Jaunimo psichologinės paramos centras (JPPC) išleido knygą skirtą skaudžiai ir iki šiol visuomenėje vengiamai temai – netektims. Knygoje „Netektys. Draugo laiškai II“ kalbama apie tai kaip priimti ir išgyventi netektis,- sakoma JPPC pranešime spaudai.
Liūdesys, moteris
© Corbis/Scanpix
„Nors knygynų lentynos lūžta nuo literatūros psichologijos tema, tačiau vargu, ar rasite ten nors vieną knygą apie netektis, ypač parašytą lietuvių autorių“, – teigė vienas iš knygos sudarytojų, psichologinės pagalbos telefono „Jaunimo linija“ vadovas Paulius Skruibis.

„Mūsų visuomenė linkusi gyventi su devizu „viskas gerai“, taip įsivyrauja tikėjimas, jog gyvenimas privalo būti ištisu džiaugsmu, jame nebelieka vietos liūdesiui ir kančiai, taip pat ir jausmams susijusiems su mirtimi“, - sako knygos tekstų autorė, JPPC vadovė, psichologė-psichoterapeutė dr. Kristina-Ona Polukordienė. Jos teigimu, mirtis tarsi išstumiama iš visuomenės gyvenimo, o netektį gedinčiam tenka išgyventi vienatvėje.

Tačiau vienatvėje netektį išgyventi nėra lengva. Pastebėta, jog pirmaisiais metais po netekties, dėl įvairių negalavimų į bendrosios praktikos gydytoją žmonės kreipiasi kelis kartus dažniau nei įprastai. „Jaunimo linijos“ statistika rodo, jog beveik kas antram skambinančiam dėl išgyvenamos netekties kyla minčių apie savižudybę“, – sako Paulius Skruibis.

Savižudybių tema neaplenkiama ir pačioje knygoje – joje daug dėmesio skiriama ir nusižudžiusiųjų artimųjų išgyvenimams. Manoma, kad kiekviena savižudybė itin skaudžiai paliečia 5-7 artimuosius. Lietuvoje kasmet nusižudo apie 1 500 žmonių, vadinasi dar apie 10 000 žmonių dėl to išgyvena didžiulį sielvartą. Deja, dažniausiai dėl visuomenės reakcijos ir išgyvenamo gėdos jausmo nusižudžiusiųjų artimieji nesikreipia pagalbos. „Be to, daugelis turbūt ir nežino, kad tokiu atveju gali tikėtis paramos“, – sako Kristina-Ona Polukordienė, ir priduria, kad Jaunimo psichologinės paramos centre jau antri metai veikia nusižudžiusiųjų artimųjų paramos grupė.

Nors netektys sunki ir liūdna tema, knygos autoriai nenusiteikę pesimistiškai. Knyga pabaigiama tokiais žodžiais: „Liūdėti ir kentėti yra taip pat natūralu, kaip džiaugtis ir mylėti. Būkime atviri visiems savo jausmams, pasiruoškime priimti ir išgyventi viską, su kuo susitiksime. Kiekviena išgyventa netektis, kiekvienas įveiktas sunkumas patvirtina ir mūsų gyvenimo drąsą būti.“

Pasak autorių, ši knyga padės geriau suprasti kas vyksta su mumis ir kitais netekus. Ruošdami knygą autoriai daugiausiai galvojo apie vaikus ir jaunimą, joje nemažai kalbama apie vaikų mirties supratimą, pagalbą gedinčiam vaikui. Todėl knyga gali labai praversti pedagogams, mokyklų socialiniams darbuotojams ar psichologams, tėvams.

Beje, knyga išsiskiria ne tik savo tema, bet ir tuo, kad autoriai apie šią skaudžią temą kalba labai suprantamai ir atvirai. Kiekviename skyriuje skaitytojas ras tikrų gyvenimiškų pavyzdžių – ištraukų iš elektroninių laiškų, kuriuos „Jaunimo linijos“ internetinio konsultavimo programos „Draugo laiškai“ savanoriams atsiuntė jauni žmonės. Kaip rodo knygos pavadinimas, tai jau antrasis leidinys, kuriame panaudojami pavyzdžiai iš “Draugo laiškų”.

Šios knygos leidimas finansuotas Vilniaus Jaunimo reikalų tarybos ir visų Lietuvos gyventojų skyrusių 2 proc. savo pajamų mokesčio JPPC lėšomis. Knygą galima įsigyti daugelyje Lietuvos knygynų.

Apie „Draugo laiškus“

Tai Jaunimo psichologinės paramos centro programa veikianti nuo 2002 metų spalio. Programos savanoriai atsako į elektroniniu paštu atsiųstus laiškus. Laiškai ir atsakymai skelbiami viešai interneto puslapyje www.jppc.lt/draugas. Kas mėnesį atsakoma į 20-70 laiškų.

Pirmoji „Draugo laiškų“ knyga išėjo prieš metus, ji buvo skirta temoms, apie kurias dažniausiai kalba vaikai ir jaunimas: draugystę, meilę, sveikatą, gyvenimo prasmę. Atsiliepimai parodė, jog knygą skaito ne tik vaikai ir jaunimas, bet ir vyresni žmonės, kad ji daug kam padeda, todėl buvo nuspręsta išleisti antrąją „Draugo laiškų“ dalį, kuri būtų apie netektis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: sniegas neskubės tirpti, grįš šaltis (14)

Panašu, jog šalyje pagaliau įsitvirtins tikra žiema, su sniegu pasipuošusiomis apylinkėmis. Nors...

SEB paskelbė naujus įkainius – kai kas brangs dukart (447)

Kaip ir kiti komerciniai bankai, SEB bankas pranešė kad netrukus didins dalies paslaugų...

Vienuoliktasis Dakaro etapas: Žalą buvo ištikęs krachas, greičiausias – Juknevičius (443)

Vienuoliktajame jubiliejinio 40-ojo Dakaro ralio etape sportininkams trečiadienį reikėjo iš Beleno...

Lietuvio įspūdžiai iš audringiausio Hamburgo rajono: radau viską, nuo ko valdžia saugo mūsų šalies žmones (439)

Įsijautęs į nuo alkoholio, prostitucijos, rūkalų ir marihuanos išvalytos Lietuvos įvaizdį...

Avangarde finišavęs Juknevičius: labai gaila Vaido (7)

Vienuoliktasis Dakaro etapas vieniems Lietuvos sportininkams buvo sėkmingas, kitiems labai skaudus....

Šeškus tiki LiAngelo ateitimi: jam reikia pradėti mąstyti europietiškai Jasilionis prisipažino pasinaudojęs Ballų silpnybėmis (13)

Edvinas Šeškus praleido rungtynes dėl kelio skausmų, todėl jo tėvas ir vyriausiasis...

Kaip mylimajam pasakyti, kad vienas jo sekso judesys jums visai nepatinka? (41)

Kiekvieną mėnesį „Women`s Health“ svetainė su trimis „Men`s Health“ atstovais analizuoja...

Vasario 16-ąją bus leista valgyti mėsą (407)

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis – šįmet sutampa su pirmuoju gavėnios...

Jauna moteris dėl tampono neteko ir antros kojos (34)

Amerikietei manekenei, kuri dėl higieninio tampono sukelto toksinio šoko sindromo neteko dešinės...

Mokslininkai aptiko dar vieną vyrų ir moterų skirtumą: kas susijaudinus darosi jų galvose? (14)

Tai, kad moterys ir vyrai yra labai skirtingi, žino visi. Evoliucija ir per tūkstantmečius...