Dokumente nerandu atsakymų, kodėl sujungus vieną aukštąją su kita aukštąja kokybė pakistų. Man kyla pagrįstų klausimų, ar sujungus stiprią aukštąją mokyklą su silpna, kokybė atitinkamai pašoktų į viršų. Turiu abejonių, nes nematau kol kas labai aiškių paaiškinimų, kodėl tai galėtų pasikeisti į gera“, - interviu „Žinių radijui“ sakė Prezidentės vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Rūta Kačkutė antradienį, prieš Seime pateikiant Vyriausybės darbo grupės parengtą universitetų tinklo optimizavimo planą.

Prezidentės vyriausioji patarėja atkreipė dėmesį į jau įvykusių pertvarkų analizę atlikusios Europos universitetų asociacijos poziciją, kad turėtų jungtis panašaus dydžio aukštosios mokyklos, turėtų universitetų profiliai būti panašūs ir tai turėtų būti ne tiesiog jungimas, bet jis turėtų būti integralus, tai reiškia - itin gerai pasveriant, kas turi likti ir ko turi nelikti.

„Šiandien Seime bus pateiktas tinklo optimizavimo planas. Vėl kyla klausimas, ar nuo to galo pradėta. Pirmiausia turėtų būti atsakyta į klausimą, koks bus finansavimo modelis. Aišku, kad finansavimo modelis turi kisti. Jis turi būti orientuotas ne į rinkos poreikius ir kiekybę, bet į kokybę. Kitas klausimas turi būti programų kokybė ir jų skaičiaus mažėjimas“, - sakė R. Kačkutė.

Tuo tarpu tinklo optimizavimas, pasak Prezidentūros atstovės, yra tik šių dviejų sprendimų pasekmė.

„Tai, kas šiandien yra pateikiama Seime, yra koncentracija tik į tinklo pertvarką. Tiesiog pasakyta, kad reikės keisti ir finansavimo modelį, užtikrinti studijų kokybę. Bet ten visiškai nėra nurodyta žingsnių, reiškia, iš tikrųjų reformos, kaip visumos, kol kas dar nematome“, - konstatavo R. Kačkutė.

Pasak Prezidentės vyriausiosios patarėjos, pagal Bolonijos procesą studijų kokybė yra siejama su tokiais kriterijais, kaip siekis, kad kiekvienoje kryptyje būtų trys studijų pakopos - bakalauro, magistro ir doktorantūros, taip pat pritraukiami dėstytojai ir studentai iš užsienio, pritraukiamos privačios investicijos.

„Tai rodo mokslo brandą ir pažangą. Žinoma, ji negali būti vertinama tik privačiomis investicijomis, nes taip pat suprantame, kad mokslas turi turėti savo socioekonominę naudą valstybei. Tokiais kriterijais vertinant, jeigu pagal valstybės sutartis aukštosioms mokykloms būtų pasirašyti labai aiškūs siekiniai, ko siekia ta aukštoji mokykla, ir ji atitinkamai pagal tai gautų finansavimą, tai mes matytume konkrečią kokybės siekimo kryptį“, - sakė R. Kačkutė.

Pasak Prezidentės vyriausiosios patarėjos, reformos sėkmė priklausys nuo to, kaip gebės Vyriausybė kalbėtis su Seimu.

„Norėčiau palinkėti, kad būtų išgirsta bendruomenės - tiek akademinės, tiek politikų - išsakyti priekaištai. Manau, kad dar nėra vėlu pasiimti teisingą kryptį ir tą reformą įgyvendinti. Bet labai atkreipiu dėmesį, kad politikai turėtų sudaryti pagrindą aukštosioms mokykloms kalbėtis tarpusavyje, jie turi sudaryti finansines paskatas kalbėtis, pavyzdžiui, per studijų programų mažinimą, tai turėtų mokyklos jausti, kaip joms bus nuo to geriau. Bet galutiniai sprendimai bus priimti pačių universitetų, akademinės bendruomenės“, - sakė R. Kačkutė.

ELTA primena, kad pagal Vyriausybės darbo grupės siūlymus, po reformos Vilniuje ir Kaune turėtų atsirasti du dideli jungtiniai universitetai. Vilniaus universitetas susijungtų su Mykolo Romerio, ir Šiaulių universitetas taptų šito universiteto filialu. Kaune susijungtų Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sporto ir Lietuvos edukologijos universitetai. Šio universiteto dalimi taptų ir Viešojo saugumo akademija.

Lietuvos muzikos ir teatro bei Vilniaus dailės akademijos susijungtų į vieną akademiją.

Savarankiškais universitetais turėtų likti Vilniaus Gedimino technikos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Klaipėdos universitetai bei Lietuvos karo akademija.

Vyriausybės nutarimo projekte siūloma parengti reorganizacijos dokumentus iki 2018 m. birželio. Juose turėtų būti numatyta, kaip jungimaisi turėtų vykti, aptariant su universitetais ir akademinėmis bendruomenėmis, teigė švietimo ir mokslo ministrė.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Padidintos minimalios algos ir pensijos smogė kitu galu (76)

Kasdien tūkstančiai tonų maisto iškeliauja į šiukšliadėžes, nors daugybei žmonių...

Lietuviai pasipiktinę: plaukti keltu yra nesaugu (130)

Skrendant lėktuvu taisyklės aiškios: oro uoste būsite patikrinti metalo detektoriais, kurie...

Metų seklys: tarptautiniam narkotikų kontrabandininkų tinklui vadovavo buvęs pasienietis (8)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Rusijos „troliai“ apie JAV politiką mokėsi iš Lietuvoje populiaraus serialo (30)

„Yahoo“ žurnalistas Michaelis Isikoffas spalio 16 d. CNN laidoje „New Day“ teigė, kad...

Taksistas pateko į neįtikėtiną istoriją: iš prokurorų lūpų – šiurpą keliantys kaltinimai (1)

„Niekada nemaniau, kad pateksiu į tokią situaciją – dabar net nežinau, kaip gintis, nes esu...

Kova dėl pirmosios pergalės: „Partizan“ – „Lietuvos rytas“ (10)

Europos taurės turnyre („Eurocup“) C grupėje Vilniaus „Lietuvos rytas“ trečiadienį...

Z. Balčytis susikrovė lagaminus, G. Kirkilas prabilo apie netikėtą sprendimą (162)

Buvęs socialdemokratas Gediminas Kirkilas , pirmasis kandidatas pakeisti europarlamentarą Zigmantą...

Natūralios priemonės brandžios odos priežiūrai: kaip ją paruošti šaltajam sezonui (1)

Kol jaunos merginos gali per daug dėmesio neskirti savo veido odai, vyresnės moterys, norinčios kuo...

Lietuviškasis M. Zuckerbergas atvėrė savo namų duris: pirmą milijoną uždirbo dar nebaigęs studijų (24)

Trečiadienio vakarą internetinio verslo multimilijonierius ir vieno iš aktyviausių Lietuvos...

Gimtadienį V. Landsbergis pasitinka ligoninėje (332)

85-ąjį gimtadienį pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas...