Bendrabutį renkasi, nes pigiau

Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto studentas Linas į Vilnių atvyko prieš trejus metus. Nuo pat studijų pradžios gyvena viename iš Saulėtekio blokinio tipo bendrabučių, esančių dar vadinamoje „Kamčiatkoje“. Šioje vietoje esantys pastatai neturi išorinės apdailos. Simno miestelyje gyvenusiam vaikinui prioritetas renkantis būstą buvo kaina, tad studentų bendrabutis buvo vienas iš optimaliausių pasirinkimų. Linas nuo pat pradžių gyvena triviečiame kambaryje, kuris yra pigiausias – 44 eurai mėnesiui.

Studentė Simona gyvena jau viename iš renovuotų Saulėtekio bendrabučių – „Niujorke“. Mergina čia gyvena keturis metus, tad gali palyginti sąlygas, kurios buvo prieš renovaciją ir dabar. Didžiausias pliusas – kambaryje žymiai šilčiau ir žiemą pro langus nešvilpia vėjai, taip pat atnaujinti tualetai ir dušai. Pradžioje Simona gyveno triviečiame kambaryje, vėliau persikėlė į dvivietį, komfortabilesnį, bet brangesnį – 50 eurų mėnesiui.

Studentišką bendrabutį gauna beveik visi norintys

Vilniaus universiteto komunikacijos ir rinkodaros skyriaus viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys teigia, kad kasmet universitetas sulaukia apie 1000 prašymų gauti vietą bendrabučiuose. „Vietas bendrabučiuose gauna beveik visi jų prašantys studentai, jiems suteikiama ir galimybė pasirinkti norimą kambarį. Visgi pirmenybė teikiama našlaičiams ar neturintiems vieno iš tėvų, studentams, esantiems iš šeimų, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės nustatytų remiamų pajamų dydžio, taip pat esantiems iš daugiavaikių šeimų ar studentams, turintiems 55 proc. arba mažesnį darbingumą.“

Tačiau studentė Simona teigia, kad pasirinkti norimą kambarį gali ne visi. Ji, tik įstojusi į universitetą, tokio pasirinkimo neturėjo: „Dviviečiai kambariai labai greitai išgraibstomi, o apie vienviečius – nėra net kalbos. Aš pati kambarį į dvivietį pasikeičiau rudens pabaigoje. Daugelis studentų nepripranta prie bendrabučio sąlygų, todėl atsiranda didesnis pasirinkimas.“

Kainos po renovacijos nepakilo

Dabar, po renovacijos, bendrabučiai atrodo patrauklesni: išoriškai sutvarkyta apdaila, apšiltinti pastatai, aptvarkyta juos supanti aplinka. Taip pat buvo suremontuoti kai kurių pastatų tualetai, dušai, virtuvės, o nuvykus į Saulėtekį galima pamatyti tarp pastatų zujančius statybininkus. Nors renovuoti beveik visi pastatai, studentai dėl to neturės mokėti daugiau. Kaip teigia E. Spūdys, bendrabučių vietų kaina po renovacijos išliko iš esmės nepakitusi – kartu su VU Studentų atstovybe sutarta tik ją suapvalinti, kad studentams būtų patogiau atsiskaityti už pragyventą laikotarpį.

Netenkina sąlygos – teks pakratyti kišenes

Studentė Simona teigia, kad renovuotuose bendrabučiuose gyventi pasidarė geriau. Tačiau neremontuoti tualetai ar nesutvarkyta aplinka nebuvo pagrindinė priežastis po pirmo mėnesio skubantiems išeiti studentams: „Dauguma neapsipranta, kad tenka dalintis mažu kambariu, laukti eilėse prie dušo ar virtuvėje, – sako mergina. – Jie renkasi kitą variantą – buto nuomą.“

Butų kainos Vilniuje yra itin aukštos. Jos ypatingai pakilo dabar, prieš naujų mokslo metų pradžią. Senos statybos name dviejų kambarių butas miegamajame rajone, be kapitalinio remonto gali siekti 250, su remontu – 350 eurų. Jei namas naujos statybos, už butą gali tekti pakloti net keliais šimtais daugiau. Taip pat dažnu atveju yra taikomas „vienkartinis tarpininkavimo mokestis“ nekilnojamojo turto agentūroms, kuris gali siekti nuo 100 iki 150 eurų.

Nekilnojamojo turto agentūros „Turto Ekspertas“ atstovė Jelena Ilčenko teigia, kad šiai dienai nuomos kainos yra sukilusios: „Nors paklausa yra sumažėjusi, kainos yra sukilusios. Studentai linkę nuomotis senus, mažesnius butus ir gyventi juose po du, tris ar net daugiau.“ Pastebima tendencija, kad dažnai butų savininkai nelinkę nuomoti būsto studentams, dėl to, anot J. Ilčenko, neverta laukti rudens vidurio ir tikėtis mažesnių kainų: „Butų savininkai dažnai pralaukia tą vadinamą studentų piką, nes mieliau butą nuomoja šeimai ar vienam asmeniui.“

Apdergta virtuvė ir netvarkingi tualetai

Ekonomiką studijuojanti Laurita buvo viena iš tų, kuri neapsikentusi bendrabučio sąlygų pasitaikius progai išsikėlė į nuomojamą butą. „Į Vilnių iš Alytaus studijuoti atvažiavau 2014 metais. Bendrabutyje nuo pat pradžių gyvenau triviečiame kambaryje, nes, kaip ir dauguma studentų, neturėjau galimybės pasirinkti.“

Mergina nuomojamo buto pradėjo ieškotis antro kurso pradžioje, tik atsiradus finansinėms galimybėms: „Iš bendrabučio išsikrausčiau, visų pirma, dėl sąlygų: nuolatos apdergta virtuvė, netvarkingi tualetai ir baimė stovėti duše bei prausiantis prisiliesti prie sienos. Kaip mažas faktorius buvo ir kambariokės, kurių gyvenimo būdas stipriai skyrėsi nuo maniškio.“ Anot Lauritos, nors bendrabučio bendrosios erdvės yra valomos du kartus per savaitę, tačiau netvarkingi studentai labai greitai gyvenimo sąlygas paverčia nepakeliamomis.

Šiuo metu mergina Naujamiestyje nuomojasi loftą. Nors moka gerokai didesnę kainą, nei mokėdavo už bendrabutį, visai nesigaili savo sprendimo: „Šiuo metu už nuomą moku 300 eurų su komunaliniais mokesčiais. Visiškai nesigailiu, kad išėjau iš bendrabučio, gyvenimo kokybė stipriai pagerėjo ir būdama savoje erdvėje diskomforto nejaučiu.“