"Mes labai norėtume, kad būtų pasinaudota holokausto istorijos dėstymo metodika ir tomis priemonėmis, kuriomis skatinami mokytojai. Jie įvairių paskatų gauna - ir įvairių kelionių į užsienį, muziejus užsienyje. Tai mokytojus skatina", - trečiadienį sakė P.Jakučionis, dalyvavęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, skirtame pasipriešinimo istorijos programai ir jos mokymui aptarti.
Komiteto pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys suabejojo, ar holokausto istorijos dėstymo metodiką įmanoma pritaikyti Lietuvos mokyklose.
"Mes, matyt, tokių mecenatų gal nelabai kol kas turime", - sakė jis.
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys svarstė, kad reikėtų tartis su Kultūros ministerija, jog moksleivių grupės į muziejus būtų įleidžiamos nemokamai. Prezidentės patarėja Virginija Būdienė priminė, kad mokinio krepšelyje numatyta pinigų pažintinei veiklai.
P.Jakučionis Švietimo ir mokslo ministeriją taip pat ragino rasti priemonių paveikti mokyklų, kur laisvės kovų istorijos programa nedėstoma, direktorius.
"Mes rengiame istorijos mokytojų seminarus ir nemažai mokytojų atvirai sako: mes darytume tą, darytume tą, bet mūsų direktorius nepalaiko, neduoda autobuso nuvažiuoti į muziejus ar dalyvauti renginiuose", - tvirtino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovas.
Ši organizacija yra priėmusi ne vieną rezoliuciją, ragindama mokyklose įvesti privalomą laisvės kovų istorijos dėstymą ir privalomą egzaminą šiam dalykui. P.Jakučionis trečiadienį sakė, kad laisvės kovotojus vienijančios organizacijos linkusios eiti į kompromisą šiuo klausimu, nes reikalai esą juda į gerą pusę, bet nepakankamai.
Švietimo ir mokslo viceministras V.Bacys tvirtino, kad istorija dėstoma kartu su pilietinio ugdymo pagrindais, jai parengta 18 valandų mokymo programa, ši tema išskirta egzaminų programoje, šiemet jai skirta ir jaunųjų istorikų olimpiada.
"Manome, kad ne tik partizaniniam karui reikėtų skirti didesnį dėmesį, bet ir disidentiniam judėjimui, neginkluotam pasipriešinimui", - teigė viceministras.
Kita vertus, jis pripažino, jog kyla problemų dėstant minėtą temą, mat mokyklose dar dirba sovietmečiu išugdytų istorijos mokytojų.
"Yra mums ir vertybinių problemų. Nemaža dalis istorijos mokytojų yra baigusių (mokslus - BNS) sovietmečiu, ir bendraujant su tais žmonėmis, jiems psichologiškai sudėtinga, kai kalbėjo viena, o dabar prabilti visai ką kita. Tai nėra taip paprasta", - teigė V.Bacys.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, laisvės kovos analizuojamos per istorijos pamokas penktoje, dešimtoje ir dvyliktoje klasėse. Šiemet išleistas vadovėlis "Pilietiškumo pagrindai ir laisvės kovų istorija IX-X klasėms".
Be to, siekiant išplėsti laisvės kovų dėstymo galimybes, 2011-2013 metų bendruosiuose ugdymo planuose numatytos integruotos istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokos, skiriant ne mažiau 18 valandų laisvės kovų ir pasipriešinimo istorijai mokyti. Ši programa mokykloms neprivaloma.
Pernai apklausus per 200 mokyklų, paaiškėjo, kad laisvės kovų istorija dėstoma maždaug 80-yje.
politika@bns.lt
+370 5 2058507