Kauno technologijos universiteto (KTU) taryba patvirtino 4 kandidatus (iš 6 pretendentų) KTU rektoriaus pareigoms užimti. Dabartinio rektoriaus Petro Baršausko kadencija baigiasi š. m. gegužės 31 d., jį pakeisti pretenduoja ir du užsieniečiai, praneša KTU.
Petras Baršauskas
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Rektorių 5 metų kadencijai viešo konkurso būdu renka ir skiria KTU taryba, sudaryta ir veikianti pagal Mokslo ir studijų statymo, Statuto ir kitų teisės aktų nuostatas. Rinkimus organizuoja iš Tarybos narių sudaryta darbo grupė

Rektoriaus rinkimų kandidatai (pateikiami abėcėlės tvarka) Petras Baršauskas, Pablo G. Martinez Lestard, Vidas Raudonis ir Alexander A. Suetin su Universiteto bendruomene ir kitais susitiks atvirame Tarybos posėdyje. Uždaras Tarybos posėdis rektoriaus rinkimams bus rengiamas gegužės 12 d.

Apie kandidatus

PETRAS BARŠAUSKAS (g. 1953 m.) yra Lietuvos Respublikos pilietis. 1986 m. Leningrado aviacinių prietaisų gamybos institute buvo suteiktas technikos mokslų daktaro laipsnis. 2002 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete suteiktas socialinių mokslų habilituoto daktaro laipsnis. 2004 m. KTU ir 2007 m. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas suteikė socialinių mokslų profesoriaus pedagoginį vardą.

P. Baršauskas darbinę veiklą pradėjo 1984 m. KPI. 1991 iki 1992 m. – projektų vadovas Didžiojoje Britanijoje. Nuo 1992 iki 2002 m. – KTU tarptautinių ryšių ir infrastruktūros prorektorius. Nuo 2003 iki 2011 m. – išorinių ryšių prorektorius, mokslo prorektorius. Nuo 2011 m. yra KTU rektorius. Laisvai kalba lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, gali bendrauti ir kitomis slavų kalbomis.

PABLO GUSTAVO MARTINEZ LESTARD (g. 1962 m.) yra Ispanijos Karalystės ir Argentinos pilietis. 1995 m. Hokaido universitete (Japonija) įgijo aplinkosaugos mokslų daktaro laipsnį. 2003–2005 m. vadovavo Jungtinių Tautų Universiteto tarptautinio bendradarbiavimo tyrimų centrui Japonijoje, vykdė ekspertinę-konsultacinę veiklą miestų darnios plėtros projektų įgyvendinime Japonijoje ir kitose Azijos šalyse.

Nuo 2005 m. vadovauja Šiaurinės Patagonijos regione Argentinoje racionalaus upių vandens panaudojimo sistemos įdiegimo projektui. Yra kviestinis profesorius Lotynų Amerikos socialinių mokslų fakultete (FLACSO) ir La Platos katalikiškajame universitete Buenos Airėse. Laisvai kalba ispanų, portugalų, anglų ir japonų kalbomis.

VIDAS RAUDONIS (g. 1982 m.) yra Lietuvos Respublikos pilietis. 2010 m. suteiktas KTU informatikos inžinerijos mokslų daktaro laipsnis. Darbinę veiklą V. Raudonis pradėjo 2004 m. UAB „Santaviltė“ automatikos inžinieriaus pareigose. Nuo 2007 m. iki dabar dirba KTU: buvo inžinierius technikas, vėliau lektorius, šiuo metu eina docento pareigas. Nuo 2012 m. V. Raudonis vadovauja UAB „Power of Eye“.

Nuo 2008 m. vykdė arba vadovavo įvairiems aukštųjų technologijų plėtros, moksliniams-tiriamiesiems ir technologijų komercinio pritaikymo projektams. Laisvai kalba lietuvių kalba, gerai – anglų ir rusų kalbomis, vidutiniškai – vokiečių kalba.

ALEXANDER A. SUETIN (g. 1952 m.) yra Rusijos Federacijos pilietis. 1984 m. Maskvos valstybiniame universitete Rusijoje įgijo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. 2010-2013 m. SolBridge tarptautinio verslo mokykloje (Pietų Korėja) ėjo docento pareigas, vykdė tarptautinės finansų rinkos tyrimus. 2011 m. buvo kviestinis profesorius Pekino tarptautinių studijų universiteto verslo mokykloje (Kinija). Nuo 1991 iki 2011 m. Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės profesorius. 2000-2008 m. ėjo profesoriaus pareigas Rusijos valstybiniame socialinių mokslų universitete.

Nuo 1993 iki 2006 m. vykdė konsultacinę veiklą, diegė tarptautinės bankininkystės standartus Rusijos Federacijos finansinėse institucijose, buvo įvairių komercinių bankų valdybos pirmininkų patarėjas tarptautinių finansų valdymo klausimais. Laisvai kalba rusų, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Turime dvi problemas – emigraciją į užsienį ir emigraciją į Vilnių (135)

Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Rygos įsikūrusio Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje...

Prakeiksmas yra ne juokai: ar tai tikrovė, ar tik silpnų žmonių baimės? (3)

Kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas DELFI teigia, kad prakeikti galima tik tuos, kurie yra...

Po Trumpo ir Putino susitikimo – nedviprasmiškas JAV signalas Rusijai: mes jus stebime (454)

Ar Rusija, JAV prezidento nuomone, yra priešininkė? Tokio klausimo kelis sykius pastaruoju metu...

Į šią šalį verta vykti vien dėl maisto: viskas, ką būtina paragauti Portugalijoje (17)

Portugalijoje praleidau 12 dienų , gyvenau 3 miestuose, pamačiau labai daug, paragavau dar daugiau....

Susidūrus dviem automobiliams susidarė milžiniškos spūstys Kaunas–Vilnius kelyje (12)

Sekmadienį Vilniuje, ties posūkiu link Gariūnų, susidūrė dvi transporto priemonės. Sužalotų...

Su Jazzu skirtingais keliais pasukęs Leonas Somovas: tai geriau daryti atskirai (5)

Leonas Somovas neabejotinai yra vienas žinomiausių muzikos kūrėjų Lietuvoje. Kartais netgi...

Rimvydas Valatka. Gyvenimas prie Karbauskio iki 2024 metų? (303)

Kas galėtų patikėti, kad Rusija nesikiš į mūsų rinkimus, muša būgnais kolega R....

Šeši „Titaniko“ katastrofą išgyvenę žmonės ištrinti iš istorijos (10)

Šešiems kinams pavyko išgyventi „Titaniko“ katastrofą, o po paros jie jau buvo ištrinti iš...

Naujo „Citroen Berlingo“ testas: ne tik praktiškas, bet ir originalus (6)

Pamirškite, ką žinojote apie ankstesnės kartos „Berlingo“. Nuo šiol keleivinė ir krovininė...

Kaip senstant išsaugoti proto aštrumą (6)

Interviu „New York Times“ psichologijos profesorė Lisa Feldman Barrett iš Šiaurės Rytų...