aA
Pirmadienį šalyje buvo laikomas privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, iš viso egzaminą planavo laikyti 28,3 tūkst. kandidatų – 26 tūkst. abiturientų ir per 2 tūkst. buvusių mokinių ir eksternų.

Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius laidoje Delfi diena įvertino lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau tikino, kad suformuluotos temos yra labai abstrakčios, tinkančios ne mokiniams, bet galbūt studentams.

„Manau, kad kiekvienais metais matome tas pačias temų formuluotes, jos yra labai abstrakčios. Būtent tos abstrakčios temų formuluotės sudaro prielaidas patekti labai į neapibrėžtą mąstymo lauką. Jeigu formuluojame švenčių reikšmes arba kartų santykį literatūroje, tai juk yra labai platus laukas. Aš manau, kad tai yra ne moksleivių temos, jomis galbūt galėtų rašyti filologijos antro ar trečio kurso studentai, bet tikrai ne mokiniai, nes mokiniams temos turėtų būti suformuluotos daugiau suprantamiau, aiškiau ir panašiai.

Čia vyksta tokia saviapgaulė su temų formulavimu. Kalbant apie švenčių reikšmes literatūroje, tai juk yra didžiulė abstrakcija, kuri neveda į nieką, klampina į pseudofilosofavimus ir nuveda į kažkokias neapibrėžtas erdves. Aš manau, kad tai yra taktika, kuri tęsiasi metai iš metų. Taip pat galima paminėti, kokioje klampioje situacijoje yra atsidūręs pats literatūros mokymas ir apskritai apie suvokimą rašymo konteksto“, – tikino S. Jurkevičius.

Anot Licėjaus direktoriaus, šiuo metu tarsi užsimerkiama ir norima nepastebėti, kad pokyčiai yra būtini kalbant apie lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.

„Šis egzaminas yra labiausiai kontroversiškas ir keliantis daugiausia abejonių. O kai yra sakoma, kad mes nelabai suvokiame turinio, tai aš pakankamai suprantu ir turinį, ir programas. Matau, kiek yra pridaryta absurdo su apskritai lietuvių kalbos mokymu ir egzaminu. Tai yra giluminė problema, kuri turėtų būti sprendžiama iš esmės. Tai, kas vyksta, tai turbūt tikrai nėra gerai ir manyčiau užmerkti akis į šį procesą tikrai nereikėtų“, – kalbėjo S. Jurkevičius.

Saulius Jurkevičius
Saulius Jurkevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Pašnekovas taip pat sako, kad nuotolinis mokymasis galėjo padėti mokiniams, kurie turi valią ir nori mokytis savarankiškai.

„Manau, kad nuotolinis mokymasis negalėjo pakišti kojos, jis galėjo tik padėti geria susikaupti arba ramiau ruoštis visiems egzaminams. Turėjo mokiniai gauti mokytojų konsultacijas. Manau, kad nėjimas į mokyklą netgi sudarė geresnes sąlygas mokiniams pasiruošti, susikaupti, daugiau laiko savarankiškam darbui. Tik tos temos nėra iki galo aiškiai apibrėžtos“, – sako Licėjaus direktorius.

S. Jurkevičius sako, kad nemato problemos, kad egzaminai vyksta tokiu mažu dienų atstumu.

„Aš manau, kad tai nėra esminis faktorius. Manau, kad abiturientai yra išvarginti to laukimo, manau, kuo greičiau įvyks egzaminai, tuo visiems bus tik geriau. Nematau problemos“, – sako Vilniaus Licėjaus direktorius.

Nacionalinio švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė laidoje sakė, kad didelių problemų egzamino metu nebūta. Tiesa, po pandemijos buvo būtina laikytis tam tikra

„Taip, iš tiesų reikėjo, nes buvo sumažintas kandidatų skaičius grupėse. Jeigu ankstesniais metais egzamino patalpoje egzaminą laikydavo 14 kandidatų, tai šiais metais tik 9, todėl porą tūkstančių grupių turėjome šiais metais lietuvių kalbos ir literatūros egzamine daugiau ankstesniais metais. Žinoma, kandidatai į egzamino centrus turėjo atvykti turėdami apsaugos priemones, mokyklos turėjo turėti dezinfekcinio skysčio, vėdinti patalpas, laikytis saugaus atstumo reikalavimų“, – laidoje Delfi diena sako R.Krasauskienė.

Primename, kad didžioji dalis – 17,3 tūkst. – abiturientų pasirinko laikyti valstybinį, 8,5 tūkst. – mokyklinį egzaminą.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, kartu su dar vienu pasirinktu dalyku ar brandos darbu, yra privalomas norint gauti brandos atestatą.

Po abiturientų egzamino Licėjaus direktorius neslepia nusivylimo: matau, kiek yra pridaryta absurdo
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nacionalinės švietimo agentūros vadovės Rūtos Krasauskienės teigimu, moksleiviai, kaip ir ankstesniais metais, turės parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš dviejų samprotaujamųjų ar vieną iš dviejų literatūrinių temų. Per egzaminą prie kiekvienos temos bus pateikti du autoriai, tačiau jie bus rekomenduojami.

„Reikalavimas remtis bent vienu privalomu autoriumi lieka, tačiau mokiniai jį galės rinktis ne tik iš tų, kurie nurodyti prie temos, bet iš visų 36 šio dalyko bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių, kurie pateikiami ir užduoties sąsiuvinyje“, – pranešime teigė R. Krasauskienė.

Laikantieji egzaminą galės naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo. Iš viso kompiuteriu galima naudotis 20 minučių, arba laiką išnaudojant vienu prisėdimu, arba dukart po 10 minučių.

Saugantis koronaviruso, numatyta, kad vienu kompiuteriu galės naudotis ne daugiau penkių asmenų, pelė ir klaviatūra, liečiamasis ekranas kaskart bus dezinfekuojami arba bus duodamos vienkartinės pirštinės.

R. Krasauskienė rekomenduoja kandidatus pasverti, ar jiems tikrai būtini šaltiniai, kadangi jų tikrinimas atims laiko.

Dėl koronaviruso grėsmės šiemet imamasi ir daugiau priemonių: brandos egzaminai laikomi grupėmis po devynis (anksčiau – po 14), todėl savivaldybėse įsteigta 18 papildomų egzaminų centrų, sukurta beveik 2 tūkst. papildomų grupių.

Taip pat kandidatai turi būti sveiki, neturėti pareigos izoliuotis ir laikytis kitų specialistų nurodymų.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis liepos 21 dieną fizikos brandos egzaminu. Pakartotinė sesija vyks nuo liepos 22-osios iki rugpjūčio 4-osios.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(61 žmogus įvertino)
3.7541

Top naujienos

Žmonės nuo kelio prie Rūdninkų poligono nustumti jėga, neramumus malšino riaušių policija papildyta (151)

Policijos pareigūnai pirmadienį jėga patraukė žmones nuo kelio prie Rūdninkų poligono, kur jie...

Darbdaviai skundžiasi darbuotojų trūkumu, bet vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi nepastebimi: trūksta stažo pensijai (91)

Darbdaviai skundžiasi, kad negali rasti darbuotojų. Profsąjungos atkerta, kad vyresnio amžiaus...

Eglė su šeima iš Vilniaus išsikraustė į kaimą: dabar trijų vaikų mama augina tai, ko nerasi jokiame turguje ar prekybos centre

Kol vieni ieško egzotikos už tūkstančio kilometrų, kiti ją „augina“ patys savo darže. Eglė...

Bilotaitės atstovė: protestas Rūdininkų poligone – galimai antivalstybinė veikla (324)

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atstovė spaudai pirmadienį pareiškė, kad trukdymas...

Pajūryje – vis daugiau susirgimų koronavirusu: Klaipėda prisipažįsta braškanti per siūles, prašo konkrečios vakcinos (125)

Į raudonąją COVID-19 zoną patenka vis daugiau pajūrio savivaldybių. Nors ir centrinė valdžia...

Neteisėtiems migrantams vis labiau trūksta vietų – perpildytos visos patalpos (319)

Vien liepą jau sulaikyta daugiau kaip 2 tūkstančiai neteisėtų migrantų, tarnybos jau nebeturi...

Europos Sąjungos ir Turkijos santykiai – ar pasiektas žemiausias taškas istorijoje? (6)

Santykiai tarp Turkijos ir Europos Sąjungos dar šį pavasarį buvo vienas pagrindinių klausimų ES...

Link olimpinio aukso medalio – viena koja (1)

Kinijos sunkiaatletis Li Fabinas sekmadienį iškovojo olimpinį aukso medalį sunkiosios atletikos...