aA
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) specialistai trečiadienį pateikė tyrimo apie studijų būklę Lietuvoje duomenis. Situacija – tokia bloga, kad panašu, jog buvo pramuštas dugnas: ar galima kristi žemiau?
Pramušė dugną? Situacija aukštosiose mokyklose – apgailėtina
© DELFI (G.Karpavičiūtės nuotr.)

Pastebėta, kad kasmet rodikliai studijų būklės srityje – vis žemesni. Maža to, atsiranda naujų problemų, kurios pradeda kelti vis didesnį nerimą.

Studentų mažėja, o studijų programų daugėja

Tyrimą apie studijų būklę Lietuvoje pristačiusi Studijų politikos analizės skyriaus vedėja dr. Julija Umbrasaitė pripažino, kad gauti duomenys iš tiesų kelia nerimą.

„Galima išskirti aktualiausias aukštojo mokslo tendencijas. Pirma, tai būtų studentų skaičiaus mažėjimas. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, matyti, kad 2020 m. studentų turėtų labai sumažėti. Ateis 2001 m. gimusiųjų karta, abiturientai vis dar sudaro didžiausią skaičių būsimų pirmakursių, tad jau galima daryti išvadas. Lyginant su 2010 m., studentų sumažėjimas bus 40 proc. Lyginant su 2014 m. – studentų bus 27 proc. mažiau. Vienaip ar kitaip, ateityje ši problema bus labai aktuali.

Pramušė dugną? Situacija aukštosiose mokyklose – apgailėtina
© MOSTA nuotr.

Turint omenyje šį kontekstą, keistai atrodo, kad per pastaruosius metus studijų programų pasiūla Lietuvoje labai išaugo. Matyti, kad ypač socialinių mokslų srityje yra didelis atotrūkis tarp studijų programų pasiūlos ir paklausos.

Pramušė dugną? Situacija aukštosiose mokyklose – apgailėtina
© MOSTA nuotr.

Be to, iki 10 studentų priimama į vis didesnę dalį studijų programų. 2015 m. metais tokių studijų programų buvo 26 proc. Pastebime, kad net kelios aukštosios mokyklos ruošia tam tikrų sričių specialistus, tačiau nesurenka studentų. Būtų galima kelti klausimą, ar tai – tikrai gerai veikianti sistema?“, – svarstė ji.

Pramušė dugną? Situacija aukštosiose mokyklose – apgailėtina
© MOSTA nuotr.

Įstoja kone visi, kurie nori

J. Umbrasaitė taip pat pastebėjo, kad vis daugiau norinčiųjų studijuoti įstoja į aukštąsias mokyklas. Tą padaryti šiemet pavyko net 76 proc. visų stojančiųjų ir 86 proc. tų metų stojančiųjų, nepaisant to, kad buvo taikomas ir minimalus konkursinis balas, kuris turėjo tapti barjeru prastai besimokantiems studentams.

Būtent dėl to matyti radikalūs skaičiai ir žvelgiant į tai, kokie studentai mokosi aukštosiose mokyklose. Vidutinis konkursinis balas valstybės finansuojamose vietose kolegijose – 4, universitetuose – 7,1. Savo ruožtu valstybės nefinansuojamose studijų vietose kolegijose – 2,5, universitetuose – 4,4.

„Dar viena aiški tendencija – didelis skirtumas tarp valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studijų vietų. Ši tendencija yra būdinga visiems metams ir visoms studijų sritims“, – pripažino ji.

Pramušė dugną? Situacija aukštosiose mokyklose – apgailėtina
© MOSTA nuotr.

Akis bado aukštųjų valdymas

„Apibendrinant, aukštojo sistemos iššūkiai: demografinė situacija, stiprėjanti konkurencija, sistemos fragmentacija studijų programų lygmenyje ir studijų kokybės ir prieinamumo dermė. Tampa nemažas iššūkis užtikrinti studijų kokybę išlaikant dalyvavimo aukštajame moksle lygį“, – pripažino ji.

Atliekant tyrimą taip pat paaiškėjo, kad atliekant aukštųjų mokyklų vertinimą akis bado jų strateginis valdymas. Išoriniai užsienio ekspertai neigiamai įvertina ir Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslinę veiklą.

„Remiantis aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimu, išryškėjo tokios probleminės sritys kaip įstojusių į pirmosios pakopos studijas konkursiniai balai. Kaip problemą galima išskirti ir mokslo (meno) doktorantūros laipsnį valstybės finansuojamose studijų vietose įgijusių dalis nuo įstojusių į trečiosios pakopos valstybės finansuojamas studijų vietas“, – pastebėjo ji.

Studijų kokybės požiūriui labai svarbus ir studijų turinio klausimas, kuris yra išreikštas studijų programose. Tačiau tik 55 proc. studijų programų paprastai būna akredituotos maksimaliam 6 metų laikotarpiui.

Pramušė dugną? Situacija aukštosiose mokyklose – apgailėtina
© MOSTA nuotr.

Požiūris išsiskiria kardinaliai

Stebina ir požiūris į studijų sistemos suinteresuotųjų grupių požiūrį į studijų kokybę.

„Suinteresuotomis grupėmis mes laikome moksleivius, studentus, absolventus, dėstytojus, administraciją ir darbdavius. Visi jie daugmaž vienodai sutaria, kad svarbiausia, vertinant studijų kokybę, yra studijų naudos ir pritaikymo bei turinio aspektas. Čia išsiskiria tik dėstytojų ir administracijos požiūris, kurie sako, kad svarbiausia, su kuo siejasi studijų kokybė, yra būtent požiūris į studijas. Tai susiję su studentų motyvacija ir pasirengimu“, – tikino J. Umbrasaitė.

Vėliau šių grupių atstovams buvo keltas klausimas, kaip jie vertina studijų kokybę. Iš šio tyrimo matyti, kad ypač išsiskyrė absolventų ir darbdavių nuomonės.

Net 58 proc. absolventų tinkamai vertina studijų kokybę, tačiau šios nuomonės laikosi tik 27 proc. darbdavių. 44 proc. jų mano, kad aukštųjų mokyklų absolventai nėra tinkamai parengti.

Pramušė dugną? Situacija aukštosiose mokyklose – apgailėtina
© MOSTA nuotr.

Kodėl taip išsiskiria jų nuomonė iš dalies matyti žvelgiant į studijų absolventų įsidarbinamumo rodiklius. Nors tikrai nemažai aukštųjų mokyklų studentų praėjus bent metams po studijų įsidarbina, mažesnė jų dalis dirba darbą, reikalaujantį aukštojo išsilavinimo.

Tiesa, darbinės patirties dažnas studentas įgija dar studijuodami arba prieš studijas.

Pramušė dugną? Situacija aukštosiose mokyklose – apgailėtina
© MOSTA nuotr.

Užsieniečiai į Lietuvos aukštąsias mokyklas žvelgia nepatraukliai

Paaiškėjo, kad studijos Lietuvoje patraukliai neatrodo ne tik darbdaviams, bet ir užsienio studentams. Nors nuolat giriamasi, kad jų Lietuvoje daugėja, realūs skaičiai – šokiruoja.

Lietuvių, studijuojančių kitose ES, EEE arba kandidatėse šalyse yra 8,3 proc. (ES vidurkis – 3,5), tačiau tik 0,2 proc. užsieniečių iš minėtų šalių studijuoja Lietuvoje (ES vidurkis – 3,6).

Be to, net 1,4 karto daugiau studentų pagal ERASMUS programą iš Lietuvos išvyksta nei atvyksta. Išvyksta ir 1,5 karto daugiau aukštųjų mokyklų darbuotojų, lyginant su tuo, kiek jų atvyksta.

„Aukštosios mokyklos nėra labai matomos tarptautiniuose reitinguose. Į prestižinį ARWU reitingą kol kas nepatenka nei vienas Lietuvos universitetas, nors tokių lūkesčių ir yra. Kituose reitinguose, pavyzdžiui, QS ir U-Multirank, Lietuva matoma, tačiau nelabai aukštose vietose“, – pastebėjo J. Umbrasaitė.

Jos teigimu, pagrindiniai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai tenkantys iššūkiai: išorinis kokybės užtikrinimas ir finansavimas, efektyviai veikiantis aukštojo mokslo tinklas, kokybė ir tarptautinis konkurencingumas, paklausos ir pasiūlos derinimas, elitinio ir masinio aukštojo mokslo sankirta.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vokietija skambina pavojaus varpais dėl žmonių, kurių visai nepasiekia COVID-19 perspėjimai: užsimenama ir apie rytų europiečius skubiai pradėtas bandomasis projektas (108)

Kai vasario viduryje didžiausias Vokietijos laikraštis „Bild“ paskelbė informaciją, jog tarp...

Atvejų mažiau, bet „biuletenių“ rekordas užfiksuotas pernai balandį – kokios priežastys tai lėmė? (3)

„ Sodra “ pernai fiksavo rekordinius išrašomų nedarbingumo pažymėjimų, vadinamųjų...

Vaidas Mikaitis | D+

Raudonųjų žibintų kvartale apsilankiusius lietuvius nustebino geidulių tenkinimo tvarka: pasijutome tarsi sporto salėje

Vienas protingas žmogus yra pasakęs, jog jei rašytojas nori būti gerai skaitomas, jis turi...

Žiaurumu visą Lietuvą šokiravęs 17-metės žudikas per daug kentėjo, todėl gaus solidžią kompensaciją (393)

Dėl įvykdyto šaltakraujiško nusikaltimo daugiau kaip prieš dešimt metų visą Lietuvą...

Po kvietimo panaudoti 100 „Litexpo“ likusių dozių – būrys norinčiųjų pasiskiepyti papildyta (480)

Šeštadienį likus 100 „ AstraZeneca “ dozių, Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis...

Naktį Vilniuje užsiliepsnojo į kelio atitvarą atsitrenkęs „Seat“

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Vilniuje, Geležinio Vilko g., išvažiavęs iš tunelio,...

Šaltus pavasario orus staigiai pakeis vasariška šiluma (3)

Sulaukėme dar vienos šaltos gegužės nakties. Sekmadienio rytas auš taip pat vėsus, bet dieną...

XX amžiaus pradžioje gimęs interjero stilius, kuris mūsų namų nepalieka iki šių dienų: skoninga ir ne pigi elegancija (23)

Minimalistinis stilius pradėjo formuotis praėjusio amžiaus pradžioje. Tam neginčijamos...

Netrukus bus viešai skelbiamos vyrų ir moterų algos įmonėse: 4 patarimai darbdaviams (89)

Siekiant mažinti algų atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, „Sodra“ skelbs...

Intymi išpažintis: man 25-eri ir aš lig šiolei nežinau, kas yra orgazmas (66)

Kalbos apie seksą ir seksualumą neretai verčia jausti didelį spaudimą būti „normaliems“, t....