Po naujovių - emigracijos grėsmė

Aukštosios mokyklos daugiausia džiūgauja dėl įteisinto privalomo valstybinio matematikos egzamino stojantiems į valstybines vietas. Tačiau studijų užsienyje specialistas prognozuoja, kad nenorintys laikyti matematikos rinksis užsienio universitetus.

Studijuoti į užsienį studentus siunčiančios bendrovės „Kalba.lt“ Studijų užsienyje plėtros vadovas, vienintelis Lietuvoje ICEF (International Consultants for Education and Fairs) sertifikuotas profesionalus studijų užsienyje konsultantas Aleksandras Feldmanas prognozuoja, kad įteisinus privalomą matematikos egzaminą, dar daugiau studentų rinksis užsienio universitetus.

„Manau, važiuojančių į užsienį tikrai padaugės. Manau, kad matematikos nelaikantys studentai nenorės mokėti už mokslą ir prioritetą teiks užsienio universitetams, kur mokslas arba visiems mokamas, arba visai nemokamas, arba nebrangus, net pigesnis nei Lietuvoje. Tad stojančiųjų į užsienį gali tikrai padaugėti“, – prognozuoja A. Feldmanas.

Pasak A. Feldmano, užsienyje valstybinio matematikos egzamino reikalaujama stojant į ekonomiką, finansus ar tiksliuosius mokslus. Į humanitarinius, socialinius mokslus gali sėkmingai įstoti nelaikęs egzamino ir atestate iš matematikos turėdamas kad ir ketvertą.

„Dažnai Lietuvoje į humanitarinių ar socialinių mokslų specialybes stojantys studentai matematikos nelaiko ir kuo puikiausiai įstoja į nemokamas vietas. Dabar matematika bus privaloma ir jeigu jie neišlaikys atitinkamam balui, tuomet jiems gali iškilti problemų. O jie mokėti už mažiau populiarius humanitarinius mokslus nėra linkę“, – sakė pašnekovas.

A. Feldmanas stebisi įteisinta tvarka, kad matematikos egzamino nereikės stojantiems į mokamas vietas. „Manau, tai nelogiška, visiems studentams turi būti sudarytos vienodos sąlygos, nesvarbu, jie moka už studijas, ar ne“, – kalbėjo A. Feldmanas. Jo teigimu, užsienyje studentai neskirstomi į mokančius ir nemokančius: priklausomai nuo šalies ir pilietybės, visiems tenka mokėti arba studijuoti nemokamai.

A. Smetona: kalbos ir matematiko egzaminas galėtų būti vienas

„Apskritai pats faktas teigiamas, džiaugiuosi, tai geras ir puikus ministro žingsnis“, – teigia Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas docentas Antanas Smetona. Jo tvirtinimu, kalbos studijos ir matematika savo ideologine prasme, turiniu bei sistemos suvokimu yra absoliučiai tas pat. Pasak A. Smetonos, matematika – bendrasis gebėjimas, kuris turi būti ugdomas viduriniame moksle.

Dekanas sako jaučiantis, kad dabar ateina matematikos egzamino nelaikę studentai. „Jeigu man reikia išaiškinti kalbos sistemą, atkreipkite dėmesį, sistemą, o sistema bet kur yra sistema – ar matematikoje, ar fizikoje, ar chemijoje. Ir jeigu sisteminio mąstymo žmogus neturi, tai atsiprašau – ką galima kalbėti apie mokslą. Mokslas yra ir sisteminis mąstymas, ir kūryba, todėl šioje vietoje jokio prieštaravimo tarp humanitarikos ir matematikos nematau“, – kalbėjo A. Smetona.

Tačiau kalbininkas nuogąstauja dėl egzamino užduočių: ar nebus suvulgarinta, į užduotis tiesmukai prikaišiota aukštosios matematikos elementų ir visa tai pavadinta egzaminu?

Jis siūlo naudotis kitų šalių patirtimi. Yra šalių, kur valstybinės kalbos mokėjimo ir matematikos egzaminas yra vienas. „Apie tai tikrai siūlyčiau pagalvoti. Juk kam dauginti privalomų egzaminų, galima tokį egzaminą padaryti vieną, nežinau, kodėl nepasinaudojama kitų šalių, pavyzdžiui, JAV patirtimi“, – svarsto A. Smetona. Apie tai dekanas yra užsiminęs švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui.

A. Daniūnas: tai pagerins matematikos žinias

„Tikrai palaikome matematikos egzaminą. Visų pirma mums, techniškiesiems universitetams, matematika vienas pagrindinių dalykų, kurie studijuojami vėliau. Bet aš žiūriu šiek tiek plačiau – matematika yra dalykas, kuris formuoja tam tikrą žmogaus loginį, struktūrizuotą mąstymą, o to reikia ne tik technikos srities žmonėms, bet ir daugelyje sričių, net ir humanitarams tai labai sveika“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius profesorius Alfonsas Daniūnas.

Pasak A. Daniūno, daugelyje pasaulio šalių nerasime situacijos, kad svarbu tik gimtoji ir užsienio kalbos, o matematika lieka nuošalyje. Rektorius nesiryžo vertinti, ar įvedus matematikos egzaminą, padaugės stojančiųjų į techniškus mokslus. Juoba nepasirinkę matematikos galės rinktis mokamą vietą.

„Manau, egzaminas yra vienas būdų mūsų mokinių matematikos gebėjimus, žinias pagerinti. Reikia pripažinti, kad baigiančiųjų mokyklas matematikos žinios neblizga. Čia yra esmė, o egzaminas – tik viso šito rezultatas“, – kalbėjo A. Daniūnas.

DELFI primena, kad nuo 2016 m. stojantys į valstybės finansuojamas vietas kolegijose ir universitetuose, be lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos egzamino papildomai turės būti išlaikę matematikos brandos egzaminą. Matematikos nebus reikalaujama tik iš tų, kurie stos į menus arba rinksis mokamas studijas.