Aistros dėl pirmadienį vykusio privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino netyla iki šiol. Savo įspūdžiais nepaliaujamai dalijantis moksleiviams prabilti pasiryžo ir mokytojai.
Lietuvių kalbos egzaminas
© DELFI / Domantas Pipas

Jų teigimu, samprotavimo rašinių temos buvo pernelyg abstrakčios, tad kyla rimta grėsmė, kad darbų vertinimas bus subjektyvus. Tuo metu literatūrinių rašinių temos – tokios konkrečios, kad plačiau literatūra nesidomintiems moksleiviams galėjo būti sunku ką ir parašyti.

Susirūpinimą mokytojams kelia ir Nacionalinio egzaminų centro (NEC) nurodymai bei mokymosi programa. Jie pabrėžia, kad šie dokumentai – jau gerokai atgyvenę, tačiau artimiausiu metu jų tobulinti neplanuojama.

Rašė daugiau nei 32 tūkst.

DELFI primena, kad pasirinkusiems valstybinį egzaminą buvo siūloma rašyti samprotavimo rašinį tema „Kam žmogui duota vaizduotė?“ (autoriai: Maironis, Henrikas Radauskas, Marius Ivaškevičius) arba „Kaip suprantamas vyriškumas?“ (autoriai: Jonas Radvanas, Vincas Krėvė, Jurgis Kunčinas). Jie taip galėjo rinktis rašyti literatūrinį rašinį „Dvaras lietuvių literatūroje“ (autoriai: Kristijonas Donelaitis, Šatrijos Ragana, Vincas Mykolaitis-Putinas) arba „Gaivališka prigimtis lietuvių literatūroje“ (autoriai: Juozas Tumas-Vaižgantas, Marius Katiliškis, Sigitas Geda).

Tuo metu rašę mokyklinį egzaminą taip pat rinkosi iš keturių temų. Samprotavimo: „Ar egzistuoja tik viena tiesa?“ (autoriai: Jonas Radvanas, Vincas Krėvė, Antanas Škėma), „Kodėl žmonės švenčia šventes?“ (autoriai: Kristijonas Donelaitis, Balys Sruoga, Justinas Marcinkevičius“. Literatūrinio: „Pavasario reikšmės lietuvių literatūroje“ (autoriai Kristijonas Donelaitis, Maironis, Marius Katiliškis), „Žmoniškumo pamokos lietuvių literatūroje“ (autoriai: Jonas Biliūnas, Jurgis Savickis, Juozas Aputis“.

Iš viso lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminus laikė daugiau nei 32 tūkst. abiturientų.

Vertinimas bus subjektyvus?

Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojas metodininkas Mindaugas Grigaitis teigia, kad šiemet, kalbant apie valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, literatūrinio rašinio temos buvo lengvesnės nei samprotavimo rašiniui pateiktos.

„Pastarosios man atrodo kiek abstrakčios, todėl vertinimas neišvengiamai bus subjektyvus“, – grėsmę įžvelgė jis.

Nors mokytojas pridūrė, kad prie kiekvienos temų tikrai buvo bent po vieną privalomą autorių, kuriuo buvo galima pasiremti, tam tikri niuansai, nepaisant to, jam kelia susirūpinimą

Kaip pasinaudoti pateiktais autoriais, nežino pats mokytojas

„Tarkim, rašant rašinį „Kam žmogui duota vaizduotė?“ aš pats nežinau, kaip reikėtų pasinaudoti Mariaus Ivaškevičiaus kūryba. Jeigu kalbame apie jo pjesę „Madagaskaras“, šiai temai realizuoti ja remtis pakankamai sudėtinga, nes protagonistai yra parodijuojami, autorius kurdamas tuos personažus pašiepia perdėtą lietuvių idealizmą, intelektualų mesianizmą. Tad kyla klausimas: ar analizuoti, kam personažams reikalinga vaizduotė, ar akcentuoti autoriaus intencijos lygmenį ir teigti, kad vaizduotė reikalinga tam, kad provokuotų visuomenę ir dekonstruotų stereotipus, ko, mano manymu, ir siekė Ivaškevičius savo pjese“, – svarstė jis.

Anot M. Grigaičio, problema ta, kad iki šiol nesuderintos egzamino ir bendroji ugdymo programos.

„Pavyzdžiui, greta antros samprotavimo temos „Kaip suprantamas vyriškumas?“ nurodytas autorius Jonas Radvanas, nors jo kūrinio „Radviliados“ privalomose skaityti ištraukose vyriškumo tema neanalizuojama. Panašiai ir su J. Kunčino „Tūla“: ten nagrinėjama menininko, inteligento, maištininko prieš sovietinę sistemą problemos, kurios nesiejamos su lytimi. Vadinasi, mokiniai turi „įjungti“ standartinį mąstymą, kad vyras yra tvirtas kovotojas už aukštesnius idealus, kad jis yra aktyvusis pradas. O štai „Tūloje“ toks vyro stereotipas tarsi dekonstruojamas. Bet tame romane vyriškos tapatybės problema, mano manymu, tikrai nėra keliama į centrą. Tad tokios temos tikrai gali prisidėti prie siaurų lyties stereotipų tvirtinimo“, – įsitikinęs mokytojas.

Mokyklinio egzamino užduotys – iššūkis ir laikiusiems valstybinį

M. Grigaičio teigimu, mokyklinio egzamino samprotavimo temos jam kelia dar daugiau klausimų.

„Prie temos „Ar egzistuoja tik viena tiesa?“ nurodyti autoriai Jonas Radvanas, Vincas Krėvė, Antanas Škėma. Iš nukreipiamųjų klausimų tampa aišku, kad reikia priešinti klasikinę ir modernią literatūrą: klasikinę gina vieną tiesą, moderni kelia tiesos reliatyvumo klausimą. Ar ne per daug norima iš mokyklinį egzaminą laikančio mokinio?“, – retoriškai klausė jis.

Mokytojo teigimu, tai ir valstybinio egzamino kandidatui būtų tikras iššūkis. Dar keisčiau jam atrodo tema „Kodėl žmonės švenčia šventes?“ ir greta jos nurodytas autorius Balys Sruoga.

„Greičiausiai tikimasi, kad bus rašoma, jog šventės suteikia sakralumo brutaliai sistemai, kad žmonės susigrąžina žmogiškumą, netgi prisiliečia prie dieviškumo („Dievų miške“ aprašomas kai kurių krikščioniškų švenčių šventimas). Tokia tema ir valstybiniame egzamine būtų per sunki“, – aiškino M. Grigaitis.

Nesupranta NEC gąsdinimų

Jo teigimu, prie įtampos, ką ir kaip rašyti, prisideda ir NEC gąsdinimai, kad už knygines frazes nebus duodami aukšti balai.

„Tada kyla klausimas, o jeigu mokinys rašys, kad tautinio atgimimo šauklių Maironio ir Kudirkos kūryboje išryškėja seksizmas, kad vyriškumą jie tapatina su valstybe, o moteriškumą laiko pilietiškai nevisaverčiu – ar tokios nestandartinės, bet kultūrologiškai pagrįstos (apie tai rašę kultūrologai Vytautas Kavolis, Artūras Tereškinas) mintys būti pripažintos kaip kūrybiškas mąstymas?“, – tikino nesuprantantis jis.

Mokytojas negalėjo suprasti ir kodėl gąsdinama vadovėlinių tiesų baubu.

„Juk ugdymo programa yra reglamentas, pagal kurį rašomi vadovėliai. Švietimo ir mokslo ministerija yra labai sugriežtinusi vadovėlių leidybą, akcentuoja, kad jie būtų glaudžiai susieti su ugdymo programomis, tad visiškai neaišku, kas kūrybiška, o kas klaidinga interpretacija. Egzamino programa reikalauja kūrybiškumo, bendroji programa – reglamentuoto vadovėlio. Manau, valstybiniame egzamine privaloma šalia tų temų duoti bent kūrinių ištraukas ar kokias nors įvestis, kurios duotų aiškesnę kryptį, ko tikimasi“, – sakė jis.

Tekdavo susidurti su pataikavimu ir veidmainyste

Tuo metu Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos mokytoja ekspertė Ramunė Galdikienė DELFI sakė, kad egzamine pateiktos temos rodo grįžimą prie aktualijų, mokiniams leidžiama atvirai reikšti mintis.

„Matyti, kad vaiko požiūris yra gerbtinas. Rašydamas šiomis temomis jis neprivalo pataikauti, nėra verčiamas veidmainiauti. Formuluotės „kam“ ir „kaip“ leidžia pateikti įvairiapusę nuomonę“, – pastebėjo ji.

R. Galdikienės teigimu, įvardytos temos kartu netrukdo ir mąstyti polemiškai, o tai yra vienas iš vertinimo kriterijų.

„Yra buvę tokių metų, kai pateiktos temų formuluotės piršdavo vieną poziciją, vieną nuomonę. Anksčiau tekdavo matyti atvejų, kai mokiniai pataikauja, stengiasi esą įtikti mokytojams. Šiemet pateiktos temos leidžia varijuoti, reikšti asmeninę nuomonę, tad labai viliuosi, kad mokiniai savo darbuose šiemet neveidmainiaus“, – lūkesčiais dalijosi mokytoja.

Mato neatitikimų: temos praaugo programą

Tačiau, pastebėjo ji, šių metų rašinių temos net kiek praaugo pačią vidurinio ugdymo programą. Jos buvo gerokai modernesnės.

„Programoje yra tokia skiltis – „Siūlomi nagrinėjimo aspektai“. Tiesa, skliausteliuose prašyta, kad neprivalomi. Nepaisant to, dauguma mokytojų, ruošdami pamokos planus, remiasi tuo, kadangi joje pateiktos rekomendacijos, kokiu aspektu reikėtų nagrinėti vieną ar kitą kūrinį. Ten vyrauja tokie žodžiai: kančia, kova, laisvė, tautinė tapatybė, dramatiškumas,istorija, herojiškumas, gyvenimas Dievo ir mirties akivaizdoje, harmonija, bendruomeniškumas, maištas, individo ir visuomenės santykis ir kita. Sakyčiau, šiek tiek vienpusiška literatūros analizės kryptis.

Čia įžiūrėčiau problemą ir siūlyčiau peržiūrėti nagrinėjimo aspektus, juos praplėsti. Suprantu, manoma, kad mokytojai yra kūrybiški ir patys sugalvos, kaip kūrinius nagrinėti, tačiau mažiau patyrusiems specialistams siūlomas aspektų praplėtimas praverstų“, – aiškino R. Galdikienė.

Aptarė samprotavimo rašinius: daug vietos fantazijai

Kalbėdama apie samprotavimo rašinių temas, mokytoja pabrėžė, kad greta rašinio temos „Kaip suprantamas vyriškumas?“ nurodyti autoriai savo kūriniuose pateikia labai skirtingas vyriškumo sampratas.

„Siūlomi autoriai neperša vienos nuomonės. Tai rodo kaitą, galima matyti, kaip vyriškumo samprata kinta. Ši tema ne tik aktuali, bet ir tikrai patogi. Praktiškai visos mokiniams privalomos analizuoti literatūros veikėjai yra vyrai, todėl jie turi galimybę rinktis iš daugybės autorių ir jų sukurtų personažų“, – aiškino ji.

Mokytojos teigimu, gera ir antroji pateikta samprotavimo rašinio tema „Kam žmogui duota vaizduotė?“.

„Žinoma, kad vaizduotė turi labai glaudų ryšį su kūrybiškumu. O mes kaip tik dabar ir girdime kalbas apie kūrybiškumo svarbą. Mūsų gimnazijoje besilankęs Žinių asociacijos ekonomikos forumo direktorius lektorius Arminas Varanauskas pasidalijo mintimi, kad žmonijos priekyje bus tie, kurie yra drąsūs, besimokantys ir kūrybiški. Reziumuojant, samprotavimo temos buvo aktualios, leidžiančios polemizuoti, atskleisti įvairiapusį požiūrį, iškelti problemą, pasirinkti analizės aspektą ir neperšančios vienos nuomonės“, – aiškino ji.

Reaguodama į pastabas, kad samprotavimo rašinio temos galbūt buvo pernelyg abstrakčios, tad jų vertinimas gali būti subjektyvus, mokytoja tikino tam pritarti negalinti. Jos teigimu, samprotavimo rašinio temos ir gali būti abstrakčios, o galutinis rezultatas priklauso nuo to, kaip mokiniui pavyks pasirinkti samprotavimo kryptį ir susiformuluoti rašinio pagrindinę mintį.

Temos – konkrečios, o autorių pasirinkimas – minimalus

Savo ruožtu vertindama literatūrinių rašinių temas R. Galdikienė pastebėjo, kad jos – labai konkrečios, o autorių pasirinkimas – minimalus.

„Tarkime, „Dvaras lietuvių literatūroje“. Visi autoriai, kurių kūryba įmanoma remtis rašant šia tema, ir yra įvardyti. Pats mokinys nelabai ką ir sumąstytų, jei nėra ko skaitęs savarankiškai. Tad sunkumas – temos formuluotė ir minimalus autorių pasirinkimas, o privalumas – galima įvairiapusė dvaro interpretacija, nes dvarą lietuvių literatūroje skirtingai vaizduoja ir autoriai“, – svarstė mokytoja.

Anot jos, formuluotėje „Gaivališka prigimtis lietuvių literatūroje“ sunkumų mokiniams galėjo kelti pats raktinis žodis „gaivališka“. Tačiau, priminė R. Galdikienė, moksleiviai mokomi naudotis žodynais, jais leidžiama naudotis ir egzaminų metu.

„Man ši tema visai patinka, nes ji leidžia apie lietuvių literatūrą mąstyti nenusaldintai. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad štai mūsų literatūra yra labai saldi, veikėjai – romantikai, nėra jokių aistrų, nėra emocijų, o dėl to ją esą neįdomu nagrinėti. Ši tema leidžia pasižiūrėti į lietuvių literatūrą šiek tiek kitaip. Veikėjų gyvenime vyksta nevaldomi procesai, jie nėra vien teigiami ar neigiami, vyrauja gaivališkos aistros, egzistuoja meilės trikampiai. Temą tikrai nelengva, drąsi, tačiau leidžianti pažvelgti į lietuvių literatūrą šiuolaikiškai“, – sakė mokytoja.

Įvertino egzamino struktūrą

Paklausta, ką mano apie pačią lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino struktūrą – vertinamas tik moksleivių rašinys, R. Galdikienė aiškino susidūrusi su įvairiomis egzaminų formomis, dalyvavusi ne vienoje diskusijoje šia tema, tačiau mananti, kad ši forma yra viena priimtiniausių.

„Svarstome, gal diktantas galėtų būti, gal atpasakojimas. Tačiau, tarkime, aš prisimenu save, pakankamai neblogai mokiausi, bet atpasakojimus rašyti man nesisekė. Suprantu, kad yra moksleivių, kuriems nesiseka rašyti rašinių. Tačiau, mano nuomone, žinių patikrinimas rašiniu yra pakankamai gera egzamino forma.

Rašinys atspindi moksleivio raštingumą (kaip moku vartoti, skirti savo pasirinktus žodžius), turimus skaitymo įgūdžius, literatūros pažinimą, gebėjimą sudaryti rišlų tekstą pagal tam tikrą elementarią trinarę struktūrą (įžanga, dėstymas ir pabaiga)“, – aiškino mokytoja, akcentuodama tai, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti ir egzaminų vertintojų ruošimui.

Rezultatai – liepos 4 d.

Valstybinio brandos egzamino vertinimas prasidės birželio 13 d. Kandidatų darbus dvi savaites vertins beveik keturi šimtai vertintojų. Šio egzamino rezultatai bus paskelbti liepos 4 d.

Mokyklinio brandos egzamino kandidatų darbai turi būti įvertinti per devynias darbo dienas, t.y. rezultatai bus skelbiami birželio 17 d.

Praėjusiais metais Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė 20 895 kandidatai. Egzaminą išlaikė 89,79 proc. jų.

Šimto balų įvertinimą gavo 1,10 proc. visų laikiusiųjų: iš mokyklų, kuriose mokoma lietuvių kalba, šimto balų įvertinimą gavo 1,15 proc. kandidatų, o iš mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis, – 0,18 proc. Visi mokiniai, gavę šimto balų įvertinimą, mokėsi išplėstiniu kursu, 82,6 proc. jų pirmame pusmetyje turėjo 9–10 balų įvertinimus. Didžiąją šio egzamino šimtukininkų dalį sudaro merginos (79,57 proc.).

Mokiniai, papasakokit, kokią rašinio užduotį, temą rinkotės? Apie kuriuos autorius rašėte? Kaip sekėsi – tikėjotės lengvesnio ar sunkesnio egzamino?

Prašome atsiliepti ir mokytojus – kokia jūsų nuomonė apie užduotis dvyliktokams? Jūsų minčių laukiame elektroniniu paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „12“. Pasidalyti mintimis galite ir spausdami šį mygtuką.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

37 mln. per 18 min. surinkęs „Monetha“ įkūrėjas: juokuose apie „Lamborghini“ yra tiesos (76)

Godumo ir tuštybės varomi žmonės yra didžiausias kriptovaliutų rinkos vėžys, sako vienas iš...

Lyderį praradęs „Liverpool“ krito nuo Bale'o dublio: vėl Čempionų lygos taurę kėlė „Real“ ekipa (351)

Antro kėlinio viduryje aikštėje pasirodęs Garethas Bale'as po kelių minučių iš savo vietų...

Tragedija, parodžiusi visą Šaltojo karo baisumą: kaip sovietai numušė keleivinį lainerį (180)

Mintis, kad sovietų naikintuvai galėjo numušti lainerį „Boeing 747“, atrodo šokiruojančiai...

Puotos Daktarų irštvoje: sumušta Džordana, Valinsko šou ir šūviai vietoj fejerverkų (153)

Alkoholiu ir maistu nukrauti stalai, garsiausi Lietuvos nusikaltėliai, pusnuogės moterys, žymiausi...

Įtakingos Lietuvos didikės istorija: kodėl ją pamilę vyrai atleisdavo net išdavystę (13)

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijoje moterų reikšmė politinėje arenoje vis dar...

Tėvų išmonė beribė: tarp rečiausių vardų Vaidrius, Džema ir Ripsimėja (161)

Tuo metu, kai vieni tėvai vaikams renka vardą iš giminėje esančių ar šalies populiariausiųjų...

Visi žino Kembridžo kunigaikštienę, bet ar esate matę pirmąją Argentinos ponią? politinio pasaulio stiliaus ikona (23)

Kai į Argentinos prezidento postą buvo išrinktas Mauricio Macri , ši pergalė reiškė...

Skanusis Italijos regionas: tik čia paragausite Paskutinės vakarienės sriubos ir teisingiausių makaronų (5)

Tai nepavyko Romos imperijos legionams, užtat tai padarė italų virtuvės karvedžiai. Jie...

Scenos karalienei „Lietuvos balse“ surado pamainą: ateinu suteikti daugiau spalvų ir aistros (15)

Muzikinis TV projektas „Lietuvos balsas“ atsinaujina. Šiemet šou gerbėjai savo ekranuose...

Garsenybės tiesiog apsėstos šios dietos: kodėl neturėtumėte sekti jų pavyzdžiu? (25)

Pastaruoju metu ne viena garsenybė ėmė laikytis vadinamosios ketoninės dietos , kurios pagrindą...