Pedagogų streikus inicijuojančioms švietimo darbuotojų profesinėms sąjungoms įtaka daroma ir Rusijoje, teigia premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius.
„Yra tam tikra Rusijos įtaka“, – antradienį Seime susitikęs su opozicinėmis frakcijomis teigė Vyriausybės vadovas, kalbėdamas apie pedagogų profsąjungas.
Jis tvirtino pirmadienį gavęs „informacijos iš tam tikrų tarnybų“.
„Kai tvirtinome 2016 metų biudžetą, viskas buvo suderinta, kiek maždaug atlyginimai didės švietimo sistemoje dirbantiems darbuotojams, kaip bus pereinama prie kitos finansavimo tvarkos, ir niekas šito klausimo nekėlė, jokių švietimo darbuotojų profsąjungų lyderiai, su kuriais irgi buvome susitikę ne vieną kartą“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.
A.Butkevičiaus teigimu, dar penktadienį su pedagogų profsąjungų atstovais Vyriausybėje buvo suderėta praktiškai dėl visų klausimų ir pirmadienį ketinta pasirašyti susitarimą, tačiau po savaitgalio profsąjungos pateikė naujus reikalavimus.
„Keičiasi pozicija ir tai yra tam tikra įtaka ir iš išorės, nebijau pasakyti, kad Rusijos (įtaka) kai kurioms profsąjungos yra didelė, detalių neminėsiu“, – sakė jis.
„Paimkite „Komsomolskaja pravda“ ir pasiskaitykite“
Premjeras žurnalistams teigė, kad Lietuvos profesinių sąjungų atstovai turi ryšių su Rusijos profsąjungomis, vyksta į konferencijas Maskvoje, Sankt Peterburge.
„Kas gali paneigti, kad tai paskui nėra jų pasiūlymai ir norai čia, Lietuvoje, įgyvendinami“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Jis teigė negalįs atskleisti daugiau informacijos, nes tai slapta medžiaga.
A.Butkevičiaus teigimu, Rusija daro įtaką Lietuvos profesinėms sąjungoms ne tik dėl pedagogų streikų, bet ir dėl kitų dalykų.
„Paimkite „Komsomolskaja pravda“ ir pasiskaitykite, pamatysite kas ten yra rašoma“, – sakė jis.
Paklaustas, ar Lietuvos profesinės sąjungos gali būti finansuojamos Rusijos, premjeras teigė negalįs atskleisti šios informacijos.
L. Graužinienė sako tokios informacijos neturinti
Ji teigė tokios informacijos pati iš Lietuvos specialiųjų tarnybų negavusi.
„Galbūt premjeras buvo užsakęs atlikti išsamesnę analizę“, – svarstė parlamento vadovė.
Ji sakė viešoje erdvėje nematanti požymių, kad Lietuvos profsąjungos veiktų pagal nurodymus iš Rusijos.
„Kiek matau profsąjungų veiklą iš viešos erdvės, matau, kad jie veikia pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus ir jie tokią teisę streikuoti turi. Reikia gerbti visų teises“, – Seime žurnalistams sakė L.Graužinienė.
Parlamentarai siūlė A.Butkevičiaus pateiktą informaciją nagrinėti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Opozicijai - šokas
„Mane tokia naujiena trumpai šnekant šokiravo, nežinau, ar tai yra pagrįsta kokia nors informacija. Įtariu, kad premjeras tiesiog kalba neatsakingai, ir tai man sutampa bendrai su premjero ir valdančiosios koalicijos elgesiu, kai bet kokia kritika – ar opozicijos, ar žiniasklaidos, ar profsąjungų – vertinama, kaip priešų darbas“, – teigė A.Kubilius.
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis pareiškė, kad jam nerimą kelia Vyriausybės vadovo būklė.
„Esu sunerimęs dėl premjero būklės. Toks jausmas, kad premjerui dabar reikia arba kunigo, arba psichologo, nes pastaruoju metu vis daugiau ir daugiau iš premjero lūpų išgirstame įvairių sąmokslo teorijų: tai jį ir visą Vyriausybę kas nors verčia, dabar šitas pasakymas reiškia norą sukompromituoti tuos pačius mokytojus. Iš tikrųjų premjeras turėtų atsakingiau sverti savo viešus pasisakymus, nes tai yra skandalinga informacija, jeigu ji yra tikra“, – žurnalistams sakė liberalas.
Jis pabrėžė, kad premjeras privalės pagrįsti savo žodžius.
„Premjeras turės kaip nors pagrįsti, nes vien tai, kad „Komsomolskaja pravda“ pasirodo straipsniukas apie tai, kad Lietuvoje vyksta pedagogų mitingas, tai savaime nėra jokia informacija, leidžianti patvirtinti premjero žodžius, kad profsąjungų streikai yra inicijuoti Rusijos tarnybų“, – kalbėjo E.Masiulis.
Pirmadienį maždaug dešimtadalis Lietuvos bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų pradėjo neterminuotą streiką.
Mokytojai reikalauja, kad nuo rugsėjo būtų pradėta įgyvendinti algų kėlimo programa, be to, siekia, kad būtų atsisakyta per krizę įvestų vadinamųjų atlyginimų žirklių, kurios esą leidžia švietimo darbuotojams už tą patį darbą nustatyti nevienodą atlygį. Dėl pastarojo reikalavimo stringa pedagogų ir Vyriausybės atstovų derybos. Jam įgyvendinti reikia apie 18 mln. eurų, kurių Švietimo ir mokslo ministerija sistemos viduje sako nerasianti, savo ruožtu Finansų ministerija ir premjeras nepritaria valstybės biudžeto peržiūrėjimui.
Ministerijos skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos mokytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 823,4 euro per mėnesį. Tačiau trečdalis mokytojų dirba nepilnu krūviu, apie dešimtadalis visų pedagogų turi mažiau kaip devynias pamokas per savaitę.
Profsąjungų adresu tokie kaltinimai iš valdančiųjų pusės sklinda nebe pirmą kartą.
Sąsajomis su Rusija profesinės sąjungos buvo apkaltintos praėjusių metų rudenį, kai planavo mitingą dėl naujojo Vyriausybės siūlomo socialinio modelio.
LPSK vadovas tuomet griežtai neigė versijas, kad profsąjungų veiksmus „diriguoja ranka iš Rusijos“, kuri suinteresuota padėties Lietuvoje destabilizavimu.