Trečiadienį paskelbti tik pirmojo etapo rezultatai. Stojantiesiems laiškai su kvietimais studijuoti bus siunčiami liepos 26 dieną.
LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas pažymėjo, kad norint įstoti į aukštąją mokyklą, reikėjo išlaikyti mažiausiai tris valstybinius brandos egzaminus. Jis taip pat pabrėžė, kad įstoti į aukštąją mokyklą galėjo ir tie, kurie iš trijų egzaminų gerai išlaikė vos du. Į kolegijas įstoti buvo kur kas lengviau.
Į universitetus šįmet pakviesta 11 162 stojančiųjų, iš jų į valstybės finansuojamas vietas – 7320. Į kolegijas – 10 645 stojančiųjų, iš jų į valstybės finansuojamas vietas – 5153.
Šįmet studentų susidomėjimo nesulaukė 61 studijų programa, 23 iš jų bus išbraukiamos iš studijų programų sąrašo, tačiau, anot LAMA BPO prezidento, abiturientai nepajus studijų krypčių trūkumo, nes esą galima rasti panašių studijų krypčių kituose universitetuose.
Tokių studijų, kurių nebesirenka abiturientai, daugiausia Klaipėdos universitete, Marijampolės kolegijoje ir Aleksandro Stulginskio universitete. Klaipėdos universitete studentų nesurinko 8 studijų programos, Aleksandro Stulginskio universitete ir Marijampolės kolegijoje – po 7.
Šįmet stojantieji galėjo rinktis iš 664 studijų programų.
Šįmet stojančiųjų buvo mažiau
„Demografinė situacija turi įtakos ir stojimams, – pristatydama stojimų rezultatus kalbėjo Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. – Nors abiturientų skaičius sumažėjo 2,2 proc., pretenduojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius išliko panašus kaip pernai (27,7 tūkst. šiemet ir 28,1 tūkst. pernai).“
Ministrė įvardijo, kad šįmet minimalus balas, kurį reikėjo surinkti norint įstoti į aukštąją mokyklą, padidėjo iki 3,6 balo, tačiau tai, anot jos, nebuvo neįveikiama riba. „Pernai minimalius rezultatus atitiko 90 proc. stojančiųjų, šįmet – 86 proc.“, – įvardijo ministrė.
Jos teigimu, šįmet daugiau dėmesio sulaukė Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas bei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.
Ministrė J. Petrauksienė įvardijo, kad didžioji dalis abiturientų lieka Lietuvoje ir siekia prestižinių mokslų. „Jei stiprios aukštosios mokyklos netaikytų lubų ir priimtų visus norinčius, priimtų didžiąją dalį stojančiųjų“, – prestižinių specialybių populiarumą pabrėžė ministrė.
Tiesa, ne visos aukštosios mokyklos surenka net minimalų studijuojančiųjų skaičių. Šešiasdešimt studijų programų nesulaukė net minimalaus abiturientų susidomėjimo, tačiau, ministrės J. Petrauskienės teigimu, pernai tokių specialybių buvo dvigubai daugiau.
Šįmet veiklą pradeda ir trys nauji pedagogų rengimo centrai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.
„Šie metai yra pirmieji, kai stojantieji vertinami ne tik pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus, bet ir gauti papildomą 0,25 balo, kuris gali būti suteiktas pasirinkus mokykloje rengti brandos darbą arba tris mėnesius vykdžius savanorišką veiklą“, – kalbėjo ministrė J. Petrauskienė ir džiaugėsi, kad daugelis abiturientų pasinaudojo šia galimybe pasididinti savo stojamąjį balą.
Ministrė pabrėžė, kad būtina stiprinti ugdymą regionuose. „Kad visi turėtų vienodas galimybes rinktis aukštąjį mokslą“, – teigė ministrė.
Pasidomėjus, ar yra nors vienas universitetas-mirtininkas, ministrė teigė, kad taip pavadinti negalėtų, tačiau neslėpė, kad yra tokių aukštųjų mokyklų, kurių situacija yra sudėtinga. „Klaipėdos universitetas, Marijampolės kolegija – tos aukštosios mokyklos, kurios turi didesnį skaičių tų studijų programų, kurios yra nerentabilios“, – kalbėjo ministrė.
Rezultatų paskelbimo konferencija:
Ankstesnių metų rezultatai
2017-aisiais studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose buvo pakviesti 14 062 asmenys: universitetuose 7 678, , kolegijose 6 384.
Į valstybės nefinansuojamas vietas buvo pakviesta 8 615 stojančiųjų: universitetuose – 4 200, kolegijose – 4 415.
Iš viso pakviesti 22 677 stojantieji.
2016-aisiais studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose buvo pakviesti 14 139 asmenys: universitetuose – 7 424, kolegijose – 6 715.
Į valstybės nefinansuojamas vietas buvo pakviesta 10 641 stojančiųjų: universitetuose – 6 226, kolegijose 4 415.
Brandos egzaminų rezultatai
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė 18339 kandidatai. Egzamino išlaikymo riba – 30 procentinių taškų iš 100. Egzaminą išlaikė 91,25 proc. kandidatų (pernai – 88,94 proc.). 100 balų įvertinimą gavo 0,84 proc. kandidatų (pernai – 0,43 proc.).
Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 17056 kandidatai. Egzamino išlaikymo riba – 8 taškai. Egzaminą išlaikė 87,22 proc. visų laikiusiųjų (pernai matematikos egzaminą išlaikė 94,36 proc. kandidatų). Šimto balų įvertinimą gavo 206 kandidatai. Palyginus kelerių metų rezultatus, šį egzaminą išlaikiusiųjų dalis labai panaši kaip ir 2014 m. (88 proc.) ar 2016 m. (89 proc.).
Istorijos valstybinį brandos egzaminą laikė 9279 kandidatai. Egzaminą išlaikė 95,27 proc. kandidatų (pernai – 98,11 proc.). 100 balų įvertinimą gavo 0,75 proc. kandidatų (pernai – 0,56 proc.). Jų įvertinimai mokykloje pirmajame pusmetyje buvo 8–10 balų.
Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą laikė 20187 kandidatai. Egzamino išlaikymo riba – 16 proc. taškų. Egzaminą išlaikė 99,2 proc. visų laikiusiųjų (pernai – 98,51 proc. kandidatų). Šimto balų įvertinimą gavo 1192 kandidatai, arba 5,9 proc. visų laikiusiųjų (pernai jų buvo 4,26 proc.).
Sunkiausia užduotis – įveikti matematikos egzaminą
Šįmet kone daugiausia diskusijų sulaukė matematikos egzaminas. Daugelis dūsavo, kad pakelta kartelė užkirs kelią įstoti į norimą specialybę.
Pernai visiems abiturientams buvo taikoma ta pati kartelė – norint studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje, buvo privalu surinkti bent 16 balų. Šįmet kai kuriems abiturientams teko gerokai labiau pasistengti.
Pretenduojantiems į biomedicinos, fizikos ar technologijų mokslų studijas, egzamine reikėjo surinkti ne mažiau kaip 25 balus. O ketinantiems studijuoti humanitarinėse srityse, meno pedagogikos ar humanitarinių dalykų pedagogikos srityse pakako ir anksčiau nustatytos ribos – 16 balų.
Tiesa, ketinantiems studijuoti meno studijas, matematikos egzamino rezultatų neprireikė.
Abituriente, pasidalink savo įspūdžiais, ar džiaugiesi, kur įstojai? Ar tau pavyko įstoti ten, kur norėjai, ar visgi dėl nepakankamo balo nepavyko pateisinti savo lūkesčių? Kaip jautiesi? Studijuosi Lietuvoje ar užsienyje? Rašyk el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Išsilavinimas“.
