aA
Berniukai pjauna, drožia, apdirba metalą, mergaitės mokosi siūti, megzti ir gaminti valgyti. Tokia darbų pamokų idilė pamažu palieka Lietuvą – dabar ir panelės, ir vaikinai technologijų pamokose mokosi kartu. Šiais laikais iš darbų į technologijų pervadintose pamokose vaikinai mokomi ir velti, ir gaminti maistą, o merginos į rankas nesibodi paimti kalto.
Virtuvė, puodai, maisto gaminimas
Virtuvė, puodai, maisto gaminimas
© Corbis/Scanpix

„Dabar technologijų pamokos berniukams ir mergaitėms vyksta kartu, jie mokosi lygiai to paties“, - DELFI teigė Kęstutis Bakutis, Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos technologijų mokytojas ekspertas. Pasak jo, tokia tvarka taikoma jau keletą metų.

K.Bakučio teigimu, anksčiau darbų pamoka labiau suprasta kaip amatas – vaikai mokydavosi darbų, konkrečių medžiagų apdirbimo operacijų, amatų. Technologijos pamokose daugiau dėmesio skiriama įvairių apdirbimo technologijų pažinimui, susipažįstama su naujausiomis technologijomis – lazeriniu ir kompiuteriniu apdirbimu, išnaudojamos interneto galimybės.

„Nebereikalaujama išmokti tam tikro konkretaus amato, labiau suteikiama technologinių žinių. Mes nebegalime pastatyti vaikų prie 1960 m. gamybos staklių, kurių niekur neberasi. Kam mokyti to, kas jau praeitis“, - kalbėjo pedagogas, šįmet apdovanotas Metų mokytojo premija.

Tačiau, pastebi pašnekovas, problemų sukelia ir veiklos įvairovę stabdo dar pakankamai skurdi mokyklų bazė. Be to, daliai pedagogų naujoviškai mokyti technologijų sunku, jie nenoriai į klases įsileidžia kompiuterines technologijas.

„Įgyvendinamos lygios galimybės. Mergaitės gali dirbti su berniukais vienodai. Mano 26 metų patirtis rodo, kad mergaitės kartais dirba daug kruopščiau ir darbščiau už berniukus. Kartu dirbant atsiranda sveika konkurencija“, - teigė seminarus technologijų mokytojams vedantis ir vadovėlius recenzuojantis K. Bakutis.

Pasak K. Bakučio, vaikinai per technologijos pamokas noriai mokosi maisto gamybos. Pamokose jie ne tik kepa, pavyzdžiui, blynus, bet ir aiškinasi, kaip jie veikia žmogaus sveikatą, skaičiuoja kalorijas.

Maisto gamyba – šventė vaikinams

Du sūnus auginanti vilnietė Inga pasakojo, kad jos atžalos per technologijų pamokas mokėsi ir virti, ir siuvinėti, ir velti. Mergaitėms teko mokytis su pjūklu pjaustyti fanerą.

„Berniukai skundėsi, kad mergaitės mažokai išpjaudavo ir jiems tekdavo dirbti už du. Tačiau mergaitės labai gražiai išpjautas detales nudažydavo“, - juokėsi DELFI pašnekovė. Tačiau, pastebi ji, mergaičių niekas nemokė dirbti su elektros įranga – vietoje to joms pasiūlyta siūti.

Moteris pastebėjo, kad vaikinai į maisto gamybos pamokas eidavo kaip į šventę, nė vienas iš klasiokų nepamiršdavo atsinešti reikiamų produktų.

Sumuštiniai mėlyname indelyje mergaitei nepridera?

„Tai yra mentaliteto dalykai. Mus vis dar pasiekia gandai apie tai, kad, tarkime, mergaitės į darželį atsineša maisto mėlynuose plastmasiniuose indeliuose, o darželio auklėtoja atkreipia dėmesį, kad sumuštinius mergaitei reikia nešti rožiniame indelyje“, - teigia Lygių galimybių kontrolieriaus patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava.

Pasak V. Dambravos, tyrimais įrodyta, kad netolerancijos vaikai išmoksta mokykloje. „Tad labai svarbu, kad mokykloje būtų viskas gerai – ir vadovėliai turi būti tinkami, ir mokytojai liberalūs, lanksčiai žiūrintys. Tikiu, kad dauguma tokių yra. Kita vertus, jiems labai sunku pasikeisti – manau, daugiau pranašumų turi neseniai mokslus baigę, kurie daug liberalesni ir tolerantiškesni iš vidaus“, - kalbėjo pašnekovas.

Vis dėlto, pabrėžia jis, lygių galimybių srityje visuomenė pažengusi toli. V. Dambravos teigimu, faktas, kad Lietuva didele persvara išsirinko prezidentę moterį, rodo, kad ir vyresnioji karta pasiruošusi pasikeitimui.

„Situacija gerėja, judama ta kryptimi. Iki 2000 m. net minties nebuvo, kad kažkas tirtų vadovėlius, ar jie nediskriminuoja, ar tinkami, ar juose nėra užkoduotos netolerancijos. Dabar jau tiriama, daromos išvados, paisoma reikalavimų“, - sakė V. Dambrava.

Pašnekovas pastebi, kad ir moksleiviai šiais laikais kitokie - žino savo teises, lengvai diskutuoja.

Vis dėlto, pasak jo, dabartinio švietimo rezultatus matysime ne anksčiau kaip už 10-20 metų, kai dabartiniai moksleiviai baigs mokslus, gaus darbo. „Tai – ilgalaikė investicija, kaip į vertybinius popierius – investuoti reikia dabar, o derlius tik po daugelio metų“, - teigė V. Dambrava.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Aiškėja, kaip atrodys naujas karantino etapas: po poros savaičių gyvenimas keisis pagerėjus situacijai testas galėtų galioti 48 valandas (60)

Vyriausybė trečiadienį pritarė galimybių pasui: tvarkai, pagal kurią nuo gegužės 24-osios...

Nuo sausio algų negavę „Belorus“ darbuotojai susirinko Vilniuje: grasina 400 šeimų bado streiku Adomėnas: darbuotojai tapo Lukašenkos režimo įkaitais (301)

Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojų kolona, lydima policijos, lanko valstybės...

Tarp britų ir prancūzų gilėja konfliktas: Jungtinė Karalystė Džersio salos link pasiuntė karinių patruliavimo laivų (31)

Britų ir prancūzų konfliktas dėl žvejybos taisyklių, įsigaliojusių po „ Brexit “, panašu,...

Masinė visuomenės vakcinacija Lietuvoje prasidės nuo gegužės 10 dienos: kaip tai veiks? (330)

Lietuvoje planuojama pradėti masinę etapinę visuomenės vakcinaciją nuo koronaviruso . Apie tai,...

Šimašius: jei liks vakcinų, nuo rytojaus kviesime skiepytis 35+ (99)

Jei liks vakcinų, jau penktadienį Vilnius pakvies registruotis skiepytis nuo koronaviruso 35 metų...

Vyriausybės užmačios – ekonomikos gaivinimo fondo milijonais pamaloninti LRT Po kilusio skandalo tvirtina, kad atsitraukia (274)

Iki paskutinės minutės nuo visuomenės slėptame premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamos...

Malinauskas su keliais šimtais druskininkiečių atvyksta į Vilnių: keliame vėliavas, laukite (510)

Didelė kolona druskininkiečių, tarp kurių ir miesto meras Ričardas Malinauskas jau rikiuojasi...

Kęstutis Skrupskelis | D+

Antanas Smetona ir Lietuva Čikagos spaudoje: ir pajuokė, ir išgyrė, ir net lygino su diktatoriumi

„Chicago Tribune“, daugiausia skaitytojų turintis to regiono dienraštis, įsteigtas 1847 m.,...

Esminė kelių eismo taisyklė, kurią pamiršta net ir patyrę vairuotojai

Per pandemiją sumažėjus galimybių keliauti po pasaulį, lietuviai dažniau išsiruošia į...

Po gaisro Kalifornijoje miške aptiktas neįtikėtinas radinys – vienas tebesmilkstantis mamutmedis

Sekvojų nacionaliniame parke Kalifornijoje , per praėjusių metų didžiulius miško gaisrus...