Pasak Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Albino Bagdono, taip nutinka, nes mokymo programos kuriamos moterų protui. Tuo metu filosofė Nida Vasiliauskaitė tokį požiūrį vadina stereotipiniu ir piktinasi, kad žmonių pasiekimai, gebėjimai vertinami pagal lytį.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos atstovės dr. Ritos Dukynaitės, kad beveik visuose tyrimuose mergaičių rezultatai geresni nei berniukų - ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio tendencija.
Matuojant skaitymo gebėjimus nustatyta, kad visose šalyse mergaičių rezultatas geresnis nei berniukų. „Lietuvoje skirtumas mergaičių naudai vienas didžiausių – didesni skirtumai tik Albanijoje ir Bulgarijoje“, - pastebi R. Dukynaitė.
Nors pasaulinė tendencija, kad pagal matematikos pasiekimus geresnius rezultatus rodo berniukai, Lietuvoje matematiką geriau moka irgi mergaitės. „Lietuvoje šioks toks fenomenas – pagal skaitymą, matematinį ir gamtamokslinį raštingumą, mergaičių rezultatai visur geresni, bet pasauliniu mastu berniukų rezultatai matematikoje aukštesni“, - sakė pašnekovė.
Beje, Lietuvos mergaitės savo žiniomis pralenkia ir suomių berniukus. PISA tyrimuose Suomija nuolat užima labai aukštą vietą.
Mokymo programos kuriamos moterų protui?
Pasak VU Filosofijos fakulteto profesoriaus A. Bagdono, mergaitės darbštesnės, tvarkingesnės, turi mažiau elgsenos nuokrypių, tad geriau mokosi ir turi daugiau žinių. Be to, ne paslaptis, kad dėl smegenų sandaros moterys gabesnės kalboms, o matematiniams gebėjimams imlesni vyrai.
Tačiau, aiškina A. Bagdonas, visuomenėje daug ką reiškia išmokimas bei mokymasis. „Mergaitės išmoksta taisykles, o berniukams lengviau spręsti užduotis, kur mokymosi nereikia“, - pastebi profesorius.
A.Bagdono teigimu, bet koks gebėjimas turi būti ugdomas - jis iš niekur neatsiranda. „Berniukai mažiau mokosi. Jie daugiau sportuoja, užsiima kitais dalykais. Mokymas labai verbalizuotas – labiau prieinamas mergaitėms, o ne berniukams. Taip iš vyrų pusės atsiranda bendras neigiamas požiūris į mokymąsi“, - aiškino profesorius.
Pašnekovo teigimu, berniukai dažniau turi įvairių nuokrypių, mokymosi negalių dėl smegenų traumų – tai aiškinama tuo, kad gimstant vyrų smegenys maždaug 70 gramų didesnės.
Pastaraisiais metais merginos dominuoja ir universitetuose.
„Berniukai nedatempia iki vidurinės mokyklos baigimo. Jie nueina į profesines. Mano požiūriu, moterys kuria mokymo programas, daugiausia moterys moko, mokymo programos kuriamos moterų protui, tad mokymosi aplinka nevyriška. Tai, manau, irgi turi įtakos rezultatams“, - kalbėjo A. Bagdonas.
Visgi, pasak jo, ateina laikas, kai vyrai išauga iš paauglio kelnių, surimtėja. Vieniems tai nutinka po mokyklos baigimo, kitiems – baigiamosiose klasėse. Tada vyrai ima daryti karjerą. Profesoriaus teigimu, darant karjerą vyrams sąlygos palankesnės – pavyzdžiui, jiems nereikia gimdyti vaikų.
Pasak A. Bagdono, tarptautinių tyrimų rodomi mergaičių ir berniukų mokymosi skirtumai nėra gerai – esą berniukai ir mergaitės turėtų mokyklą baigti vienodais rezultatais. „Reikėtų galvoti, kaip keisti mokymo specifiką, kad mokymas daugiau tiktų berniukams, ne tik mergaitėms. Aš tai laikau nelygybe vyrų nenaudai, tai atsiranda 5-oje klasėje ar dar anksčiau“, - kalbėjo Filosofijos fakulteto profesorius.
N.Vasiliauskaitė: vadovaujamasi stereotipais
„A.Bagdono pasisakymas – labai stereotipinis, lemiamas tikrai ne kokių tyrimų ar studijų, o išankstinių prielaidų, kurias išdėstys ir ne profesorius, o bet koks eilinis pilietis. Yra stereotipas, kad mergaitės tiesiog darbštesnės, tokiu būdu palaikoma tradicinė nuostata, paaiškinama, kodėl jos konkrečioje situacijoje ne blogiau, o kartais net geriau mokosi“, - teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Filosofijos ir politologijos katedros docentė Nida Vasiliauskaitė.
Mergaičių pirmavimą moksluose ji aiškina į gerąją pusę besikeičiančiomis mokymosi sąlygomis ir socialine aplinka. N. Vasiliauskaitė pastebi, kad dažnai mokslus baigusios merginos bando atitikti išankstinius socialinius lūkesčius, kokia turėtų būti mergina ar moteris. Taip jos ima manyti, kad už darbinę aplinką, akademinius, profesinius pasiekimus svarbiau šeima, kiti tradiciniai dalykai.
N. Vasiliauskaitės manymu, moterų pasiekimai dažniau aiškinami ne talentu, o konkurentų nebuvimu, kantria, klusnia veikla, leidžiančia užkopti į norimą poziciją.
„Tuo metu tipiškas vidurinis vyras dažnai bus visais būdais skatinamas ir giriamas. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad vyrai mažiau gabūs ar blogesni. Tačiau yra ištisa tūkstantmetė kultūra, linkusi skirtingai vertinti žmonių pasiekimus, gebėjimus priklausomai nuo lyties“, - kalbėjo VGTU docentė.
Švietimas neranda priėjimo prie berniukų?
Kodėl pagal skaitymo, matematikos bei gamtos mokslų pasiekimus merginos gerokai lenkia vaikinus, PISA tyrimas neaiškina. Tačiau, pasak R. Dukynaitės, remiantis psichologų išvadomis, mergaitės apskritai yra stropesnės, darbštesnės.
„Kita vertus, XX a. pab. mokykla apskritai pasaulyje labai transformuojasi, kinta. (...) Keičiantis švietimui, didėjant dinamizmui, gal mokykla ne taip reaguoja. Visas švietimas pasaulyje pakankamai konservatyvus, lėtai persitvarko, tebegalioja trys eilės po du sėdėjimas klasėje, aplinka rodo paklusnumą vyresnybei. Galbūt vaikinukams, kurie istorijoje yra revoliucijų kėlėjai, kariai, medžiokliai, trūksta dinamizmo ir jie nuosekliam, ilgam darbui, kaip skaitymo gebėjimai, stokoja kantrybės“, - svarsto specialistė.
Tačiau ji nelinkusi tvirtinti, kad vaikinai mažiau gabūs - R. Dukynaitės teigimu, galbūt pasauliniu mastu prie berniukų nesurastas tinkamas priėjimas.
Kartu R. Dukynaitė pastebi, kad partijose, visuomeniniame gyvenime moterų nėra nedaug. „Kiek moterų buvo partijų vadovėmis? Žinau tik Kazimirą Prunskienę ir Lilijaną Astrą. Kur, pavyzdžiui, socdemai? Jie turi daug moterų, tačiau kada jas prileidžia prie pirmosios pozicijos? Negirdžiu net kad ruoštųsi, nors socdemų prigimtyje kalbama apie kvotas moterims ir taip toliau“, - svarstė ŠMM atstovė.