Jų atstovai drąsiai tikina, jog pradinė tokio specialisto alga bus 3 tūkst. litų per mėnesį, o algos „lubos“ priklausys tik nuo jo talento. Kokios gi tos auksinės specialybės?
Lietuvoje yra daugiau kaip 40 aukštųjų mokyklų, kurios siūlo nuo kelių iki keliasdešimties bakalauro studijų programų. Maždaug 40-čiai tūkst. abiturientų ateina metas apsispręsti kokias studijas ir kur pasirinkti, kad jos būtų ne tik įdomios, bet ir perspektyvios.
„Pinigų karta“ aiškinosi, kokių specialistų trūks po penkerių metų, būtent tada, kai šie abiturientai įgis bakalauro laipsnį.
Penki tūkstančiai IT specialistų be vargo rastų darbą
Vilniuje įsikūrusioje robotikos mokykloje savo idėjas realizuoja jaunieji informatikai ir inžinieriai. Pagal užsienyje atliktus tyrimus ir Lietuvos darbo rinkos analizes būtent informacinės technologijos (IT) yra viena perspektyviausių sričių. Šių specialistų trūksta jau šiandien: tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje.
„IT specialistų reikia daug daugiau, nei mes galvojome, kad jų reikės, prieš dešimt metų. Lietuva – ne išimtis, mes tą labai stipriai jaučiam. Dabar tikslių skaičių nežinau, bet jei staiga atsirastų 5 tūkst. gerų IT specialistų skirtingose srityse, jie visi per 12 mėnesių gautų darbą Lietuvos įmonėse – ir nebūtinai Lietuvos, ir tarptautinėse, Lietuvos įmonėse, kurios dirba su tarptautinėmis įmonėmis, su eksportu, tiek ir tose, kurios teikia Lietuvoje paslaugas viešajame ir privačiame sektoriuose“, – sako „Alliance for recruitment“ vadovas Vytenis Šidlaukas.
„Informacinės technologijos ir technika yra tik technika – tai technikai reikia gyvybės, reikia žmonių, sugebėjimų ją įkvėpti, kad ji tarnautų žmonėms. Kaip ir kompiuteris – pirma jį reikia padaryti veikiantį, suprogramuoti. Taigi labiausiai jaučiame programuotojų stygių, programinės įrangos testuotojų, nes tai yra žmonės, kurie įprasmina visą technikos darbą ir padaro ją naudingą žmogui“, – tvirtina „IBM Lietuva“ vadovas Ainis Kavaliauskas.
Pasak Robotikos mokyklos įkūrėjo Pauliaus Briedžio, informacinės technologijos ir inžinerija leidžia pasiekti, kad kiekvieno žmogaus vykdomas darbas būtų kuo efektyvesnis.
„Jeigu mes pasiekėme, kad galėtų bendrauti du žmonės, esantys kambariuose skirtingose planetos vietose, tai jiems nebereikia važiuoti kelis šimtus kilometrų ir pan. Todėl būtent šitas specialybes įvaldę žmonės, galintys efektyvinti kitų veiklas, iš esmės gali dalį tos sutaupytos ekonominės naudos pasilikti sau. Ir būtent todėl net ir nesvarbu, koks kiekis tų inžinierių ar programuotojų atsirastų, jiems visada bus ką veikti, nes visada yra ką padaryti dar geriau, dar ekonomiškiau“, – mano P. Briedis.
Parengimo lygis Lietuvoje – aukštas
Informacines technologijas pabaigusiems studentams prognozuojamas atlyginimas – nuo 3 tūkst. litų. Priklausomai nuo projekto ši suma gali padidėti ir iki keliolikos kartų. Mat galimybių įsidarbinti yra visame pasaulyje.
„Iš tiesų yra globali tendencija, kad visame pasaulyje IT tampa neatsiejama bet kurios srities dalis. IT specialistai dirba tiek kompiuterių įmonėse, tiek įvairiose srityse kaip medicina, valstybinis sektorius ir daugybė kitų sričių. Tie žmonės, kurie išmano kompiuteriją, išmano, kaip technologijos veikia, tikrai suras sau vietą po saulę ir neliks be darbo. Ir dabar, ir ateity bedarbystė IT srityje yra artima arba lygi nuliui. Visi žmonės, kurie yra aktyvūs, tikrai turi galimybę įsidarbinti“, – įsitikinęs A. Kavaliauskas.
Informacinių technologijų studijas Lietuvoje siūlo 8 universitetai. Pasak šioje srityje dirbančių specialistų, informacinių technologijų studijų lygis tikrai geras, tad tiems, kam bent kiek sekasi tiksliuosiuose moksluose, vertėtų rinktis būtent šios krypties studijas.
„Aš apskritai manau, kad Lietuvoje studijų lygis yra pakankamai aukštas. Mes galime kalbėti apie atotrūkį tarp teorijos ir praktikos, jis galbūt yra, tačiau studentai, kurie mokosi, tikrai gauna gerą išsilavinimą, ir tiktai nuo studento priklauso, kaip jis paskui adaptuojasi rinkos sąlygomis. Sakyčiau, kad užsienio universitetai, taip pat ir turintys garsius vardus, dažniausiai yra rinkodaros triukas, nes mūsų studentai, nuvažiavę ten, neturi ką veikti, nes tikrai pas mus studijų lygis yra aukšto lygio“, – teigia „IBM Lietuva“ vadovas A. Kavaliauskas.
„Programuotojų ir jų paruošimo lygis yra labai aukštas. Tiktai tiek, kad dar trūksta tuo susidomėjusių žmonių. Dauguma dėl to, kad jauni žmonės nežino apie šitas specialybes tiek, kad galėtų suprasti, jog jiems tai patinka, ir galėtų tai pasirinkti. Bėda dažnai būna tik gebėjimas susiburti į komandą ir dirbti darniai, nes norint pagaminti pasaulinio lygio produktą dažniausiai reikia didelės komandos – ne tik geros idėjos. Kas yra gerai – dabar į Lietuvą atvažiuoja daug užsienio dėstytojų ir daug kas išvažiuoja pamatyti, kaip kas yra užsienyje, todėl apsikeitimas [žiniomis] yra labai aktyvus“, – sako P. Briedis.
„Turime investuoti į kilnojamąjį turtą“
Kita sritis, kuriai žadamos didelės perspektyvos, – biomokslai. Nesvarbu, ar tai biochemija, biomedicina, bioinžinerija ar kitos specialybės, šioje srityje ateityje taip pat trūks specialistų.
„Biomokslai – tai viskas, kas susiję su gyvybe. Kad biomokslai bus tie, kurių reikia XXI amžiuje, – tai tikrai taip. XX amžius buvo fizikos amžius. XXI amžius yra biologijos mokslų amžius“, – teigia Mokslų akademijos narys prof. habil. dr. Vladas Algirdas Bumelis.
Pasak biomokslų srities profesoriaus ir verslininko, ši sritis perspektyvi ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, nes biopramonė yra pakankamai išsivysčiusi ir neatsilieka nuo šios šakos vystymosi užsienyje.
„XXI amžius bus ląstelės ir ląstelės biologijos amžius, tai yra ląstelinių technologijų amžius. Dėl kamieninių ląstelių XXI amžiuje, neabejoju, ateis tie laikai, kad jeigu širdis nebegali dirbti, bus galima labai greitai ją pakeisti, nereikės donorų ieškoti.
Galbūt dabar tai atrodo per daug optimistiškai, bet progresas šitoje srity labai greitai juda į priekį. Prieš 10–15 metų norint iššifruoti visą žmogaus genomą reikėjo įdėti baisius pinigus – būdavo šimtai milijonų dolerių. Nepraeis 10 metų ir tikrai visą genomą už 2–3 tūkst. litų galėsim sekvenuoti, ir visas tas genomas, neabejoju, gulės biobankuose – iš jų gydytojai galės imti informaciją gydant visas ligas“, – mano V. A. Bumelis.
Pasak profesoriaus, Lietuvoje šių studijų lygis tikrai aukštas. Biomokslus galima studijuoti aštuoniuose Lietuvos universitetuose, o pabaigus studijas gaunamas atlyginimas – nuo 3 tūkst. litų. Ši suma taip pat gali didėti ir kelis ar keliolika kartų.
„Tikiu, kad biologijos industrija tuo gera, kad tikrai galime kurti didžiulę pridedamąją vertę. Mes turime investuoti ne į nekilnojamąjį turtą, o į kilnojamą – tai, ką turime galvoje, nes tas turtas nė kiek nenuvertėja – iš ryto atsikėlę, su juo galite toliau vaikščioti“, – sako V. A. Bumelis.
Nanotechnologų atlyginimai gali skirtis šimtus kartų
Iš biochemijos laboratorijos keliamės į nanotechnologijų centrą. Būtent nanotechnologijos taip pat įtrauktos į perspektyviausių specialybių penketuką.
„Nanotechnologijos – tokia technologijų sritis, kur kuriami ir tiriami objektai, kurių matmenys yra labai maži – truputėlį daugiau nei vienas atomas, dažnai pradedant nuo kelių ar kelių dešimčių atomų, ir tie objektai gali siekti iki kelių dešimčių arba kartais iki kelių šimtų nanometrų. Tai dažniausiai iš atomų, atomų grupių sudaryti dariniai, pasižymintys unikaliomis savybėmis – tokiomis savybėmis, kuriomis dažnai nepasižymi tos medžiagos, kai jų yra žymiai daugiau“, – aiškina Nanotechnologijų ir medžiagotyros centro vadovas prof. habil. dr. Arūnas Ramanauskas.
Ši sritis dažnai būna susijusi su kitais gamtos mokslais – chemija, fizika, biologija. Baigusieji nanotechnologijų studijas gali dirbti mokslo tyrimo centruose, aukštųjų technologijų kompanijose, gali kurti savo įmones, kuriančias produktus šioje srityje. Pasak specialistų, tai perspektyvu ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.
„Mūsų šalis neturi didelių išteklių. Mes neturime didelių kokio nors metalo išteklių, didelių naftos išteklių, neturime labai daug dujų – reiškia, visko mums trūksta. Todėl turime būti labai protingi, kad išgyventume pasaulyje. Mūsų sukurta produkcija turi būti nedidelė ir į ją turi būti įdėta labai daug smegenų, proto, sukurta didelė pridėtinė vertė. Manyčiau, šita sritis yra labai perspektyvi būtent Lietuvai. Kadangi patys objektai yra labai maži – dažniausiai nei akimis, nei mikroskopais nematomi, nanotechnologijoms reikia labai daug proto, bet mažai medžiagų“, – teigia A. Ramanauskas.
Kadangi nanotechnologijos – gana nauja šaka Lietuvoje, tad ir aukštųjų mokyklų ruošiančių šios srities specialistus – tik dvi. Dėl to dar labiau tikėtina, kad nanotechnologų ateityje stigs. Prognozuojamas atlyginimas ką tik pabaigus studijas – 2,5 tūkst. litų.
„Atlygis labai priklauso nuo žmogaus – [suma] gali skirtis, sakyčiau, netgi šimtus kartų – ne kartais, ne dešimtim, bet netgi šimtus kartų. Čia kaip tik ta sritis, kur labai priklauso nuo lygio. Taigi jei žmogus yra labai gabus, talentingas, jam tos ribos labai aukštai“, – tvirtina A. Ramanauskas.
Darbo netruks ir slaugytojams bei odontologams
Iš kiek kasdieniškesnių specialybių be darbo neliks ir slaugytojai ar odontologai. Slaugos darbuotojų poreikis paaiškinamos tuo, kad gimstamumas visame pasaulyje didėja, o sveikatos priežiūros reikia visuomet – nuo kūdikystės iki senatvės.
Odontologija perspektyvi dėl tų pačių priežasčių. Be to, į odontologus vis dažniau kreipiamasi ne tik dėl sveikatos problemų, bet ir dėl grožio.
Odontologų mėnesinis atlyginimas nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. litų, o slaugytojų nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų. Tuo metu užsienyje šie specialistai uždirba keliolika kartų daugiau.
Alternatyvios energetikos specialistai dar nerengiami
Alternatyvieji energijos šaltiniai – dar viena perspektyvi sritis. Visas pasaulis kasdien kalba, kaip panaudoti gamtoje esančią energiją – saulės, vėjo, vandens. Tačiau šios srities specialistų nėra daug.
„Svarbiausios problemos – energetika: kaip gauti pigiau, švariau, geriau, greičiau, tai reiškia, kaip vėją pakinkyti iš kuo aukščiau, kur jis greičiau skrenda, kaip saulės išgauti kuo daugiau iš to paties ploto“, – sako Robotikos mokyklos įkūrėjas P. Briedis.
„Reikia pripažinti, kad Lietuvoje alternatyvioji energetika žengia pirmuosius žingsnius, nors ir labai sparčius. Pastaraisiais metais valstybė skatino investicijas į alternatyviąją energetiką, dabar tas skatinimas šiek tiek sumažėjo ir keičiasi, tikėkimės, tai nenubaidys verslo. Kadangi Lietuva praktiškai neturėjo tų alternatyvių energijos šaltinių ir nereikėjo nei juos aptarnaujančio personalo, nei specialistų, natūralu, kad universitetai anksčiau jų ir neruošė. Reikia pripažinti, jog dažniausiai aukštosios mokyklos šiek tiek atsilieka nuo verslo poreikių, nes dažniausiai verslas diktuoja naujų specialybių poreikį, o ne universitetai. Taip turbūt ir turėtų būti“, – tvirtina „Alliance for recruitment“ vadovas V. Šidlauskas.
Šios studijų programos Lietuvos universitetuose dar nėra, tačiau yra nemažai su alternatyvia energetika susijusių specialybių. Pasak rinkos analitikų, tik laiko klausimas, kada jos pasirodys, o pirmiesiems šios srities darbuotojams pagal rinkos dėsnius numatomas itin didelis atlyginimas. Vėliau, jei specialistų daugės, jis gali kiek mažėti, tačiau vis tiek išliks nemažas.
„Mes nesam šalis, kuri turi 50 ar 100 milijonų gyventojų, tuo pačiu mes neturim visų įmanomų specialybių ir universitetų, kokius turi visas pasaulis. Vėlgi mes kalbam apie kažkokius prioritetus, kuriuos deda valstybė, deda rinka ir nustato, kas mums yra aktualiausia, tai, be jokios abejonės, yra tam tikrų nišinių žinių ir įgūdžių, kurių neturi Lietuvos absolventai. Pagaliau universitetai neturi funkcijos rengti kokius tik įmanoma siaurų sričių specialistus“, – sako V. Šidlauskas.
Yra specialybių, kurias studijuojančiųjų skaičių reikėtų gerokai sumažinti. Darbo rinkos analitikai apgailestauja, kad nors apie tai kalbama jau seniai, jos vis dar lieka vienos populiariausių tarp stojančių į aukštąsias mokyklas.
„Jau dešimt metų ar daugiau metų kalbame, kad mums nereikia tiek vadybininkų ir teisininkų. Aukštosiose mokyklose šiuo metu studijuoja keliasdešimt tūkstančių būsimų vadybininkų ar verslo administravimo specialistų, kai šiuo metu studijuoja 3–4 tūkst. IT specialistų.
Žiūrėdamas į tą disproporciją matau, kad tie 3–4 tūkst. IT specialistų greičiau kurs pridėtinę vertę Lietuvai, jie greičiau bus ta varomoji jėga, kuri kurs paslaugas ir eksportuojamus produktus, negu teisininkai ir vadybininkai“, – teigia V. Šidlauskas.
Nors daug kalbame apie tiksliųjų mokslų šviesią ateitį, yra studijų, kurios niekuomet nedings iš universitetų programų.
„Manau, kad per mažai bendradarbiaujama su verslu. Aišku, reikia saugotis, kad verslas nediktuotų studijų programų, mes nenorim mesti iš studijų programų tokių dalykų kaip istorija, politikos mokslai ir kiti, kurie verslui gal atrodo ne tokie svarbūs, kad būsimam darbuotojui reikėtų juos žinoti. Bet mes ugdome ne tik darbininkus, mes ugdom ir piliečius“, – įsitikinęs Europos humanitarinio universiteto prorektorius dr. Darius Udrys.
Specialistai teigia, kad nereikia nusiminti ir tiems, kuriems žodžiai „bio“, „nano“ ir „IT“ ne itin mieli širdžiai.
„Ne visada yra lengva priimti tokį sprendimą, kokį aš pasiūlyčiau, bet patarčiau pabandyti pastudijuoti įvairias sritis ir susipažinti su įvairių sričių žiniomis, taip pat ugdyti savyje kūrybiškumą, laisvą mąstymą.
Prisiminkime Steve`ą Jobsą, „Apple“ kompanijos vadovą, kuris pats pabrėžė, kad samdydavo žmones su plačiu išsilavinimu, tuo vadinamu liberaliu išsilavinimu, kadangi jis vertino būtent jų kūrybiškumą.
Ne visada svarbiausia yra būti vienos ar kitos srities techniniu specialistu –labai dažnai pasaulyje šiais laikais daug svarbiau būti kūrybingu ir galėti išrasti naujus būdus sujungti įvairių sričių elementus, išrasti kažką visai naujo, kažką ko mes visai nesugalvojome“, – mano D. Udrys.
Taigi apibendrindami primename, perspektyviausios specialybės po penkerių metų: informacinės technologijos, biomokslai, nanotechnologijos, slauga ir odontologija bei alternatyvioji energetika.
O jei dar abejojate, patariame, į ką atsižvelgti renkantis studijas:
Kiek studentų paruošiama per metus – kuo daugiau, tuo mažiau vietos darbo rinkoje.
Iš pradžių rinkitės kuo bendresnę mokslo šaką, vėliau – specializuokitės tam tikroje srityje.
Perspektyvesnės tos studijos, kurias pabaigus galima įsidarbinti bet kurioje pasaulio vietoje.