Antra pamaina dar yra 12 savivaldybių – Kauno mieste ir rajone, Kėdainių, Marijampolės, Mažeikių rajonuose, Panevėžio mieste, Plungės rajone, Šiaulių mieste ir rajone, Tauragės rajone bei Vilniaus mieste ir rajone. Dviem pamainomis dirba 52 bendrojo lavinimo mokyklos. Daugiausia jų Vilniuje – 16, Kaune – 13, Vilniaus rajone – 6. ŠMM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Elona Bagdanavičienė aiškina, kad šis skaičius mažėtų savivaldybėms geriau reguliuojant srautus tarp mokyklų bei patikslinus mokyklų aptarnaujamas teritorijas.
Pasak jos, vaikų antroje pamainoje pastebimai mažėja. Tačiau ŠMM atstovė nesiryžo prognozuoti, kada antra pamaina liks istorija – tai priklausys nuo kiekvienos savivaldybės veiksmų.
Darželinukų Vilniuje daugėja
„Pertvarkai labiau priešinasi rusiškos mokyklos, tačiau tuo keliu vis tiek sparčiau ar lėčiau eisime“, - DELFI sakė Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Skestenis.
Jis sakė, kad sostinėje sujungiamos mokyklos, turinčios mažiau mokinių ir skaldomos, turinčios daugiau. „Tai rodo Žemynos gimnazijos pavyzdys: buvo sujungtos dvi mažai vaikų turėjusios rusiškos mokyklos, taip atsilaisvino vienos mokyklos patalpos. Jos tapo reikalingos suformavus Žemynos gimnaziją ir Žemynos pagrindinę mokyklą“, - aiškino J. Skestenis.
Specialistas teigė, kad panašiai planuojame daryti su Jono Basanavičiaus vidurine mokykla. Sujungus dvi rusiškas mokyklas ir atlaisvinus vienos mokyklos patalpas, J. Basanavičiaus mokyklą būtų galima suskaldyti į dvi dalis – į vidurinę ir pagrindinę.
Taip jau šįmet padaryta su Simono Daukanto vidurine mokykla – prie jos pernai buvo prijungta Ąžuolo pagrindinė mokykla. Šįmet S. Daukanto mokykla bus skaldoma į dvi dalis – pagrindinę ir vidurinę.
Pasak J. Skestenio, antrą pamainą padės sumažinti ir naujų ugdymo įstaigų statyba – tikimasi, kad 2010 m. nauja mokykla stovės Balsiuose. Daugėjant gyvenamųjų namų Perkūnkiemyje, ir čia būtina statyti mokyklą.
Švietimo skyriaus vedėjas prognozuoja, kad Vilniuje antra pamaina turėtų išnykti po trejų metų. Pasak J. Skestenio, mokinių Vilniuje turėtų mažėti dar maždaug trejus-ketverius metus. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad sostinėje kasmet daugėja darželinukų.
Mokyti 6 vaikus – patogu
Mažeikių rajone yra 4 mokyklos, kuriose mokoma antroje pamainoje. Tačiau čia popiet mokosi po vieną ar dvi klases.
„Ko gero, rugsėjo 1 antros pamainos nebeturėsime“, - prognozavo Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus.
Pasak jo, tai lemia mažėjantis mokinių skaičius – kasmet į rajono mokyklas ateina 450 vaikų mažiau. Be to, naudos davė mokyklų tinklo pertvarka. Tačiau Mažeikių krašte kur kas didesnė jungtinių klasių problema – klasės sujungiamos nesant pakankamam vaikų skaičiui ir trūkstant moksleivio krepšelio lėšų.
„Ar jūs įsivaizduojate jungtines 5-6 ir 7-8 klases? Tai lygiai tas pats, kaip vienu metu važiuoti su mašina ir su traktoriumi“, - piktinosi Švietimo skyriaus vedėjas. Pasak jo, kai pamoka dalijama dviem klasėms, apie kokybę negali būti nė kalbos – vaikai tiesiog žalojami, atėjęs iš tokios mokyklos į normalią klasę, mokinys nebemokės dirbti. Jungtinės klasės esą dar suprantamos pradinėje mokykloje, tačiau ne dalykinėje sistemoje – tai, pasak A. Stonkaus, jau nebe mokykla.
Rajone vykdant mokyklų tinklo pertvarką, neišvengiamai susiduriama su pasipriešinimu.
„Labai didelis mažų mokyklų mokytojų pasipriešinimas. Dėkime ranką prie širdies ir pasakykime – mažoje mokykloje labai gera dirbti. Vienam mokytojui dirbti su penkiais vaikais ir gauti 2000 Lt – pasaka. Kada noriu ateinu, kada noriu išeinu, niekas nesukontroliuos“, - kalbėjo A. Stonkus.
Jis aiškina, kad mažą mokyklėlę prijungus prie didesnės, mokytojams tenka didesnė kontrolė, atsakomybė.
Tačiau mokyklų tinklo pertvarkai priešinasi ir tėvai. „Tėvai nesupranta – jie nori vaiko arčiau. Aišku, jeigu vaikas reikalingas daržui paravėti, karvei ganykloje perkelti į kitą vietą, tai aš suprantu. Bet jeigu galvojame apie vaikų ateitį, jungtinės klasės yra nelaimė“, - kalbėjo A. Stonkus.