aA
Sėkminga studijas Lietuvoje baigusių užsieniečių integracija valstybei atneštų apie 19 mln. eurų per metus, rodo „Kurk Lietuvai“ atliktas tyrimas. Vis dėlto studijas šalies aukštosiose mokyklose baigę užsieniečiai Lietuvoje pasilikti neskuba.
© DELFI / Andrius Ufartas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas pastebi pozityvią tendenciją - kasmet Lietuvos aukštosioms mokykloms pavyksta pritraukti vis daugiau užsieniečių pilnoms studijoms, o šiemet tokių studentų šalyje yra apie 6,3 tūkst. „Užsienio studentai savo įnešamomis lėšomis švelnina aukštųjų mokyklų finansavimo problemas bei turi potencialą prisidėti prie tam tikrų specialistų trūkumo mažinimo darbo rinkoje“, - MOSTA pranešime cituojamas G. Jakštas.

Tikslą paraginti į Lietuvą atvykti daugiau talentų yra užsibrėžusi ir Vyriausybė. Vis dėlto, kaip pastebi programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Marta Misiulaitytė, vykdanti užsieniečių absolventų įsidarbinimo Lietuvoje skatinimo projektą, atvykusių talentų integracijos trūkumas gali užkirsti kelią įgyvendinti šį tikslą.

MOSTA duomenimis, po studijų baigimo Lietuvoje dirbti lieka vos 7 proc. užsieniečių. Siekiant geriau suprasti priežastis, lemiančias tokį žemą užsieniečių absolventų įsidarbinimo lygį, praėjusių metų rudenį buvo atlikta 300 užsieniečių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, apklausa.

„Pastebime, kad užsienio studentai itin patenkinti gyvenimu Lietuvoje ir kad ketvirtadalis jų norėtų po studijų dirbti Lietuvoje. Jeigu būtų įsidarbinęs bent ketvirtadalis užsieniečių, praeitais metais baigusių studijas Lietuvoje, jų darbo vietos būtų sugeneravusios papildomų 18,5 mln. eurų Lietuvos ekonomikai, įskaitant beveik 8 mln. eurų socialinio draudimo įmokų ir kitų mokesčių“, - sako M. Misiulaitytė.

Pasak programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės, užsieniečių integracijos nauda seniai pripažinta daugelyje šalių. „Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos analizės rodo, kad aukštos kvalifikacijos imigrantai prisideda prie pasaulyje stipriausiai augančių sektorių (STEM, sveikatos apsaugos) vystymosi bei papildo senkančius žmogiškųjų išteklių rezervus. Europos visuomenei senstant, kova dėl geriausių studentų pritraukimo ir išlaikymo ateityje taps tik intensyvesnė“, - teigia M. Misiulaitytė.

Vis dėlto, norint pasinaudoti užsienio studentų turimais gebėjimais, valstybė turėtų užtikrinti kryptingą studentų integraciją į Lietuvos visuomenę studijų metu. Apklausa atskleidė, kad 42 proc. užsienio studentų pagrindiniu trikdžiu įsiliejant į darbo rinką Lietuvoje laiko kalbos barjerą.

„Žinome, kad vienas efektyviausių būdų išmokti kalbą yra gyvas bendravimas su vietiniais. Vis dėlto iš respondentų atsakymų aiškėja, kad ne visiems užsienio studentams pavyksta rasti ryšį su lietuviais. Dažnai užsieniečiai dėl integracinių struktūrų trūkumo formuoja atskiras bendruomenes, kuriose bendrauja angliškai, o tai apsunkina galimybes išmokti sklandžiai bendrauti lietuviškai“, - pastebi M. Misiulaitytė.

Dažnai toks atsiskyrimas nuo plačiosios visuomenės susijęs su kokybiškų ir nemokamų lietuvių kalbos kursų trūkumu, taip pat ir su paskaitų tvarkaraščių bei bendrabučių formavimu, sistemiškai atskiriant lietuvius nuo tarptautinių studentų. Pasak MOSTA pranešimo, tyrime dalyvavę studentai, kurie buvo labiausiai motyvuoti likti Lietuvoje, turėjo lietuvių pažinčių tinklą, o neturėję - buvo neužtikrinti, ar liks Lietuvoje dėl baimės stokoti socialinių kontaktų.

„Kaip gerą integracijos pavyzdį galima paminėti Estiją, kuri per pastaruosius metus itin pagerino užsieniečių absolventų įsidarbinimo rodiklius. Universitetai Estijoje pasiūlė nemokamus estų kalbos kursus iki pažengusio lygmens, Kultūros ir Švietimo ministerijos pristatė kelias kokybiškas nemokamas kalbos mokymosi programėles, kurios taip pat supažindina su šalies kultūra ir papročiais, - teigia M. Misiulaitytė. - Verta išskirti ir Švediją, kur visi studentai priskiriami draugijoms pagal regionus ir pomėgius, taip įtraukiant tarptautinius studentus į vietinį gyvenimą. Ši ir minėtos Estijos iniciatyvos prisideda prie socialinių kontaktų ir kalbinių žinių kaupimo, reikalingo įsitvirtinimui šalyje.”

Panašių iniciatyvų poreikį Lietuvoje atskleidžia ir apklausos rezultatas, kad trečdalis respondentų norėtų po studijų išvažiuoti į kitą (bet ne gimtąją) šalį, nes mano, kad ten jų lauktų lengvesnė socialinė ir kultūrinė integracija, sakoma MOSTA pranešime. Mažiausiai savo ateitį su Lietuva sieja iš Europos Sąjungos šalių atvykę studentai. Pagrindiniais veiksniais, lemiančiais tokį sprendimą, apklausos metu jie įvardino galimybę gyventi arčiau savo artimųjų, aukštesnius atlyginimus bei galimybę bendrauti gimtąja kalba. Studentai, teigę, kad norėtų ateityje likti dirbti Lietuvoje, pagrindinėmis tokio pasirinkimo priežastimis įvardino galimybę dirbti anglų kalba ir pasitenkinimą gyvenimo kokybe Lietuvoje.

Pasak G. Jakšto, tai, kad Lietuvoje išsilavinimą įgiję užsieniečiai retai įsidarbina šalyje nepaisant didelės jų motyvacijos, parodo supratimo spragas apie aukštos kvalifikacijos specialistų poreikius. „Neretai siekiant pritraukti kvalifikuotus darbuotojus būna išskiriamos tam tikros profesijos ir šalys, iš kurių laukiami imigrantai, o tai mažina integracijos tikimybę ir sudaro prielaidas kastų atsiradimui. Tačiau užsieniečiai studentai, keletą metų praleidę šalyje, dažnai jau turi užmezgę socialinius ryšius bei susipažinę ar net įsitraukę į vietinę darbo rinką. Kitose šalyse tokie imigrantai laikomi „pavyzdiniais“. Lietuva šioje srityje dar nėra pakankamai pasiruošusi, trūksta kokybiškų paslaugų ir ypač kalbos mokymo“, - teigė MOSTA analitikas.

„Kurk Lietuvai“ projektas siekia sukurti integracinių priemonių rinkinį, kuriuo remiantis atsakingos institucijos prisidėtų prie užsienio studentų sėkmingo įsidarbinimo Lietuvoje po studijų. Tik nuosekliai formuojant žingsnius, norint tiek pritraukti talentus, tiek juos išlaikyti, Lietuva gali ateityje tikėtis pranokti kaimynes kovoje dėl talentų.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pravieniškių mafija. Išskirtinė „kamorai“ vadovavusio Kauno „bachūro“ išpažintis (2)

Pravieniškių pataisos namuose įkalinti Kauno organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai...

„Ogmios miestas“ turės dvynį: Vilniuje išdygs milžiniškas išparduotuvių centras (82)

Po kelerių metų Vilniuje, prie vakarinio aplinkkelio, turėtų iškilti dar vienas prekybos ir...

Vladimiras Laučius. Lietuva, nekenčianti Lietuvos: kuo virto runkelių ir elito kova (611)

Trečias nepriklausomybės dešimtmetis pasižymėjo savitu paradoksu: Lietuvoje mažėjo tikros...

Atgal į Didžiąją Britaniją besiveržianti ISIS nuotaka: nesigailiu papildyta (76)

2015-ųjų vasarį trys moksleivės iš Betnal Grino Londone Gatviko oro uoste įlipo į „ Turkish...

Jaunas mokytojas: ne kartą mokiniams sakiau, kad išvyksiu vaškuoti banglenčių į šiltus kraštus (5)

Daugiau nei prieš penkerius metus mokytojauti pradėjęs Alius Avičininkas svarsto, kad grįžti...

Lietuvė su siaubu prisimena gimdymą Airijoje: Cezario operaciją darė nespėjus suveikti vaistams (121)

Šiandien mitybos specialistė, verslininkė Indrė Trusovė su šypsena prisimena savo gyvenimą...

Naujausio tyrimo išvadose paskelbta – ar iš tiesų kavą gerti sveika? (8)

Taip, sveika . Tad negaiškite, įsipilkite į puodelį kvapnaus gėrimo, o po to dar kartą ir net...

Agnė Zinkevičiūtė: moterys dažnai net nesuvokia, kad tai jos atėmė iš vyro jėgą

„Jei staiga praradote gyvenimo džiaugsmą, rodos, ir darbe, ir namuose visi jus vargina, pykdo,...

Pasirašyti už kandidatus galima – tik reikia kantrybės: bando gerinti situaciją atnaujinta (159)

Gyventojams užplūdus elektroninį portalą rinkejopuslapis.lt, kuriame galima elektroniniu būdu...

Pirmą kartą legendinėje televizijos laidoje „Robinzonai“ pamatyta šalis šiandien tampa svajonių atostogų kryptimi

Didžioji dalis lietuvių egzotiškosios Malaizijos laukinius paplūdimius prieš beveik du...