Tačiau kai kurios švietimo profesinės sąjungos, nelaukdamos derybų pabaigos, jau kviečia pedagogus spalio 1 d. į streiką.
Siekia destabilizuoti valstybę?
Švietimo darbuotojų bendruomenę labiausiai papiktino valdžios požiūris į pedagogus, ypač švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio viešai išsakyta nuomonė, kad už geresnių darbo sąlygų reikalaujančių Lietuvos mokytojų slypi Rusijos ranka, siekianti destabilizuoti mūsų valstybę.
„Kodėl nepasitenkinimas kyla šiuo metu, kada, įvardykime tiesiai, vyksta karas Ukrainoje, kada Rusijos ideologija puola Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją, kaip labiausiai Rusijai kenkiančias šalis, kada mes turime embargą, kada kyla reali grėsmė mūsų ūkiui, mokesčių surinkimui? Staiga profsąjungos pasireiškia su kategoriškais, radikaliais ir praktiškai neįvykdomais sprendimais. Į šitą klausimą turėtų atsakyti kiekvienas žmogus, paklaustas, kam tai naudinga“, – viešai yra pareiškęs švietimo ir mokslo ministras.
Streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Navickas teigia, kad tokie D. Pavalkio žodžiai žeidžia ir žemina visą pedagogų bendruomenę ir taikstytis su tuo būtų nelogiška.
„Ministro ciniški pasisakymai ir žargonas, kad „nesvaikite, atlyginimai šiemet mokytojams nebus atkurti“, arba požiūris į vaikus, kad vaikai kaimo mokyklose neva net nematę knygų, nebent tą, „kuria paremtas šaldytuvas“, rodo jo požiūrį į mus. Negalime sau leisti būti taip žeminami ir įžeidinėjami“, – pasipiktinimo neslėpė A. Navickas.
Pasak jo, nors yra darbo grupė, tačiau iš esmės ji yra neveiksni, mat sudaryta pasiūlymams rengti, o ne reikalavimams nagrinėti. Siūlymai teikiami jau keletą metų, tačiau į juos taip nė karto ir nebuvo atsižvelgta. O situacija švietimo sistemoje susiklosčiusi itin sudėtinga. Todėl nėra jokio kito kelio kaip streikas.
„Mes ir anksčiau girdėjome tą pačią dainelę, kad nėra pinigų. 2007, 2008 bei 2012 metų streikai parodė, kad tai yra efektyviausia priemonė, galinti priversti valdžią spręsti švietimo problemas. Taip problemos sprendžiamos net ir itin išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tai visiškai normalus procesas“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ teigė A. Navickas.
Mokymo kokybė krenta
Dažnai kalbant apie švietimo problemas į pirmą vietą keliami mokytojų atlyginimai, tačiau, A. Navicko teigimu, jų profesinė sąjunga siekia pirmiausia pagerinti mokymosi sąlygas mokiniams. Tad pagrindinis reikalavimas – kad mokinio krepšelis būtų prieškrizinio lygio, t. y. nuo dabar esančių 3348 Lt pakelti iki 3774 Lt. Taip ne tik bus galima šiek tiek padidinti pedagogų atlyginimo koeficientus, bet ir atsirastų platesnės galimybės vaikams rinktis neformaliojo ugdymo ar papildomų mokymosi modulių programas. Taip pat būtina mažinti mokinių skaičių klasėse, nes jis yra vienas didžiausių visoje Europoje. Esant klasėse tiek daug mokinių, sunku užtikrinti ugdymo kokybę.
„Tyrimai rodo, kad ugdymo kokybė nuolat krenta. Priežasčių yra įvairių, tačiau pagrindinės – mažėjantis finansavimas ir didelės klasės. Tie patys tyrimai rodo, kad Lietuvos mokytojų kvalifikacija nėra prasta ir niekuo nenusileidžia kolegoms iš Estijos ar Suomijos“, – kalbėjo A. Navickas.
Kaip pavyzdį jis pateikia Estijos švietimo sistemos šuolį į viršų. Per kelerius metus jų mokymo kokybė išaugo kelis kartus, mat estai švietimui, tarp jų ir ikimokykliniam ugdymui, skyrė 6,6 proc. savo bendrojo vidaus produkto, o Lietuvoje šis skaičius siekia tik 4,3 proc.
„Tarptautinės organizacijos švietimui rekomenduoja skirti apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto, Lietuvai dar yra kur temptis. Tad jeigu Vyriausybė švietimui pridėtų keletą milijardų litų, nieko šokiruojamo nebūtų. Ir čia ne lėšų, o tinkamo jų perskirstymo klausimas“, – įsitikinęs Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
Turimomis žiniomis, spalio 1 d. streikuoti planuoja net penkiolikos savivaldybių švietimo įstaigos, tačiau jų skaičius dar gali išaugti.
„Lyginant su ankstesniais streikais, pasirengimas jam gana sėkmingas, nors mus pasiekė tokios žinios, kad pedagogams yra net grasinama, trukdoma ar gąsdinama. Stabdymas juntamas ir iš kitų pedagogų teises ginančių organizacijų, kurios dirba daugiau partijoms“, – sakė A. Navickas.
Būtina išnaudoti derybų galimybę
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojos, Panevėžio skyriaus vadovės Erikos Leiputės-Stundžienės teigimu, prie streiko prisijungti jau dabar pareiškė norą net devyni Panevėžio miesto švietimo įstaigų kolektyvai. Tačiau tikimasi, kad jų bus dar daugiau.
„Po pirmojo derybinės grupės susitikimo neišgirdome jokių realių sprendimų, veiksmų ar perspektyvų. Labai tikimės, kad problemos bus sprendžiamos. Streikas yra paskutinė priemonė“, – teigė E. Leiputė-Stundžienė.
Kodėl ne visos pedagogus ginančios profesinės sąjungos palaiko streiko idėją, E. Leiputė-Stundžienė teigė atsakymo neturinti.
„Klausimas gana sudėtingas, į jį atsakymo nėra. Profesinės sąjungos vienodai suvokia problemą, tačiau mato nevienodus jos sprendimo būdus“, – sakė profsąjungos pirmininko pavaduotoja.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius teigė, kad jų sąjunga streiko nepalaiko. Kol vyksta derybos, visiškai neišmintinga net kalbėti apie streiką. Tačiau jeigu derybos baigsis nerezultatyviai, jis neatmetė ir tokios galimybės.
„Bėgti prieš garvežį neišmintinga. Stebint kolegas kyla dvejonių, ar jie yra sąžiningi derybose ir prieš mokytojus. Tikriausiai visai neatsitiktinai nuo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atsiskyrė Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga.
Negaliu šimtu procentų garantuoti, kad derybos bus vaisingos, bet yra labai reali galimybė pakeisti situaciją. Būtų nelogiška tiesiog praleisti šį šansą“, – sakė A. Jurgelevičius.
Reikia galvoti apie vaiką
Mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus pirmininkas ir „Žemynos“ progimnazijos direktorius Romualdas Grilauskas teigia, kad svarbiausias klausimas – ne didinti švietimo finansavimą, o kad jis būtų prieškrizinio lygio.
Esamas finansavimas ne tik kad neleidžia tinkamai organizuoti mokyklų darbo, bet kai kurias švietimo įstaigas verčia gyventi pusbadžiu, nukenčia visų pirma tie, kam ir dirbama – vaikai. Ir kaltinti mokytojų, kad esant tokiai situacijai jie drįsta prašyti didinti finansavimą, negalima. Juk pinigų per krizę nurėžtoms algoms rado Seimo nariai, teisėjai, valdininkai.
„Tik grąžinus švietimo finansavimą į prieškrizinį lygį būtų galima ieškoti silpnųjų švietimo sistemos vietų ir jas taisyti. Dabar kol kas šis rūpestis tik deklaruojamas“, – mano R. Grilauskas.
Jo teigimu, labai sunku matuoti, kiek nukraujavo atskira švietimo įstaiga prieš krizę nurėžus dalį finansavimo. Kalbant apie Panevėžio miesto švietimo įstaigas, visos jos gauna nevienodą mokinio krepšelį: vienokį Pradinė mokyklą, kitokį – pagrindinės mokyklos ar progimnazijos, dar kitokį – gimnazijos. Pastarųjų situacija geriausia, mat kol kas mokinių stygiumi jos skųstis negali, tad mokytojams mokami didesni koeficientai, nereikia taupyti ugdymo planui.
„Sunkiausia padėtis mažose mokyklose. Kadangi turimų pinigų iš mokinio krepšelio neužtenka, jos priverstos taupyti. Pavyzdžiui, neformaliajam švietimui skirta 40 valandų, o mokykla tegali jų skirti 35 arba vietoj 50 pagalbos mokiniui pamokų – tik 43. Taip pat galima skirti tik minimumą privalomų pamokų. Gerokai apkarpytos lėšos ir mokymo priemonėms, pažintinei ir profesinei veiklai. Nuo to juk nukenčia vaikai. Todėl valdininkai, svarstydami švietimo sistemos finansavimą, pirmiausia turi galvoti apie vaiką, o per vaiką matyti ir mokytoją. Kokybiško mokymo negalime tikėtis, kai mokytojas gyvena pusbadžiu“, –sakė R. Grilauskas.
Tačiau tai, kad mokytojai ruošiasi streikui, kai vyksta dialogas, jam kelia mažų mažiausiai nuostabą. Kol visos profesinės sąjungos, ginančios pedagogų teises, neras bendros kalbos, rezultatų vargu ar galima tikėtis.
„Kaip pilietis matau, kad teigiamo rezultato nebus, nes pedagogus ginančios profesinės sąjungos eina ne viena vaga, o į skirtingas puses. Niekaip nesuprantama, kodėl organizuojamas streikas, kai derybos dar nesibaigė“, – kalbėjo R. Grilauskas.
Reikalavimai:
Dar birželio 17 d. Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė: Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ Švietimo ir mokslo ministerijai įteikė šiuos reikalavimus:
iki 2014 m. rugsėjo 1 d.:
Atkurti mokinio krepšelio dydį, buvusį iki 2009 m. (3774 Lt, šiuo metu – 3348 Lt);
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams;
Atkurti bazinę mėnesio algą, buvusią iki 2009 m. (128 Lt, šiuo metu – 122 Lt);
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 metų vaikų grupes sumažinti iki 10, o 3–7 metų – iki 15 vaikų, bendrojo ugdymo mokyklų pradinėse klasėse maksimalų mokinių skaičių sumažinti iki 20–22, 5–8 klasių mokinių maksimalų skaičių sumažinti iki 24–26, o 9–12 klasėse – iki 22–24 mokinių;
Pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį;
Iki 2015 m. rugsėjo 1 d. sudaryti palankias sąlygas mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų.