aA
Iki naujųjų mokslo metų pradžios liko kelios savaitės. Nors tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse koronaviruso atvejų daugėja, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius uždegė žalią šviesą ir Rugsėjo 1-osios šventei, ir ugdymo procesui švietimo įstaigose.

Tiesa, mokyklos turės laikytis tam tikrų saugumo reikalavimų – mokslo metų šventę rekomenduojama organizuoti gryname ore, o prasidėjus pamokoms raginama, kad po klases vaikščiotų ne moksleiviai, o mokytojai. Be to, mokyklos turėtų pačios sudaryti tam tikras schemas, kad ugdymo įstaigose nesimaišytų skirtingo amžiaus vaikai, siūloma, kad jie mokytųsi skirtinguose aukštuose. Taip pat ugdymo įstaigos turėtų pagalvoti, kaip vaikai galėtų eiti į valgyklą, tualetus, kad kuo mažiau kontaktuotų koridoriuose.

Tiesa, kaip tai pavyks įgyvendinti praktikoje, kol kas neaišku. Kaip laidoje „Delfi11“ sakė Šiaulių rajono Aukštelkės, Kurtuvėnų bei Bubių mokyklų direktorius Vaidas Bacys, klausimų išlieka daug.

Neatmetama protrūkių tikimybė

Ar toks mokyklų atidarymas netaps degtuku naujiems koronaviruso židiniams, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė prognozuoti nesiryžo. Kol kas, pastebėjo specialistė, kol pasaulyje nėra pradėta naudoti vakcina, valdyti virusą galima tik laikantis tam tikrų saugumo priemonių. Tiesa, ji pripažino, kad gripo protrūkių mokyklose kyla gana dažnai.

„Lietuva, kaip ir visas pasaulis, jau 9 mėnesius išgyvena koronavirusinės infekcijos pandemiją. Lietuvoje kovo mėnesį paskelbus karantiną ir iki jo, ir jo metu visa visuomenė bei ugdymo įstaigos labai daug ko išmoko, pripratom prie naujų sąlygų ir nuotolinio mokymo, tikrai įsisavinom tris kertinius akmenis, kaip reikia valdyti koronavirusą, – tai yra atstumas (metras arba du), kaukės, asmens higiena.

Kai būna rudens ir žiemos laikotarpis, gripo sezonas, taip, vaikų sambūriuose, mokyklose, ikimokyklinėse ugdymo įstaigose kyla protrūkių. Daug vaikų, atstumo nesilaikoma, susidaro tam tikros palankios sąlygos gripo virusui plisti. Kaip nutiks koronaviruso metu, jeigu bus išlaikyti kertiniai pagrindiniai reikalavimai, sunku prognozuoti. Nesinori nusiteikti pesimistiškai ir galvoti, kad ta šventė turi būti kitokia ar mokslas vykti tik nuotoliniu būdu. Tiesiog stebint situaciją bus priimami tam tikri sprendimai“, – laidoje teigė D. Razmuvienė.

Pamokos šiemet atrodys kitaip: kalba apie pasikeitusį pertraukų laiką, naują pamokų tvarkaraštį ir neįprastą Rugsėjo 1-ąją
© DELFI / Andrius Ufartas

Savo ruožtu „Mokyklų tobulinimo centro“ steigėja dr. Eglė Pranckūnienė priminė, kad pirmosios bangos metu būta tokių šalių, kurios vėliau pripažino, jog ugdymo procesą mokyklose pradėjo per anksti.

„Norėčiau paminėti Izraelio pavyzdį. Jie karantiną nutraukė maždaug gegužės mėnesio pradžioje ir tada kilo labai didžiulis infekcijos protrūkis. Jie kaip tik ir teigė, kad per anksti atidarius mokyklas kilo tas didžiulis protrūkis“, – priminė pašnekovė.

V. Bacys abejojo, kad Lietuvos mokykloms pavyks tobulai pasirengti priimti vaikus ir taip suvaldyti mokinių srautus, jog jie nekontaktuotų tarpusavyje. Anot mokyklos direktoriaus, to padaryti beveik neįmanoma.

„Atvirai kalbant, klausimų daug. Vis dėlto tai yra nauja situacija, neturime praktikos, ir, matyt, tų protrūkių neišvengiamai tam tikrose mokyklose bus, nes garantuoti, kad vaikai nekontaktuotų, yra labai sudėtinga.

Mane, kaip direktorių, gal labiau neramina tai, kad privalome aprūpinti visomis priemonėmis, bet išteklių tam neturime. Ir dar net nekompensuoti tie ištekliai, kuriuos išleidome pavasarį. Įsivaizduokite, yra 400 vaikų – kiek reikia dezinfekcinio skysčio, apsauginių kaukių ir visa kita“, – sakė V. Bacys.

Mokytojas turėtų vesti pamokas vienai ar dviem klasėms

Lietuva jau yra nustačiusi du slenksčius, kuriais remdamosi ugdymo įstaigos turėtų imtis didesnių saugumo priemonių ar grįžti prie nuotolinio mokymo. Vienas tokių kriterijų – kai konkrečioje savivaldybėje užsikrėtimų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 16. Tokiu atveju mokyklose moksleiviai privalėtų dėvėti kaukes.

Kaukės ugdymo įstaigose taip pat taptų privalomos, jei 10 proc. ar daugiau naujų atvejų konkrečioje savivaldybėje nebūtų susiję su žinomais, lokalizuotais koronaviruso židiniais.

Jei savivaldybėje užsikrėtimų skaičius pasiektų 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, ugdymo įstaigoms gali tekti grįžti prie nuotolinių pamokų.

„Kadangi mokiniai labai glaudžiai bendrauja ir uždarose patalpose, jeigu bus tas 16 rodiklis (sergamumas bus sekamas kiekvienoje savivaldybėje), be abejonės, reikės nešioti kaukes vaikams nuo 6 metų. Tiems vaikams, kurie turi tam tikrų lėtinių problemų, ligų, kaukės nebus privalomos, bet jie galbūt iš pat pradžių turės dirbti nuotoliniu būdu“, – laidoje „Delfi11“ aiškino D. Razmuvienė.

Pamokos šiemet atrodys kitaip: kalba apie pasikeitusį pertraukų laiką, naują pamokų tvarkaraštį ir neįprastą Rugsėjo 1-ąją
© DELFI / Andrius Ufartas

Ji vylėsi, kad tokių didelių protrūkių, kai sergamumo rodiklis perkops 25 atvejus, savivaldybėse pavyks išvengti.

„Nesinorėtų tikėti, kad kils tokių didžiulių protrūkių, jeigu bus įvesta tam tikra tvarka kiekvienoje mokykloje, priklausomai nuo vidaus struktūros, nuo mokinių skaičiaus, – galbūt kelios pamainos, galbūt atskiri aukštai, viena klasė, kad nebūtų kabinetinė sistema“, – teigė epidemiologė.

Paklausta, ar iš tiesų pakaks, kad mokytojas vaikščiotų po klases, D. Razmuvienė atsakė: „Aišku, tai nėra gerai. Šiaip mokytojas turėtų vesti pamokas vienai ar dviem klasėms, kad nebūtų kabinetinių pagal tuos profilius pamokų, kad jeigu per savaitę yra kokio nors dalyko dvi pamokos, jas vestų vienu kartu. Vieną dieną vienas mokytojas atėjo ir pravedė pamokas. Aišku, kiekvienai mokyklai reikia apsispręsti, kad mažiukų vaikų, pradinukų srautai būtų viename aukšte, kad aukštai nesimaišytų.“

Svarsto keisti pertraukų laiką, per dieną dėstys kelis dalykus

Anot V. Bacio, jo vadovaujamos mokyklos jau dabar svarsto, kaip ateinančiais mokslo metais turės atrodyti pamokos ir kaip reikės užtikrinti tiek vaikų, tiek mokytojų saugumą.

„Mes diskutavome, kad, matyt, pertraukų laikas turi būti šiek tiek kitoks. Kalbėjome, kad trečioji pamoka bus pietų pertrauka pradinukams, ketvirtoji – pietų pertrauka penktokams–dešimtokams, skirtingi aukštai. Tas pas mus yra įmanoma. Beje, tai įmanoma ne visose mokyklose. Matyt, pertraukos trukmė turėtų būti trumpesnė ir mokytojas turėtų mąstyti, kaip vaikai galėtų truputį pajudėti. Pamoka turėtų atrodyti kitaip“, – kalbėjo V. Bacys.

Direktorius teigė, kad galvojama ir tai, kaip išdėlioti pamokas, galbūt apskritai kai kuriems mokiniams leisti atsisakyti tam tikrų dalykų.

„Reikia permąstyti ugdymo turinį, gal kai kuriems vaikams leisti atsisakyti kai kurių dalykų, kai kuriuos dalykus intensyvinti, nesimokyti daugiau kaip dviejų trijų dalykų per dieną“, – sakė jis.

Vaidas Bacys
Vaidas Bacys
© DELFI / Karolina Pansevič

Pašnekovas pabrėžė, kad, nors mokykloje kolektyvas gana jaunas, jo vadovaujamos ugdymo įstaigos greičiausiai nuo pat pradžių taikys mišrųjį – kontaktinio ir nuotolinio – mokymosi modelį.

„Mes turime tokių vaikų, kurie serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, todėl tą mišrų variantą taikysime nuo pat pradžių. Dalis tėvų tikrai nerizikuos savo vaikų sveikata ir neleis į mokyklą, ir mes būsime priversti ieškoti tam tikrų išeičių. Jau netgi suradome tokį robotuką, kurį norėtume įsigyti, jis būtų klasėje, ir vaikas (nuotoliniu būdu – „Delfi“) galėtų stebėti procesus“, – aiškino V. Bacys.

Kad dauguma mokyklų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje dabar daugiausia kalba apie šį variantą, pastebėjo ir E. Pranckūnienė.

„Kiek tenka stebėti, visi planuoja taip, kaip ir Lietuva, tris galimus scenarijus – arba mokymasis vyks įprastai, kontaktiniu būdu, arba vien nuotoliniu būdu, arba bus taikomas tas mišrusis modelis.

Dabar ES šalyse labai daug rašoma būtent apie mišrųjį modelį, kuris reiškia, kad tam tikru laiku, tam tikrose situacijose būtų pereinama prie nuotolinio mokymosi. Jau ir Lietuvoje kai kurios savivaldybės galvoja, kad ar kartą per mėnesį, ar gripo epidemijų metu, ar kai šalta arba labai karšta reikėtų turėti šitą galimybę“, – pastebėjo švietimo ekspertė.

Rugsėjo 1-ąją gali būti piknikas

E. Pranckūnienė atkreipė dėmesį, kad švietimo srities specialistai jau dabar sutaria, jog nuotolinis mokymasis labiau tinkamas vyresniems mokiniams, tačiau pradinukams – ne. Be to, jau dabar pripažįstama, kad mokantis nuotoliniu būdu prarandamos tam tikros žinios.

„Kai kuriose šalyse mokslo metai buvo šiek tiek paankstinti, nes visos šalys teigia, kad mokantis nuotoliniu būdu pastebimi tam tikri mokymosi praradimai. Nors dažnai sakome, kad viskas buvo labai gerai, niekas neprarasta, bet realiai yra tam tikrų mokymosi nuotolių“, – pripažino ji.

Pamokos šiemet atrodys kitaip: kalba apie pasikeitusį pertraukų laiką, naują pamokų tvarkaraštį ir neįprastą Rugsėjo 1-ąją
© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuvoje mokslo metai paankstinti nebuvo, jie prasidės įprastai – pirmąją rugsėjo dieną. Tiesa, kaip tiksliai atrodys mokslo metų šventė, dar neaišku. V. Bacys tikino, kad jo vadovaujamose mokyklose svarstomi keli variantai.

„Šventei ruošiame du scenarijus, nelygu, kokia bus situacija. Jeigu galėsime gana įprastai, tai turėsime įprastinę šventę, bet ruošiamės ir atsarginiam variantui, kuris bus žymiai saugesnis. Dabar kaip tik vyksta administracijos pasitarimas, kaip organizuosime procesą pačiose mokyklose. Aišku, yra daug klausimų, daug naujų situacijų, bet, matyt, ne mes vieni tai išgyvename, visas pasaulis išgyvena tą situaciją kaip naują“, – kalbėjo mokyklos direktorius.

Paprašius patikslinti, koks yra tas atsarginis, saugesnis variantas, V. Bacys patikino, kad vaikai mokslo metų pradžią galėtų paminėti nedidelėse savo klasių grupelėse gryname ore.

„Minimalistinis. Mes esame įsikūrę gamtoje ir mūsų atveju tai tikrai žymiai saugiau, mes turime daug erdvės, ir tas minimalistinis scenarijus – savo klasėse, salelėse, atskirai, kartu nesueinant į didžiulę masę. Kitaip sakant, galėtų būti pikniko variantas“, – kalbėjo jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(94 žmonės įvertino)
2.0957

Top naujienos

Klimatalogas įvardijo, kas mūsų laukia rugpjūtį: kaitra nesugrįš, lietūs bus labai netolygūs (2)

Lietuvoje prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo, o po rekordinių liepos karščių , atrodo, jau...

Prestižinis sovietinio elito kurortas, kuriame anuomet atostogauti geidė visi, pažėrė gerų vaizdų: va čia tai jau virš visko (1)

Mažiau nei parą – tiek laiko praleidome legendiniame Latvijos pajūrio kurorte – Jūrmaloje....

Apgręžiant migrantus – platus pasieniečių arsenalas: kol kas jėgos neprireikė, bet viskam pasiruošta (312)

Pirmadienio vakarą priimtas sprendimas leisti apgręžti neteisėtai sieną kertančius migrantus...

Keistas tvarstis pakaušyje užminė naują mįslę dėl Kim Jong Uno (17)

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pastarosiomis dienomis viešumoje pasirodo su kelių...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Nacių naikinimui sukurta „Supertvirtovė“ kirto japonams – pamažu tai virto „mirtina rutina“ II dalis

Jeigu nepaskaudo akys skaitant pirmąją dalį ir linksniuojant žodžius „Tvirtovė“ bei...

Papietavusi prie ežero išsižiojo: atostogos tai atostogos, bet kokia kainytė! (59)

Paprastai aš nelinkusi burbuliuoti dėl kainų, ypač kai poilsiauju. Atostogos tam ir yra, kad...

Apsidairykite, ar jūsų namuose nėra šių daiktų: pritraukia skurdą ir negandas

Namų ūkio gerovei įtakos turi ne tik patys namai , bet ir daiktai, kurie juose yra. Skurdą ir...

Sugrįžę po emigracijos gimtinėje atidarė barą: trys broliai dirba ir barmenais, ir indų plovėjais (56)

Į gimtinę po emigracijos sugrįžę trys broliai – Kasparas, Paulius ir Mindaugas – kartu su...

Žinoma nuomonės formuotoja: kai sužinojau, kad autoavarijoje žuvo pažįstama mergina, prižadėjau sau niekada to nebedaryti (4)

Gyvename laikais, kai svarbią gyvenimo dalį užima socialiniai tinklai. Čia žmonės stebi savo...