Praėjusiais metais dėstytojų atlyginimai augo tris kartus lėčiau nei atlyginimai šalies ūkyje ir du kartus lėčiau nei švietimo sektoriuje, pastebėjo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tiesa, pavyzdžiui, rektorių atlyginimai pernai augo greičiau net už šalies vidurkį – šalies ūkyje stebėtas 9 proc. augimas, švietimo sektoriuje augimas siekė 6 proc., o universitetų vadovų darbo užmokestis augo beveik 13 proc., lyginat 2015 ir 2016 m. spalio mėn. duomenis.

Kiek uždirba rektoriai, o kiek dėstytojai ir tyrėjai?

MOSTA duomenimis, rektorių atlyginimai prieš mokesčius 2016 m. spalio mėn. siekė 4715 Eur ir per metus augo 531 Eur arba beveik 13 proc.

Kolegijų direktoriams prieš mokesčius buvo mokamas 3769 Eur atlyginimas, metinis augimas buvo 142 Eur arba beveik 4 proc.

2016 m. spalio mėn. duomenimis, universitetų dėstytojai vidutiniškai uždirba 1017 Eur prieš mokesčius: dėstytojų asistentai – 584, lektoriai – 737, docentai – 1088, profesoriai – 1660 Eur.

Kolegijose dėstytojų asistentams mokamas vidutiniškai 483, lektoriams – 776, docentams – 1093 Eur darbo užmokestis prieš mokesčius.

MOSTA tyrimas atskleidžia, kad universitetuose dėstytojų atlyginimai augo šiek tiek sparčiau (3,2 proc.), nei kolegijose (2,5 proc.).

Dėstytojų atlyginimai
Dėstytojų atlyginimai
© Facebook

Seimo pirmininkas: profesorius turi uždirbti bent 1,5 tūkst. eurų

Aukštojo mokslo reforma nepakeis universiteto valdymo sistemos. Valdymo sistema universitetuose turi turbūt nusistovėti tokia – nuo, tarkime, mažiausio atlyginimo mokslo darbuotojo ar dėstytojo, arba vidutinio dėstytojo atlyginimo priklausytų ir valdžių atlyginimai. Tada valdžia labai stengtųsi, kad ir jų atlyginimai didėtų. Dabar kol kas yra taip, kad valdžia pasiskiria sau atskirai atlyginimus, o tai, kas lieka, yra dalinama žmonėms ir aiškinama, kad galimybės yra menkesnės arba labai menkos“, – paklaustas apie šią situaciją DELFI sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Anot jo, dėl tokios sistemos šalyje susiformavo ydinga praktika, kai 20 metų patirties turintis docentas uždirba panašiai kaip mokytojas. Pasak Seimo pirmininko, docento ir rektoriaus atlyginimas toje pačioje aukštojo mokslo įstaigoje neturėtų skirtis daugiau nei 3 kartus.

„Aš manau, kad bent 1,5 tūkst. eurų šiandien į rankas profesorius turėtų gauti. Tai būtų jau pakankamai nežeminanti pozicijos alga“, – konstatavo jis.

Viktoras Pranckietis
Viktoras Pranckietis
© DELFI / Karolina Pansevič

Dėstytojų atlyginimų vidurkis – vos 619 eurų

Savo ruožtu pirmadienį su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu susitikusi Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų pirmininkė Asta Lapinskienė DELFI sakė, kad dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų klausimas išlieka prioritetinis.

„Aš manau, kad dėstytojai ir tyrėjai Lietuvoje uždirba tragiškai mažai. Ir tai yra absoliučiai neteisinga. Bent 3 kartus didesnius atlyginimus gaudami jie galėtų atlikti savo turimas funkcijas kokybiškai“, – aiškino ji.

A. Lapinskienė prisiminė, kad jos atstovaujama sąjunga atliko apie 7 tūkst. aukštųjų mokyklų darbuotojų apklausą, kurios metu sužinojo, kad dėstytojų atlyginimų vidurkis šalyje yra vos 619 eurų „ant popieriaus“.

„Tai yra žemiau nei Lietuvos vidurkis, kuris dabar siekia 745 eurus“, – sakė ji.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 817,6 eurus, valstybės sektoriuje – 818,1, privačiajame sektoriuje – 817,3 eurus.

Asta Lapinskienė
Asta Lapinskienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Daugiau uždirba ir rektoriai, ir mokytojai

„O kas rektoriams draudžia augintis atlyginimą, jei visi svertai tai daryti yra jų pačių rankose? Taryba, šiuo atveju, glaudžiai bendradarbiauja su rektoriais, tad jie turi teisę sau pasikelti atlyginimą tiek, kiek reikia. Kai reikia tarybai pakelti atlyginimus, jie irgi tuos svertus valdo. Rektoriai gali sau tai leisti“, – paklaustas, ar tokioje situacijoje nėra pikta dėl rektorių atlyginimo šuolio, jį aiškino taip pat kartu susitikime dalyvavęs profsąjungos valdybos narys Sigitas Vaitkevičius.

Savo ruožtu A. Lapinskienė pastebėjo, kad būna ir taip, kai dėstytojai uždirba net mažiau nei mokytojai.

„Savijauta yra ne tas žodis. <..> Kokybė aukštojo mokslo srityje gali pakilti tik tuomet, kai dėstytojų atlyginimai bus adekvatūs“, – sakė ji.

Dėstytojų atlyginimai
Dėstytojų atlyginimai
© Facebook

Surado, kaip gudrauti

Nepaisant vis mažėjančių algų, su aukštųjų mokyklų darbuotojais, aiškino profsąjungos atstovai, gudrauti bandoma ir kitais būdais.

„Nemažai žmonių kai kuriuose universitetuose tiesiog atleidžiami, kiti perkeliami iš turėtų pastovių pozicijų į laikinas. Etato dalis jiems nemažinama, kartais atlyginimas net išauga, bet jie priimami metams, kasmet ir nežino, kas jų laukia ateityje. Tai reiškia, kad jie tokiu atveju nebeturi suinteresuotumo rašyti mokslinius darbus, atlikti tyrimus, kelti savo kvalifikaciją ir panašiai. Žmogaus saugumas sumažėja. Šie žmonės pirmi stovi eilėje atleidimui“, – aukštųjų mokyklų užkulisius kiek pravėrė S. Vaitkevičius.

A. Lapinskienės teigimu, tokie žmonės atleidžiami be jokių išeitinių išmokų.

„Jei anksčiau jų būdavo iki 10 proc. universitete, tai dabar gali būti 30-40 proc.“, – augantį mastą pabrėžė ji.

Tyrėjų atlyginimai
Tyrėjų atlyginimai
© Facebook

Randa būdų apsukti – asistentai dirba vos 0,6 etato

MOSTA taip pat aiškina, kad plinta ir kita nauja mada – dėstytojai ir tyrėjai nedarbinami visu etatu.

„Nors atlyginimai ir augo, problema išlieka ta, kad aukštosios mokyklos lėšų, skirtų atlyginimams išmokėti trūkumą sprendžia dėstytojus įdarbindamos etato dalimi, pavyzdžiui asistentai dirba vidutiniškai 0,6, tuo tarpu, profesoriai – 0,97 etato, jaunesnieji mokslo darbuotojai – 0,8, vyriausieji – pilnu etatu. Tai reiškia, kad jaunieji dėstytojai ir tyrėjai negali savęs realizuoti eidami vienas pareigas ir turi ieškoti papildomų pajamų šaltinių“, – MOSTA pranešime spaudai cituotas mokslo politikos analitikas Tadas Juknevičius.

2016 m. pabaigoje universitetuose jaunesnieji mokslo darbuotojai uždirbo 704, mokslo darbuotojai – 967, vyresnieji mokslo darbuotojai – 1310, vyriausieji mokslo darbuotojai 2103 Eur prieš mokesčius.

Universitetai nebėra pagrindinė darbovietė

Būtent dėl to jau kurį laiką, tikino S. Vaitkevičius, didžiausias pinigų sumas dėstytojai ir tyrėjai užsidirba iš šalutinių šaltinių.

„Daugeliu atveju dėstytojams kol kas atlygina tie, kurie juos samdo iš šalies. Tie, kurie juos samdo iš šalies, sumoka tą dalį, kurios tam žmogui nesumoka universitetas. Vienintelis skirtumas yra tas, kad dėstytojas tokiu atvejus save atiduoda kitai įmonei, universitete tik atskaito paskaitas, o mokslinę veiklą vykdo labai minimaliai. Tačiau siekdamas uždirbti jis tiesiog negali kitaip elgtis“, – kalbėjo pašnekovas.

Be to, anot jo, tik maždaug 10 proc. šalies mokslo darbuotojų gauna papildomų lėšų mokslinei veiklai vykdyti.

Sigitas Vaitkevičius
Sigitas Vaitkevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Gali laukti toks likimas, koks mokytojų

Tuo metu, A. Lapinskienės žiniomis, greitai gali būti prašoma dėstytojų mokyti ir tų dalykų, kuriems jie neturi kvalifikacijos. Šalyje ima trūkti specialistų.

„Panaši situacija – kaip su mokytojais. Pradžioje buvo labai daug jų, o šiandien net didelių miestų mažesnėse mokyklose muzikas dėsto chemiją, fiziką ir pan., nes nėra kam. Dar nėra taip, bet artėjame, kad taip bus ir su dėstytojais“, – pasakojo pašnekovė.

S. Vaitkevičiaus teigimu, šiuo metu Lietuvoje imama atsisakyti tų dėstytojų, kurie turi sukaupę didžiausią patirtį, nes jie tiesiog pernelyg brangūs.

„Į vieną profesoriaus vietą gali pasodinti 3 jaunus asistentus“, – dėmesį į kokybę kreipė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dėl meilės išvyko į JAV, tačiau pateko į kalėjimą: jie negalėjo patikėti, kad europietė pasirinko tokį kelią (6)

Dabar Aušra Kazlauskienė – sėkminga verslininkė, mylima žmona ir dviejų nuostabių vaikų...

Kokiais lėktuvais skraidysime po 10 ar 20 metų (10)

Nors aviacijos entuziastai svajoja apie danguje dominuosiančius viršgarsinius, bepiločius ar...

Orai: mėgausimės šiltais ir sausais orais (4)

Artimiausiomis dienomis išvengsime lietaus, vyraus gana šilti orai . Taip LRT RADIJUI sako...

Įsikarščiavęs mostelėjo: policijai iškvietė policiją (79)

Ūkininkas Valdas Morkus iškvietė policiją patiems policininkams. Už tai policijos pareigūnai...

Nedeklaravusių gyvenamosios vietos laukia problemos (250)

Po nau­jų­jų me­tų gy­ve­na­mo­sios vie­tos ne­bus ga­li­ma de­kla­ruo­ti prie...

Kaip duomenų mokslas padeda gelbėti gyvybes (2)

Šiandien duomenis apie savo veiklą kaupia daugelis įmonių: parduotuvių tinklai, draudimo...

Sveikosios čija sėklos turi ir šalutinį poveikį – kai kuriems net mirtiną (8)

Ispaninio šalavijo sėklos, liaudyje dar vadinamos „ čija “ (angl. chia), yra ypač maistingas...

Miegamojo paslaptys: kiek dažniausiai trunka meilės žaidimai? (51)

Būgštaujate, kad jūsų naktiniai išdykavimai lovoje nėra pakankamai ilgi? Dauguma porų tai daro...

Šokantis milijonierius G. Vacchi po skyrybų ilgai neliūdėjo: jau neslepia meilės perpus jaunesnei Mis Kolumbijai (20)

Dar visai neseniai milijonai viso pasaulio merginų viešai džiūgavo: šokančiu milijonieriumi...

Pastebėtas antras orų kraštutinumas per 137 metus (22)

NASA nustatė, kad 2017 metų rugpjūtis buvo antrasis karščiausias paskutinis vasaros mėnuo per...