aA
Balandžio pabaigoje ketvirtokams, o gegužės pradžioje – aštuntokams bus siūloma atlikti standartizuotus testus. Nors tai Lietuvoje nėra naujiena, vaikų tėvams šie testai sukėlė įtarimų.
Nustebino klausimai ketvirtokams – vaikai tampa tėvų šnipais
© Vida Press

Viešai teigiama, kad jų tikslas – sudaryti sąlygas mokykloms ir mokytojams savarankiškai ir objektyviai įsivertinti savo mokinių mokymosi pasiekimus, rinkti grįžtamojo ryšio informaciją, reikalingą ugdymo kokybei ir vadybai gerinti. Tai atrodytų aišku, tačiau į DELFI kreipėsi skaitytojas, kuris susidomėjo greta testų pateikiamais klausimynais.

Atsakyti į juose pateikiamus klausimus oficialiai neprivaloma, tačiau turbūt retas dešimtmetis ryžtųsi pasipriešinti tokiam mokytojo paliepimui, nors pateikiami klausimai iš tiesų yra įdomus.

Ypatingas dėmesys – tėvams

12 lapų klausimyne, su kuriuo galima susipažinti čia, domimasi ne tik tuo, kokia yra vaiko lytis, kiek jam metų, koks jo požiūris į mokyklą ir kaip jis ten jaučiasi – ar patiria patyčias, smurtą, bet ir užduodama daugybė klausimų, susijusių su tėvais.

Vaiko klausiama, kokia kalba bendraujama namuose, su kuo jis gyvena – tik mama, tik tėčiu, abiem jais ar be tėvų, kaip ir kiek dažnai jis bendrauja su namiškiais, kur jo tėvai dirba – užsienyje ar Lietuvoje, vadovaujamą darbą ar ne.

Domimasi ir vaiko socialine padėtimi – kiek jis turi knygų, ar turi asmeninį kompiuterį, išmanųjį telefoną, asmeninį kambarį, lanko mokamus ar nemokamus būrelius, kiek pinigų kiekvieną savaitę gauna iš tėvų.

Anot skaitytojo, tokie klausimai kelia įtarimų ir verčia sunerimti – koks yra tikrasis klausimyno tikslas.

„Mano galva, tokie testai ketvirtos klasės mokiniams yra nenormalu“, – sakė jis.

Klausimai turėtų būti skirti tėvams, o ne vaikams

Skaitytojui pritaria ir Lygių galimybių plėtros centro vadovė Margarita Jankauskaitė. Anot jos, šie klausimai turėtų būti užduoti tėvams, o ne vaikams.

Margarita Jankauskaitė
Margarita Jankauskaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Visų pirma reikėtų teirautis, kokiais tikslais ši informacija yra renkama. Žiūrint be konteksto, nemanau, kad klausimai yra blogi, nes atsakymai į juos gali padėti mums užčiupti socialinę dinamiką, jei juos susiesime su kitais reiškiniais mūsų visuomenėje. Tačiau tikrai nemanau, kad tai yra klausimai, kurie turėtų būti užduodami vaikui. Kategoriškai – tai ne vaikams skirta apklausa“, – pastebėjo ji.

Anot specialistės, sunku suprasti, kodėl tokie klausimai yra užduodami, nes, jei tai daroma tikslingai, atliekant tyrimą, klausiama būtų suaugusių žmonių, o ne vaikų, kurie gali tyčia ar netyčia klysti.

Klausia tam, kad galėtų reketuoti?

„Jei mes norime užčiuopti kažkokius socialinės ar atskirties, ar pavojų, ar sunkumų momentus, suprantu, kad tokie klausimai turi būti užduoti, bet tai tikrai nėra klausimai, į kuriuos turi atsakinėti vaikai. Aš įsivaizduoju, kad, pavyzdžiui, ketvirtokas ar ketvirtokė, gali net nelabai žinoti, ką ten tas tėtis ar mama dirba, o tai vėliau gali iškreipti rezultatus. Taigi gali susidaryti įdomi situacija – klausimai užduodami, objektyvios informacijos negaunama, o vaikai jaučiasi nejaukiai“, – pastebėjo ji.

Pasak M. Jankauskaitės, tokie jausmai gali būti išprovokuoti dėl to, kad kai kurie klausimai tarsi suskirsto vaikus. Pavyzdžiui, į tuos, kurie auga su abiem tėvais ar tik su vienu arba tuos, kurių tėvai dirba vadovaujamą darbą ar visai nedirba.

„Nesuprantu, nei kam reikia teirautis, ar tėvai dirba vadovaujamą darbą, nei kokį darbą jie dirba – šį klausimą mėgstama užduoti vaikams. Manau, toks klausimynas vaikams neturėtų būti užduodamas, jei pagrindinis jo tikslas – padaryti ugdymo procesą sklandesnį. Dar galiu suprasti, kai, pavyzdžiui, klausia, kokios šeimos pajamos, išveda paraleles, kad galbūt tam tikriems vaikams reikia padėti, aprūpinti juos mokymosi medžiagomis, bet kai teiraujasi konkrečių profesijų... Vardan ko tai vyksta? Kad tuos tėvus paskui būtų galima kažkaip, grubiai pasakysiu, reketuoti? Spausti, kad jie kažką darytų?“, – retoriškai klausė ji.

Gali ir įžeisti

Ketvirtokams pateikiami klausimai keisti pasirodė ir vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei. Anot jos, svarbu – kodėl ir kokiame kontekste tokie klausimai yra užduodami.

Edita Žiobienė
Edita Žiobienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Socialinės temos – labai subtilu, kiekvieną kartą reikia labai gerai apgalvoti, kaip paklausti. Tas pats galioja ir kalbant apie smurtą ar patyčias. Dauguma profesionalų sako, kad tokiu atveju tiesių klausimų reikia vengti, informaciją galima susirinkti per aplinkinius ir kontrolinius klausimus. Todėl klausimas, ar klausimus apie patyčias, smurtą, tėvus reikia užduoti vienoje anketoje“, – pastebėjo ji.

E. Žiobienės teigimu, kai kurie klausimai vaikus gali net įžeisti. Pavyzdžiui, jei klausimai apie šeimą užduodami vaikų globos namuose augantiems moksleiviams.

„Be to, klausimai anketoje yra labai nelygiaverčiai. Klausimas – ar klausimynas parengtas tikslingai, jo atsakymai skirti tyrimams, ar taip tiesiog siekiama padėti vaikams, išsiaiškinti, kokioje aplinkoje jie auga. Aš labai nelygiaverčiais laikyčiau klausimus dėl, sakykime, tėvų išvykimo į užsienį ir to, ar jie dirba vadovaujamą darbą ar ne. Atsakymas į pirmąjį klausimą gali parodyti, kad vaikas galbūt auga be tiesioginio ryšio su tėvais, yra globojamas kitų asmenų ir jam reikia kokios nors pagalbos. Savo ruožtu visiškai neadekvatu klausti apie tėvų darbą“, – įsitikinusi ji.

Nereikėtų reaguoti per jautriai

Vaikų teisių apsaugos kontrolierė taip pat pastebėjo, kad nereikėtų pateikti ir tokių atvirų klausimų apie materialinę vaikų padėtį.

„Manau, kad mokymosi rezultatai yra daugiau žinių, dėmesio vaikui, o ne turimų pinigų kiekio rezultatas“, – sakė ji.

Tiesa, E. Žiobienė taip pat pripažino, kad galbūt pernelyg jautriai reaguoti į šį klausimyną nereikėtų. Anot jos, dalis atsakymų į klausimus, nepaisant to, kad jie – itin atviri, nėra jokia paslaptis.

„Reikia pripažinti, kad kartais mes tikrai būname, ypatingai iš tėvų pusės, perdėtai jautrūs. Turbūt daugelis atsakymų į klausimus nėra tokia didelė paslaptis. Pripažinkime, net ir Vilnius – pats didžiausias Lietuvos miestas, nėra toks didelis, kad būtų galima kur nors pasislėpti. Mokykla yra ta institucija, kuri pirmiausia turėtų užčiuopti socialines problemas šeimoje, tačiau sutinku, kad tai turbūt reikėtų daryti kitais būdais, o ne tiesiog padavus spręsti testą“, – pastebėjo ji.

Dešimtmečiais naudoja visame pasaulyje

Savo ruožtu už standartizuoto testo ir klausimyno rengimą atsakingo Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė DELFI sakė, kad tėvai turėtų ne kritikuoti, o palaikyti klausimynų idėją.

Saulė Vingelienė
Saulė Vingelienė
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Gera mokykla yra ne ta, kuri susirenka gabiausius mokinius ir be jokių pastangų gali girtis gerais testų rezultatais. Gera mokykla yra ta, kuri duoda savo mokiniams daugiau negu kitos su panašiais vaikas dirbančios šalies mokyklos, sukuria jiems malonią, saugią ir darbingą mokymosi aplinką. Kitais žodžiais tariant, mokykla turi sukurti pridėtinę vertę. Norint išmatuoti mokyklos sukuriamą pridėtinę vertę, reikia įvertinti, su kokios socialinės ekonominės aplinkos mokiniais mokykla dirba, ir palyginti ją su kitomis panašiomis šalies mokyklomis. Gana patikimas ir pasaulyje dažnai naudojamas būdas tai padaryti yra mokinių klausimynai. Mokinių atsakymai į klausimus būtini, norint įvertinti mokyklos socialinę ekonominę aplinką, patyčių paplitimą ir mokinių savijautą mokykloje“, – kokiu tikslu klausimynas vaikams yra pateikiamas, aiškino ji.

Anot S. Vingelienės, mokinio klausimynas sudarytas iš gana standartinių, dešimtmečiais pasaulinėje mokinių pasiekimų tyrimų praktikoje naudojamų klausimų apie šeimos sudėtį, tėvų išsilavinimą, darbą, knygų ir kitų mokymuisi reikalingų daiktų buvimą namuose ir panašiai.

Apeliuoja į tėvų pilietiškumą – informacijos neišduos

„Dešimtys tūkstančių tarptautiniuose ir nacionaliniuose tyrimuose dalyvavusių Lietuvos mokinių jau daugiau kaip penkiolika metų atsakinėja į tokius klausimus ir kol kas jokių pavojingų ar nemalonių incidentų neįvyko, nes dirbant su mokinių klausimynų duomenimis laikomasi griežtų duomenų apsaugos taisyklių“, – patikino ji.

NEC direktorės nuomone, tėvams tikrai nėra pagrindo bijoti dėl mokinio klausimyno, nes juose pateikiam informacija bus nuasmeninta ir suskaitmeninta naudojant skenerius.

„Ji nebus naudojama jokiems kitiems tikslams, išskyrus apibendrintų mokyklos rodiklių (pridėtinės vertės, patyčių, savijautos) skaičiavimą. Atsižvelgdamos į mokinių ir jų tėvų teises, mokyklos informuoja tėvus apie klausimyno pildymą ir prašo tėvų sutikimo. Jei tėvai nesutinka, jų vaikas klausimyno tikrai nepildys. Standartizuotų testų vykdytojams belieka apeliuoti į tėvų pilietiškumą, jų nusiteikimą padėti tiksliau įvertinti mokyklos darbą. Mat jei gana didelė mokyklos mokinių dalis anketų nepildys, tai mokykla ir tėvai nesužinos tokių svarbių mokyklos darbo rodiklių kaip pridėtinė vertė, patyčių situacija, mokinių savijauta. Dalis tėvams svarbios informacijos apie mokyklą bus prarasta“, – pastebėjo ji.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Top naujienos

Žiauriausias skerdynes pokario Europoje matęs taikdarys: jie žiūrėjo į mus su viltimi ir baime, o mes negalėjome nieko padaryti

Liepos 12-osios vakare pirmieji autobusai kirto fronto liniją ir pasiekė Kladanji pabėgėlių...

Lietuvos įmonės įvertino britų planus dėl atvykstančių darbuotojų: sužlugdytų patys save (11)

„Legalus darbas Anglijoje (amžius iki 60 metų)! Dirbk sandėliuose bei fabrikuose! Užsidirbk...

Orai: nemalonus reiškinys tęsis visą savaitgalį (2)

Po labai vėjuotos nakties, sekmadienio dieną vėjas aprims nežymiai. Vis dar daugelyje rajonų...

Gydymo įstaigoje – darbas baudžiavos sąlygomis: per mėnesį uždirba vos 195 eurus (143)

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) – neeilinė situacija, primenanti...

„Bloomberg“: Putino planas žlugo, susitikimas su Lukašenka neišgelbėjo (337)

Vladimiro Putino netikėtas Rusijos vyriausybės atsistatydinimo inicijavimas ir konstitucinių...

Po ilgos tylos Grybauskaitė prakalbo apie santykius su komanda bei ką būtų dariusi su Narkevičiumi (496)

10 metų Lietuvai vadovavusi kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su Knygų...

Turistų traukos taikinys Lietuvoje: žmonės čia netingi atvykti net iš tolimiausių šalies miestų (7)

Savaitgaliais į Pakruojį, esantį Šiaurės Lietuvoje , suvažiuoja nemažai automobilių, pilnų...

Internautus papiktino „TV pagalbos“ vedėjų elgesys ir žodžiai: gynė smurtavusį vyrą? (167)

Socialines problemas apžvelgiančioje laidoje „TV pagalba“ neseniai buvo rengiama laida apie nuo...

Liga, dėl kurios draugai ir kolegos gali virsti priešais: tokį sergančiojo elgesį sunku pakęsti net ir artimiesiems (3)

Vagystė dažnam asocijuojasi su neigiamais jausmais ne tik dėl to, kad tai – nusikaltimas....

Kodėl moterys patiria orgazmą: tai susiję ne tik su giminės pratęsimu (19)

Priežastys, kodėl moterys patiria orgazmą, mokslininkus domina jau gana seniai. Vyrams orgazmas...

|Maža didelių žinių kaina