Dauguma tėvų tebesilaiko įsitikinimo, kad jų vaikai privalo įstoti į aukštąją mokyklą, nors iš tiesų profesinėje mokykloje specialybę įgijęs jaunuolis gali galiausiai turėti daug geriau apmokamą darbą. Taip sako LRT RADIJO laidos „LRT aktualijų studija“ pašnekovai. Anot Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus Tado Tamošiūno, šaltkalvio specialybę įgijęs žmogus per mėnesį gali uždirbti ir daugiau kaip tūkstantį eurų.
© Shutterstock

Žmonės nesidomi ne tik galimu atlygiu, bet ir pačiomis profesijomis

T. Tamošiūno tvirtinimu, situaciją, kad sunku rasti gerų kai kurių profesijų atstovų, pavyzdžiui, santechnikų, statybininkų ar kitų, iš esmės lemia dvi problemos – prastas planavimas ir visuomenės nuomonė.

„Paskutinį dešimtmetį (iki pat pastarųjų metų pokyčių) švietimo sistemos valdymas apskritai buvo įgavęs tokį savieigos pobūdį. Aukštosios mokyklos prikepė studijų programų, kurios neatitinka darbo rinkos. Profesinio mokymo įstaigos per vangiai reagavo į pokyčius. Ačiū Dievui, pastaraisiais metais situacija keičiasi“, – sako T. Tamošiūnas.

Jo teigimu, pavyzdžiui, santechnikų ar statybininkų trūkumas pastebimas ne tik pastaruosius kelerius metus. Šios profesijos atstovų trūksta jau seniai, teigia T. Tamošiūnas. Be to, tam įtakos turi ir visuomenės požiūris.

„Aukštasis mokslas ilgus metus perdėtai teigiamai vertintas, o profesinis mokymas – stereotipizuotas, nežinant, kokias galimybes gali suteikti profesinis mokymas šiandienos jaunimui ir suaugusiems. [...] Reikia turėti atitinkamus įgūdžius, kad būtų galima efektyviai funkcionuoti visuomenėje“, – teigia T. Tamošiūnas.

Jam antrina ir Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė. Profesorės pastebėjimu, daug kas išsaugojo požiūrį, kad profesinės mokyklos tėra „profkės“, kuriose ruošiami kitur neįstoję moksleiviai. Vis dėlto, teigia V. Targamadzė, toks požiūris turėtų pasikeisti.

„2015 m. pirminio profesinio mokymo programas baigę moksleiviai vidutiniškai uždirbo 745 eurus. Lietuvos vidutinis atlyginimas 2016 m., jeigu neklystu, buvo 772 eurai. Vadinasi, po vienų metų jie jau gauna gana nemažą atlyginimą. Bet aš čia kalbu apie vidurkį“, – akcentuoja V. Targamadzė.

T. Tamošiūnas taip pat pastebi, kad neretas net neįsivaizduoja, kiek gali uždirbti kai kurių sričių atstovai, baigę profesines mokyklas, nes, kaip minėta, vyrauja stereotipas, kad profesinės mokyklos niekam tikusios.

„Neseniai didelės įmonės direktorius sakė – suvirintojų atlyginimai pabaigus studijas prasideda nuo tūkstančio eurų į rankas. Toli gražu ne visos kvalifikacijos suteikia tokias galimybes, bet ar visuomenė apie jas žino? 1500 eurų į rankas irgi nėra joks stebuklas. Tai vidutinis ispano atlyginimas. Atkrinta bet koks poreikis važiuoti į užsienį“, – tvirtina T. Tamošiūnas.

Jis sutinka – ne visų profesijų atstovai gali pretenduoti į tokius atlyginimus, tačiau neretai dėl vyraujančių stereotipų žmonės net nepasidomi ne tik tuo, kiek gali užsidirbti, bet ir tuo, kokius specialistus rengia profesinės mokyklos. T. Tamošiūnas nurodo, kad šiuo metu profesinėje mokykloje galima įgyti tiek, pavyzdžiui, informacinių technologijų, tiek bepiločių orlaivių specialisto profesijas.

„Atsirado rimtos kvalifikacijos, kurios yra ir labai patrauklios, ir labai konkurencingos. Yra didžiulė pasiūla rimtų kvalifikacijų, kurios labai toli nuo to gajaus neigiamo stereotipo. Tiesiog reikia pasidomėti“, – ragina T. Tamošiūnas.

Profesinė mokykla – išeitis prastai besimokantiems

Anot V. Targamadzės, profesinės mokyklos gali būti išeitimi ir tiems, kuriems sunkiai sekasi pagrindinio ugdymo mokyklose: „Tie, kurie nori įgyti vidurinį išsilavinimą, galėtų stoti į profesines mokyklas. Nereikia kankintis bendrojo ugdymo mokyklose, jeigu jauti, kad tavo intelektinė struktūra nėra nukreipta į abstraktų mokymąsi, o linkusi į konkrečias operacijas.“

Jos aiškinimu, neretai nutinka taip, kad žmonėms sunku mokytis bendrojo lavinimo mokyklose, nes ten ugdymas nukreiptas į matematinį, loginį bei kalbinį intelektą, o žmogui daug geriau sekasi įsiminti ir atlikti konkrečias operacijas.

T. Tamošiūno teigimu, tyrimai rodo, kad profesinio išsilavinimo siekiančių žmonių bendrojo išsilavinimo pasiekimai yra žemesni nei tų, kurie lieka mokytis gimnazijose ar vidurinėse mokyklose. Pašnekovo tvirtinimu, tai lemia ir žinių patikrinimo būdai.

„Tų žmonių intelekto struktūra nėra nei geresnė, nei blogesnė. Vienas dalykas, kad tai nėra turbūt pažangiausi mokiniai, kurie ateina į profesines mokyklas. Kita vertus, jie orientuoti į konkretesnio tipo gebėjimus, kurių vertinimas nepasiekia. Jie yra didmeistriai savo rankomis“, – sako T. Tamošiūnas.

Profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė Elena Pelakauskienė akcentuoja – derėtų kreipti dėmesį ne tik į tai, su kokiomis žiniomis jaunuoliai ateina į profesinę mokyklą, bet ir su kokiomis iš jos išeina: „Dažnu atveju tie rezultatai aukštesni, negu vaikams atėjus. Žinoma, nepasiekiame tų rezultatų, kuriuos pasiekia gimnazijų abiturientai, bet jiems išauga motyvacija.“

E. Pelakauskienės aiškinimu, neretai žmonės bendrojo lavinimo mokyklose pasiekia tik prastų rezultatų, nes nejaučia motyvacijos, nesusidomi dėstomais dalykais, pradeda nebelankyti pamokų. „Galbūt žmogus atėjo mokytis automechanikos, kurią jau seniai pamėgęs. Kai jis gauna tą tikrą mokymą, kuris jam įdomus, didėja motyvacija, jis ir kitus dalykus pradeda mokytis geriau. Jis tiesiog atranda savo vietą“, – sako E. Pelakauskienė.

Pašnekovai pastebi – neretai jaunuolių pasirinkimą nulemia tėvų požiūris. Tėvai dažnai būna įsitikinę, kad vaikas turėtų būtinai baigti 12 klasių ir po to įstoti į aukštąją mokyklą.

„Pas mus nėra užkirsti keliai, ir baigus profesinę mokyklą galima judėti toliau – stoti į kolegiją, pasirinkti universitetą, galų gale – išvykti į užsienį. Nėra akligatvio. Mokytojams (turiu omenyje tiek profesijos mokytojus, tiek bendrojo ugdymo mokytojus profesinėse mokyklose) irgi reikia daugiau pasirengti, nes kai kurie neturi netgi mokytojo kvalifikacijos“, – tvirtina V. Targamadzė.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Branduolinių povandeninių laivų kapinyne Rusijoje apsilankęs vokiečių žurnalistas: tai, ką išvydau, sukėlė šoką (44)

Vokiečių žurnalistas Michaelis Schmidtas papasakojo apie tai, kaip Šiaurės vakarų Rusijoje,...

Egzotiškas pasiūlymas Palangoje: vietoj įprastų saldumynų – drakono vaisių, kinkanų ir karališkų uogų (5)

Vaisiais iš Tailando, Kosta Rikos, Izraelio, Turkijos bei Lenkijos Palangoje pirmus metus...

Sekmadienį – dar viena proga pasidžiaugti šiluma (4)

Sekmadienio naktis numatoma nepastoviai debesuota, be lietaus. Vėjas silpnas. Antroje nakties pusėje...

Saugojosi, bet pastojo: apie gyvybei pavojingą negimdinį nėštumą įspėjo ne vienas simptomas (29)

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja, norėdama pasidalinti savo istorija. Ji viliasi, kad kitoms...

Kemzūros prognozė nepradžiugins „Žalgirio“ sirgalių: tai sportas, kitaip nebūna (63)

Laiko patikrintas Kęstučio Kemzūros ir Davido Blatto duetas, panašu, ruošia dirvą dar vienam...

Minią sujaudino „The Prodigy“ narių poelgis pasirodymo metu (1)

Ko gero labiausiai lauktas pasirodymas „ Positivus “ festivalyje pateisino visus lūkesčius. „...

Prabilo dar viena su „Alfa vyru“ pasimatyme buvusi mergina: bandė bėgti, bet jis ją sekė (294)

„Ėjau į troleibusą, jis iš paskos“, – apie bandymą pasprukti nuo „Alfa vyro“ Airino...

Visa tiesa apie nuolaidų korteles: kam jos iš tiesų naudingos? (145)

Lojalumo kortelės Lietuvoje atsirado prieš gerus 11 metų ir šiandien jau nieko nebestebina, kad...

Išskyrė 9 akivaizdžiausius partnerių neištikimybės ženklus: juos pajutus, reiktų sunerimti (13)

Vyrus ir moteris į neištikimybę pastūmėja skirtingos priežastys, tačiau ir vieni, ir kiti...

Suskambo vienintelis solinis Jazzu koncertas pajūryje: atlikėja neslėpė kvapą gniaužiančio jaudulio (71)

Palanga šį savaitgalį tapo Lietuvos centru – čia ne tik vyko „Aurum 1006 km“ lenktynės, bet...