Po suvažiavimo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė, kad skelbs streiką, jei jų netenkins Vyriausybės sprendimai, kurie, kaip teigė ministras Algirdas Monkevičius, turėtų paaiškėti kitos savaitės pradžioje.
„Nusrendėme skelbti streiką įstatymų nustatyta tvarka, – DELFI teigė LŠDPS pirmininkas A. Navickas. – Jei Vyriausybės atsakymas netenkins, taryba įgaliota, derins streiko pradžią ir eigą. O jei atsilieps, derins ir su kitomis profesinėmis sąjungomis.“
Mokytojų streike įžvelgė aplinkybių, kurios kelia nerimą
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS), pernai organizavusios streiką, pirmininkas Andrius Navickas prieš prasidedant suvažiavimui DELFI teigė, kad spręs, ar jungtis prie streikuojančių kolegų, tačiau pridūrė, kad sprendimus priims atsargiai, nes įžvelgia politinių prieskonių.
„Analizuosime esamą situaciją, ką siūlo ministras ir Vyriausybė, ministras gal ateisi ir pristatys, kaip jis mato situaciją, – teigė A. Navickas. – Aptarę ir išklausę mokytojus, kokios jų nuotaikos, matome, kokios kitų profesinių sąjungų iniciatyvos, kurie anksčiau labai neigė streiko idėją kaip priemonę spręsti klausimus, o dabar matome jų ryžtą tai daryti. Tai šiek tiek ir džiugina. Galvojame, kad netrukdysime to daryti, o galbūt skelbsime ir jungsimės į streiką.“
Vis dėlto, A. Navickas įvardijo ir nerimą keliančias aplinkybes. „Yra aplinkybių, kurios kelia nerimą: ar tas streikas nebus fiktyvus? Administracijos bendros: ir profsąjungos, ir „valstiečių“. Tie patys darbuotojai dirba abejose barikadų pusėse, – apie ketvirtadienį laikinai streikavusią Lietuvos švietimo ir mokslo profesinę sąjungą kalbėjo A. Navickas. – Turi labai susijusių bendrų žmonių.“
Į klausimą, ar šiame streike jis mato politinių prieskonių, jis atsakė teigiamai ir pridūrė: „Kategoriškai neteigiame, bet manome, kad gali taip būti“.
A. Navickas teigė, kad nenori kartoti pernai vykusių klaidų. „Buvo skelbiamas streikas, bet nuolat pasirašomi įvairūs susitarimai. Bijome, kad ir šiemet neužliptume ant to paties grėblio, kad paskelbiame streiką, o šalys susitaria dėl bendro projekto ir mes liekame streikuoti“, – kalbėjo A. Navickas.
LŠDPS nariai pernai buvo užėmę ministeriją. Pirmininko teigimu, šįmet to padaryti tikrai nepavyktų net norint, nes pakito buvimo ministerijoje taisyklės. „Panaikintas naktinio budinčio etatas. Nuo šiol neišėjus iš darbo po šeštos valandos, kviečiama policija“, – teigė A. Navickas.
Pirmininkas pabrėžė, kad į suvažiavimą kvietė ir kitų profesinių sąjungų atstovus. Kvietė ir šiandien streikavusią LŠMPS, tačiau atsakymo negavo. „Kvietėme tris kartus“, – teigė A. Navickas ir pridūrė, kad buvo gavę atsakymą, kad gruodžio šeštąją jie klausimus svarstys savo taryboje.
Beje, A. Navickas pabrėžė, kad tie mokytojai, kurie pernai streikavo net šešias savaites, į norą vėl streikuoti žiūri labai atsargiai. Jis taip pat pridūrė, kad jei nuspręstų streikuoti, to imtųsi atsakingai ir rimtai, nežiūrėtų į tai kaip į viešųjų ryšių akciją: „Siektume streikuoti tol, kol įvykdytų reikalavimus. Turbūt tai užtruktų“.
Suvažiavimą pradėjo prisimindami pernykštį streiką
Pernai vykęs streikas kėlė didžiules aistras, mokytojai kelias savaites net buvo užėmę ministeriją ir žadėjo iš jos nesitraukti tol, kol bus įvykdyti jų reikalavimai.
Tąkart, kai mokytojai pirmą kartą liko nakvoti ministerijoje, vienas pirmųjų juos aplankiusių žmonių buvo aktorius Algirdas Latėnas. Jis dalyvavo ir šiųmetiniame suvažiavime, buvo pakviestas ant scenos kaip pirmas svečias. Patį suvažiavimą atidarė trys pernai ministerijoje kelias savaites nakvojusios mokytojos iš Vilniaus ir Klaipėdos.
Į suvažiavimą atvyko ir švietimo ministras Algirdas Monkevičius bei Seimo švietimo ir mokslo komiteto nariai Dainius Kepenis, Edmundas Pupinis ir Vytautas Juozapaitis. Susirinkime dalyvavo ir Gintautas Paluckas.
Susirinkime negalėjo dalyvauti Vilija Targamadzė, palaikiusi mokytojus ir pernykščio streiko metu. Ji mokytojams perdavė sveikinimą, kurį garsiai perskaitė viena mokytojų.
Navickas įvardijo, kiek mokytojai uždirba ir kiek norėtų uždirbti
Suvažiavimo dalyvius pasveikinęs A. Navickas pridūrė, kad tenka apgailestauti, kad mokytojų bendruomenė yra susiskaldžiusi. „Dėl to Vyriausybė gali lengviau mumis manipuliuoti“, – pridūrė pirmininkas.
Pirmininkas taip pat įvardijo, kad LŠDPS inicijavo mokytojų apklausą, kurią atliko nepriklausomi ekspertai, siekdami ištirti realias mokytojų darbo sąlygas. Jo teigimu, tyrimas parodė, kad vidutinis statistinis mokytojas dirba nepilnu etatu. „Pilnas etatas tampa laimės žiburiu“, – tvirtino A. Navickas, pridurdamas, kad pasiekti etatą pagal dabartinį etatinį modelį tampa sunku.
800 eurų – dažniausiai pasitaikantis atlyginimas Lietuvoje, o toks, kokio mokytojai norėtų – 1200 eurų „į rankas“. 150 proc. vidutinio šalies atlyginimo – toks atlyginimas mokytojams atrodo orus ir siektinas.
Beje, apklausa parodė, kad daugiau nei 90 proc. mokytojų nepritaria etatinio modelio įvedimui.
A. Navickas pridūrė, kad net 88 proc. mokytojų pritarė metinėms kūrybinėms mokytojų atostogoms neprarandant metinio atlyginimo.
Jei galėtų gyvenimą planuoti iš naujo, mokytojo profesiją, A. Navicko teigimu, pasirinktų tik maždaug 40 procentų. Mokytojai apklausoje nurodė, kad jie nėra linkę rekomenduoti šios profesijos savo artimiesiems ir vaikams.
„Kas antras mokytojas jaučiasi profesiškai perdegęs“, – toliau vardijo A. Navickas.
Ministras žarstė pažadus, mokytojai piktinosi
Ministras Algirdas Monkevičius teigė, kad galima įsivaizduoti tai, kad mokytojo atlyginimas sudarytų 150 proc. vidutinio šalies atlyginimo. „Gal net daugiau“, – pridūrė A. Monkevičius ir pridūrė, kad kalbama apie tolimą ateitį ir taip sukėlė mokytojų pasipiktinimą.
Ministras A. Monkevičius kalbėjo, kad ir politikoje reikia jaunų veidų, „kurie suvokia, kad reikia ne tik kalbėti, bet ir veikti“.
Šiuo metu ministerija rengia projektą, kurį nori suderinti kartu su mokytojais. Ministras teigė, kad sieks, jog „kiti metai yra lūžio metai“
„Man kaip ministrui garbė dėl šito stengtis viską padaryti ir didelė garbė, jei tai padarysime kartu“, – kalbėjo ministras.
Ministro kalbą mokytojai vis palydėdavo replikomis. Jiems neįtiko, kad ministras šviesesnę ateitį žada tik po dešimtmečio. „Pilstymas iš tuščio į kiaurą“, – girdėjosi į ministro kalbą leidžiamos replikos Mokytojų namų salėje.
„Noriu padėkoti visiems, kurie sėdėjo už derybų stalo. Žmonės dalyvavo ne tik tie, kurie buvo derybų grupėje, – kalbėjo A. Monkevičius. – Manau, kad turėtume ir toliau tęsti bendradarbiavimą ir mano susitarimą, kurį turime. Jis, mano galva, yra tik pradžia.“
Jo teigimu, sutartyje, kurią dabar rengia ministerija, numatyti tęstiniai dalykai tam, kad kiekvienais metais būtų galima pasitikrinti, ar pažadai vykdomi, o reikalui esant ir papildyti.
Baigdamas kalbą ministras pasveikino mokytojus už bendrumą ir norą telktis, o mokytojai pradėjo piktintis, šaukti, trypti kojomis. „Kaip galima pusvalandį kalbėti ir nieko nepasakyti?“ – pyko pedagogai.
Ministrui baigus kalbėti mokytojai baigė piktintis, paplojo jam ir nurimo.
Jurkevičius: propagandinė diegimo kampanija priminė sovietinius laikus
Suvažiavime kalbėjo ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Jis kritikavo etatinio modelio įvedimą teigdamas, kad „propagandinė diegimo kampanija priminė sovietinius laikus“.
Jis tvirtino, kad praėję metai padarė didžiulę žalą švietimo sistemai ir pridūrė, kad netobulą etatinį modelį ir toliau tobulina netobulai ją sukūrę profesionalai.
„Mokytojams buvo sukeltos nepagrįstos iliuzijos dėl neva pakeliamo atlyginimo“, – kalbėjo A. Jurkevičius ir pridūrė, kad iš tiesų viskas tiesiog tapo labai komplikuota.
Direktoriaus teigimu, pagal naują sistemą mokytojų darbus reikia skaičiuoti metams į priekį. Jis pabrėžė, kad apskaičiuoti darbus reikia dar jų neatlikus.
„Galime pasidžiaugti, kad šioje srityje esame pirmieji ir galime pasigirti, kad estai mums pavydi“, – juokavo S. Jurkevičius, pridurdamas, kad estai taip pat nori įsivesti tokį modelį ir taip sukėlė mokytojų juoką.
„Pripainiota tiek, kad net pikčiausi priešai negalėtų taip sugalvoti“, – etatiniu modeliu piktinosi S. Jurkevičius ir ragino ministeriją nutraukti etatinį modelį bei parengti paprastą ir aiškią apmokėjimo sistemą.
Ministras netrukus žada turėti visus atsakymus
Ministras A. Monkevičius po pasisakymo suvažiavime su žiniasklaida kalbėjo nusiteikęs pozityviai. „Manau, kad diskusija yra labai svarbi. Turime kalbėtis su visomis profesinėmis sąjungomis, – kalbėjo A. Monkevičius. – Turime net dvi sutartis atskiras. Ir su vienais, ir su kitais.“
Finansiniai reikalavimai, anot ministro, ir vienos, ir kitos profsąjungos yra labai panašūs.
Profsąjungos ragina persvarstyti ir etatinį modelį, tačiau ministras labai kritiškai jo nevertina. „Aš ir šiandien, būdamas kai kuriose mokyklose, klausiau, kaip jį vertina, kaip jis veikia, – kalbėjo A. Monkevičius. – Profesinių sąjungų atstovai teigia, kad ten, kur sėkmingai veikia dialogas su profsąjunga, kur neįklampina į detales, į smulkų skaičiavimą, kur galioja pasitikėjimo principas (...), tai net nekyla jokių problemų ir tai gana sklandi sistema.“
Ministras teigė, kad tikslas – kad kuo daugiau mokytojų dirbtų pilnu etatu.
A. Monkevičius teigia, kad yra sudaryta komisija, kuri iki kovo mėnesio turi patobulinti etatinį modelį. Kovą jie turi būti patvirtinti, kad mokytojai galėtų su pakeitimais susipažinti iki kitų metų mokslo pradžios.
Ministro kalbos klausę mokytojai kai kurias tezes palydėjo šūksniais ir nepasitenkinimo replikomis. Ministras teigė, kad tai normalu, nes įtampa – išaugusi. Jo teigimu, vargu, ar kuris nors ministras galėtų pažadėti tokių pažadų, kurie būtų palydėti plojimais.
Penktadienį ministerija susitinka su streiką rengusia profsąjunga. „Tikiuosi, kad pirmadienį turėsime konkrečius skaičius iki svarstymo Seime, iki galutinių Vyriausybės sprendimų“, – įvardijo A. Monkevičius. Ministras pridūrė, kad Vyriausybės sprendimai turėtų būti aiškūs kitos savaitės pradžioje.
Įpusėjus suvažiavimui, LŠDPS pirmininkas A. Navickas teigė, kad turi vilties, kad pastarųjų metų įvykių kartoti nereiks. „Turbūt užteks sveiko proto. Bus rasti sutarimai neskelbiant streiko“, – kalbėjo A. Navickas, tačiau pridūrė, kad ir pats mato nepasitikėjimo nuotaikų iš mokytojų.
Į klausimą, kokia tikimybė, kad profsąjunga ryšis streikuoti, jis atsakė, kad sprendimas bus priimtas bendrai, tačiau pridūrė, kad daug kas priklausys nuo Vyriausybės sprendimų, kurie bus tik kitą savaitę.
Prieš suvažiavimą įvardijo pastarojo streiko pasiekimus
Pernai švietimo sistemą sudrebinusį streiką organizavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas pranešime apie suvažiavimą teigė: „Didžiausias praeitų metų streikų ir ministerijos „okupacijos“ pasiekimas – mokytojai išsivadavo iš vergiško mąstymo, jie tapo ne stebėtojais, o švietimo sistemos pokyčių kūrėjais. Būtent šis mūsų organizuotas streikas privertė Vyriausybę ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją sėstis prie derybų stalo su LŠDPS, taip pat paskatino burtis ir mokytojų asociacijas, kurios ėmė aktyviai domėtis ŠMSM manipuliacijomis siekiant atnaujinti ugdymo turinį. Jos ir iki šiol akylai stebi šį procesą ir viešina negeroves. Taip pat streiko metu Vyriausybė pradėjo spręsti ir viso viešojo sektoriaus problemas“.
Vis dėlto, nors A. Navickas pastebi ir gerų rezultatų, išskiria vis dar vyraujančias problemas: mokytojų darbo apmokėjimo sistema nors ir patobulinta, bet vis dar paini ir neskaidri, mokiniai ir toliau sėdi perpildytose klasėse, o mokytojai vis dar nepajėgia įpirkti naujausių knygų.
Teigiama, kad suvažiavime dalyvaus ir švietimo ministras Algirdas Monkevičius.
Įvyko įspėjamasis streikas
Ketvirtadienio rytą streikavo 397 įstaigos, t.y. beveik 6 tūkst. švietimo darbuotojų darželiuose, mokyklose ir aukštosiose mokyklose.
Ketvirtadienio rytą Vilniaus Pilaitės gimnazijoje streikavęs istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojas Paulius Bakanas DELFI teigė, kad viskas ne dėl pinigų. „Naujos programos nepatvirtintos, reformos nebaigtos, mokyklos išskirstytos, grįžtama prie vidurinių, gimnazijų ir progimnazijų. Atlyginimų klausimas neaiškus. Net ne jos dydžio klausimas svarbiausias, o tai, kad kiekvienais metais keičiasi mokėjimo tvarka. Tai kaip mokytojui dirbti, kai jis nežino, nei kaip programos, nei kaip apmokėjimai keisis“, – teikė mokytojas.
Į klausimą, ar jo atlyginimas pakilo po etatinio modelio įvedimo, jis atsakė teigiamai: „Nes antrą darbą susiradau“.
Kokiomis nuotaikomis gyvena mokytojai? „Mokytojai nori aiškios sistemos. Nori žinoti, kas bus kitais metais ir kas bus po trejų-ketverių metų. Mokytojai norėtų atsakymų“, – kalbėjo mokytojas.
Tokiam streikui, koks vyko pernai, mokytojas teigė nenorintis ryžtis, nes jaučia atsakomybę prieš mokytojus.
Streiką organizavusios Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas taip pat tvirtino, kad streikas - kraštutinė priemonė. „Mums svarbiausia – ne pinigai. Mums svarbiausia – susitarimo laikymasis, – teigė E. Milešinas ir piktinosi valdžios sprendimais. – Patys prie to privedė.“
Ministerija paskelbė posėdį dėl profsąjungų reikalavimų
Ketvirtadienio pavakarę, prasidėjus LŠDPS suvažiavimui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, kad penktadienį į posėdį rinksis kolektyvinio darbo ginčo komisija, nagrinėsianti 4 švietimo profesinių sąjungų reikalavimus, dėl kurių nesutarus profsąjungos turės teisę skelbti tikrąjį streiką. Komisiją sudaro profesinių sąjungų, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai, skelbiama pranešime spaudai.
Reikalavimus iškėlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Jos reikalauja, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai: sulyginti bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų koeficientus, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus 10 proc., nuo 2020 m. kasmet 10 proc. kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį.
Praėjusią savaitę švietimo profesinės sąjungos atmetė siūlymą persvarstyti minėtos sutarties pakeitimo projektą. Profsąjungos pasisakė liekančios prie vasarą vadovaujantis Vyriausybės viešojo sektoriaus darbuotojų finansavimo strategijos projektu parengto varianto.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar vasarą šį sutarties pakeitimo projektą pateikė kitoms ministerijoms, tačiau negavo pritarimo, kad sutarties pakeitimus galėtų pasirašyti, pranešama ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Ministerija skelbia, kad norint įgyvendinti sutarimų su profesinėmis sąjungomis projektų nuostatas, 2020 m. iš valstybės biudžeto iš viso reikėtų 117 mln. Eur.