Rezultatai gali nustebinti – kai kurios dažnai apie suteikiamą aukštą studijų kokybę pasakojančios aukštosios mokyklos nepateko net į geriausiųjų dešimtukus.

Pirmą kartą Lietuvoje parengtame dalykiniame 70 universitetinių studijų krypčių reitinge dominuoja:

1. Vilniaus universitetas (geriausias 21-oje iš 70-ies vertintų studijų krypčių)
2. Kauno technologijos universitetas (geriausias 14-oje studijų krypčių)
3. Lietuvos sveikatos mokslų (geriausias 8-ose kryptyse) universitetas
4. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (geriausias 5-ose kryptyse)
5. Vilniaus dailės akademija (pirmauja 4-ose kryptyse)
6. Vytauto Didžiojo universitetas (lyderis 3-ose kryptyse)
7. Klaipėdos universitetas (3-ose kryptyse)
8. Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (nėra lygių 2-ose kryptyse)
9. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (pirmauja 2-ose kryptyse)
10. LCC Tarptautinis universitetas (2-ose kryptyse)

Už geriausių universitetų dešimtuko ribų liko Mykolo Romerio universitetas (geriausias 1-oje kryptyje), Šiaulių, Lietuvos sporto, Aleksandro Stulginskio, Kazimiero Simonavičiaus universitetai, Generolo Jono Žemaičio karo akademija.

Pirmą kartą parengtame dalykiniame 70 koleginių studijų krypčių vertinime pirmose vietose matomos šios kolegijos:

1. Vilniaus kolegija (geriausiai rengia specialistus 11-oje studijų krypčių)
2. Kauno kolegija (pirma 10-yje koleginių studijų krypčių)
3. Kauno technikos kolegija (pirma 2-ose studijų kryptyse)
4. Šiaulių valstybinė kolegija (pirmauja 1-oje studijų kryptyje)
5. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (pirmauja 1-oje studijų kryptyje)
6. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (pirmauja 1-oje studijų kryptyje)
7. Vilniaus dizaino kolegija (pirmauja 1-oje studijų kryptyje)
8. V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla (pirmauja 1-oje studijų kryptyje)

Anot žurnalo redaktoriaus Gintaro Sarafino, šie reitingai nuo pavasarį pristatytų reitingų skiriasi tuo, kad tai ne instituciniai, o dalykų reitingai.

„Jie pasako, kas geriausiai iš visų Lietuvos universitetų ar kolegijų parengia tam tikros srities specialistus, geriausiai išmoko humanitarinių, tiksliųjų, gamtos ir gyvybės mokslų, socialinių disciplinų dalykų“, – sakė jis.

Nori padėti moksleiviams ir jų tėvams

Jonė Kučinskaitė
„Norime, kad stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų aiškų supratimą, kokios mokymosi įstaigos geriausiai Lietuvoje parengia 70 skirtingų krypčių specialistus nuo medikų, inžinierių, matematikų, chemikų, IT specialistų iki psichologų, teologų, dizainerių, miškininkų ar žemės ūkio specialistų“, – sakė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė J. Kučinskaitė.

Universitetų studijų kryptys buvo vertintos apklausiant daugiau nei 2 000 darbdavių, peržiūrint, kiek konkrečios krypties mokslinio personalo atstovų publikacijų per pastaruosius penkerius metus buvo publikuota pasaulio recenzuojamose mokslo žurnaluose, buvo atsižvelgta į moksliškumo (visų per 5 metus parašytų publikacijų) poveikio koeficiento (angl. Impact factor) vidurkį, žiūrėta, kiek pačių geriausių abiturientų buvo priimta į konkrečią kryptį, koks buvo priimtų studijuoti studentų žemiausias balas, pirmo kurso pirmos pakopos studentų balo vidurkis. Atsižvelgta ir į Lietuvos aukštąsias mokyklas kontroliuojančių institucijų vertinimus.

Dėl studijų kokybės susirungė didžiausi šalies universitetai

Tyrimo metu paaiškėjo, kad Vilniaus universitetas geriausiai parengia genetikos, medicinos ir sveikatos, paveldo studijų, teisės, politikos mokslų, komunikacijos, viešųjų ryšių, žurnalistikos, ekonomikos, verslo ir vadybos, edukologijos, pedagogikos, istorijos, filosofijos, molekulinės biologijos, biofizikos ir biochemijos, chemijos, fizikos, matematikos, statistikos, sociologijos alumnius.

„Iš viso VU yra pirmas net 21 vertintoje studijų kryptyje iš 70-ies, be to, dar vienoje – medicinos kryptyje – pirma vieta dalijasi kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu“, – pastebėjo žurnalo reitingai žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Kauno technologijos universitetas pirmauja pagal viešojo administravimo, rinkodaros, bendrosios inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos, energijos inžinerijos, gamybos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, medžiagų technologijų, informatikos, informatikos inžinerijos, programų sistemų, chemijos ir procesų inžinerijos, žmonių išteklių vadybos, vertimo specialistų rengimą.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja ruošdamas medikus, slaugos, reabilitacijos, visuomenės sveikatos, odontologijos, psichologijos, socialinio darbo, žemės ūkio mokslų specialistus.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra geriausias architektūros, aeronautikos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, statybos inžinerijos ir statybos technologijos, biotechnologijos specialistų rengimo srityje, o Vytauto Didžiojo universitetas gali pasigirti puikiai ruošiantis lietuvių filologijos, teologijos ir aplinkotyros specialistus.

Klaipėdos universitetas sėkmingiausiai Lietuvoje parengia alumnus gamtinės geografijos, biologijos, turizmo ir poilsio, o Mykolo Romerio universitetas – apskaitos kryptyse.

„Kitų universitetų pavadinimų pirmose pozicijose nėra. Tiesa, kai kai kuriais atvejais antroje ar trečioje pozicijoje likęs universitetas itin nedideliu skirtumu atsiliko nuo lyderio“, – sakė J. Kučinskaitė.

Gyrė mažus universitetus

Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie universitetai yra itin maži, rengia vos kelių skirtingų sričių specialistus.

„Prie tokių universitetų galima priskirti ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą bei LCC Tarptautinį universitetą. Nedaug studijų krypčių turi abi menų akademijos: LMTA bei VDA. Atsižvelgiant į šį faktorių, galima teigti, kad šiose aukštosiose mokyklose absoliuti dauguma studijų programų yra pačios aukščiausios kokybės“, – pastebėjo ji.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmauja finansininkų ir vadybininkų, LCC Tarptautinis universitetas – verslo ir anglų filologijos specialistų ruošime.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija geriausiai šalyje ruošia muzikus, teatro ir kino sričių specialistus, o Vilniaus dailės akademija – menotyrininkus, fotografus, medijų ir dizaino studijų krypčių atstovus.

Įvertino ir kolegijas

„Štai, Vilniaus kolegija sėkmingiausiai Lietuvoje parengia šių krypčių specialistus: medicina ir sveikata, medicinos technologijos, slauga, reabilitacija, muzika, ekonomika, vadyba, verslas, rinkodara, informatika, maisto technologijos.

Tuo tarpu jos konkurentė tiek instituciniame kolegijų reitinge, tiek šiame, dalykiniame krypčių reitinge – Kauno kolegija geriausiai Lietuvoje parengia šiuos specialistus: burnos priežiūra, dailė, teisė, finansai, bendroji inžinerija, elektronikos ir elektros inžinerija, informatikos inžinerija, maisto studijos, žemės ūkio mokslai, socialinis darbas“, – pastebėjo J. Kučinskaitė.

Anot žurnalo „Reitingai“, privati Socialinių mokslų kolegija sėkmingiausiai iš kolegijų parengia komunikacijos, viešųjų ryšių, turizmo ir poilsio alumnius. Kauno technikos kolegija pirmauja ruošdama mechanikos ir sausumos transporto inžinerijos specialistus.

Šiaulių valstybinei kolegijai nėra lygių statybos inžinerijos ir statybų technologijos specialistų, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai – fotografijos ir medijos specialistų ruošime.

Tarptautinei teisės ir verslo aukštajai mokyklai geriausiai sekasi ruošti verslininkus ir vadybininkus, Vilniaus dizaino kolegijai – dizainerius, o V.A.Graičiūno aukštajai vadybos mokyklai – apskaitininkus.

Pasikeitė lyderiaujančios aukštosios mokyklos

DELFI primena, kad dar šių metų gegužės mėnesį buvo paskelbti geriausių šalies aukštųjų mokyklų instituciniai reitingai.

Tąkart geriausiu valstybiniu universitetu buvo išrinktas Vilniaus universitetas, toliau pozicijos išsidėstė taip: Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Už penketuko liko Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos edukologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Aleksandros Stulginskio universitetas ir Lietuvos sporto universitetas.

Geriausiais nevalstybiniais universitetais buvo išrinkti: ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir LCC Tarptautinis universitetas.

Geriausiomis valstybinėmis kolegijomis buvo išrinktos: Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija ir Kauno technikos kolegija.

Geriausiomis nevalstybinėmis kolegijomis paskelbtos: Vilniaus verslo kolegija, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, Socialinių mokslų kolegija, Vilniaus kooperacijos kolegija ir Vilniaus dizaino kolegija.

Tąkart universitetai buvo vertinti pagal 60 kriterijų, kolegijos – pagal 50. Daugiausia vertinant universitetus atsižvelgta į universitetų moksliškumą (citavimą mokslo žurnaluose) ir darbdavių nuomonę. Taip pat rezultatą lėmė akademinis personalas, alumnų kuriama pridėtinė vertė, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje, materialinė bazė, studentų požiūris. Buvo apklausti ir studentai – Lietuvos studentų sąjunga apklausė 4600 studentų. Sudarant reitingus buvo apklausta ir daugiau nei 1000 darbdavių.

„Jei Lietuvoje nebūtų reitingų, jaunuoliai ir jų tėvai neturėtų jokio supratimo, kaip mūsų skirtingas aukštąsias mokyklas vertina darbdaviai. Tokios informacijos erdvėje nėra. Jeigu nebūtų reitingų, mes nesužinotume, kur darbdaviai siūlytų stoti savo vaikams, artimiems giminaičiams. Jei nebūtų reitingų, studentai, jaunuoliai, gimnazistai ir jų tėvai nesužinotų, kurios aukštosios mokyklos parengia daugiausia bedarbių – kiek aukštąją mokyklą baigusių jaunuolių per metus nuo baigimo nesusiranda darbo“, – tuomet reitingų naudą grindė G. Sarafinas.