aA
Vyriausybė siūlo nebesuteikti studijų stipendijų privačių ir valstybinių universitetų ir kolegijų studentams.
Nusitaikė į studijų stipendijas – siūloma jų nebemokėti
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo, įstatymo projekte panaikinta galimybė net pačiais geriausiais pažymiais bendrojo ugdymo mokyklas baigusiems asmenims, stojantiems į nevalstybines aukštąsias mokyklas, gauti valstybės paramą studijoms.

„Geriausiai mokyklose besimokę jaunuoliai gaudavo stipendijas studijoms valstybės nefinansuojamose studijų vietose, kurias nusinešdavo į aukštąją mokyklą, į kurią įstodavo. Ši sistema – labai panaši į krepšelių sistemą, tik studijų stipendijos buvo teikiamos kaip papildoma finansavimo forma. Studentas galėjo rinktis valstybės finansuojamą, nefinansuojamą arba studijų stipendijos studijų vietą“, – aiškino Lietuvos studentų sąjungos prezidentas (LSS) Paulius Baltokas.

Jo teigimu, ši tvarka buvo itin aktuali privačių mokymosi įstaigų studentams, tačiau valstybės stipendija galėjo pasinaudoti ir studijuojantys valstybinėse mokymo įstaigose. Jei pasiūlymas įsigalios, nuo šiol norintys studijuoti nemokamai studentai turės rinktis tik valstybines aukštojo mokslo įstaigas.

DELFI primena, kad studijų stipendijos nėra tas pats kaip skatinamosios stipendijos, mokamos studentams už gerus mokymosi rezultatus aukštosiose mokyklose.

Išvykstantiems į užsienį – kitoks pasiūlymas

Tiesa, įdomu tai, kad projekto 82 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad studentui pasirinkus studijas užsienyje (nesvarbu, ar tai būtų privati, ar valstybinė aukštoji mokykla), jis galėtų pretenduoti į valstybės paramą studijoms, kuri yra numatyta įstatymo projekto 82 straipsnio 6 dalyje.

Pagal šią dalį, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktikos užsienyje, taip pat užsieniečiams ir užsienio lietuviams, atvykusiems į studijas, lietuvių kalbos ir kultūros kursus mokslo ir studijų institucijose.

P. Baltokas patikslino, kad šie dalykai nėra iki galo lygiagretūs, nes minėta parama nebūtinai yra studijų stipendija. Ji gali būti ir kelionių ar pragyvenimo išlaidoms padengti.

„Tačiau bendrame kontekste tai panašu į kuriozą. Mes sakome, kad studentams, jei jie nori studijuoti privačioje mokymosi įstaigoje Lietuvoje, paramos neduosime, bet jei jie išvažiuos į užsienį, kažkokią paramą galės gauti“, – pastebėjo studentų sąjungos prezidentas.

Aiškinamajame rašte nepateikiami argumentai, kodėl dabar galiojanti įstatymo nuostata dėl studijų paramos skyrimo yra panaikinta.

Kokia Lietuvos studentų finansinė padėtis?

DELFI primena, kad vos prieš kelias dienas Lietuvos studentų sąjunga išplatino pranešimą, kuriuo priminė, kokia yra Lietuvos studentų finansinė padėtis.

2012-2015 m. tyrimas „Eurostudent“ atskleidė, kad Lietuvoje valstybės parama studentams yra mažesnė už Europos vidurkį tiek pagal paramą gaunančių studentų skaičių, tiek pagal paramos santykį su kitomis studentų pajamomis. Lietuvoje paramą iš valstybės gauna apie 30 proc. studentų, kai tuo tarpu tarkime kaimyninėje Estijoje tokia parama suteikiama beveik 60 proc. studentų. Paramos dydis lyginant su bendromis studento pajamomis Lietuvoje yra 20 proc., tai irgi nesiekia Europos vidurkio ir yra mažesnis nei Latvijoje bei Estijoje.

„Įvertinant abu pjūvius matyti, kad Lietuva yra tarp devynių valstybių, kurių parama studentams tiek įvertinant paramos dydį, tiek studentų gaunančių paramą skaičių yra pati mažiausia Europoje. Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos studentai didžiąją dalį savo pajamų gauna iš tėvų ar partnerių. Ir tai yra visai nenuostabu, turint omenyje, kad kai kurių aukštųjų mokyklų mokama stipendija bakalaurams yra vos 17, magistro studijų studentams 7 eurai. Yra aukštųjų mokyklų, kuriose stipendija perkopia 100 ar 150 eurų ribą, tad situacija yra tokia, kad arba daug studentų gauna po labai mažą stipendiją, arba keli studentai gauna didesnes stipendijas“, – komentavo P. Baltokas.

Anot jo, studentai yra priklausomi nuo šeimos suteikiamos paramos, o dažnas studentas dirba su jo studijomis nesusijusį, nekvalifikuotą darbą tam, kad galėtų padengti išlaidas savo būtiniausiems poreikiams, tokiems kaip būsto nuoma, maistas, transportas ir pan. „Deja, studentai Lietuvoje negali tik studijuoti, kadangi finansų netgi būtinosioms išlaidoms trūksta. Daugiau nei trečdalis valstybės finansavimą studijoms gaunančių studentų dirba pilną darbo dieną, o dirbamas darbas nebūtinai susijęs su studijomis, tad, dėl didelio krūvio, prastėja studentų akademiniai rezultatai“, – sako P. Baltokas.

Studentų atstovai pastebi, kad yra aukštųjų mokyklų, kuriose į stipendijas pretenduoti gali tik valstybės finansavimą studijų kainai apmokėti gaunantys studentai. „Svarbu ne tik padidinti pačias stipendijas, bet ir suvienodinti valstybės finansuojamų ir valstybės nefinansuojamų studentų sąlygas gauti skatinamąsias stipendijas. Ši nelygybė tarp valstybės finansuojamų ir už savo studijas mokančių studentų, mūsų manymu, yra viena didžiausių paramos studentams ydų“, - teigia P. Baltokas.

2014 m. lapkritį Lietuvos studentų sąjunga ir Vyriausybė pasirašė susitarimą, kuriame numatyta iki 2018 m. studentams skatinti skiriamos valstybės lėšos, palyginti su šiuo metu vienam studentui skaičiuojama suma, palaipsniui didėtų iki 50 proc. Vyriausybės skaičiavimais, tokiam stipendijų didinimui reikėtų apie 2 milijonų eurų.

„Tikimės, kad Vyriausybė savo pažado studentams nepamirš ir jau šių metų biudžete bus pastebimas finansavimo studentų skatinimui didinimas“, – sako P. Baltokas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vokietija skambina pavojaus varpais dėl žmonių, kurių visai nepasiekia COVID-19 perspėjimai: užsimenama ir apie rytų europiečius skubiai pradėtas bandomasis projektas (122)

Kai vasario viduryje didžiausias Vokietijos laikraštis „Bild“ paskelbė informaciją, jog tarp...

Atvejų mažiau, bet „biuletenių“ rekordas užfiksuotas pernai balandį – kokios priežastys tai lėmė? (4)

„ Sodra “ pernai fiksavo rekordinius išrašomų nedarbingumo pažymėjimų, vadinamųjų...

Vaidas Mikaitis | D+

Raudonųjų žibintų kvartale apsilankiusius lietuvius nustebino geidulių tenkinimo tvarka: pasijutome tarsi sporto salėje

Vienas protingas žmogus yra pasakęs, jog jei rašytojas nori būti gerai skaitomas, jis turi...

Žiaurumu visą Lietuvą šokiravęs 17-metės žudikas per daug kentėjo, todėl gaus solidžią kompensaciją (398)

Dėl įvykdyto šaltakraujiško nusikaltimo daugiau kaip prieš dešimt metų visą Lietuvą...

Po kvietimo panaudoti 100 „Litexpo“ likusių dozių – būrys norinčiųjų pasiskiepyti papildyta (518)

Šeštadienį likus 100 „ AstraZeneca “ dozių, Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis...

Naktį Vilniuje užsiliepsnojo į kelio atitvarą atsitrenkęs „Seat“

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Vilniuje, Geležinio Vilko g., išvažiavęs iš tunelio,...

Šaltus pavasario orus staigiai pakeis vasariška šiluma (5)

Sulaukėme dar vienos šaltos gegužės nakties. Sekmadienio rytas auš taip pat vėsus, bet dieną...

XX amžiaus pradžioje gimęs interjero stilius, kuris mūsų namų nepalieka iki šių dienų: skoninga ir ne pigi elegancija (23)

Minimalistinis stilius pradėjo formuotis praėjusio amžiaus pradžioje. Tam neginčijamos...

Netrukus bus viešai skelbiamos vyrų ir moterų algos įmonėse: 4 patarimai darbdaviams (91)

Siekiant mažinti algų atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, „Sodra“ skelbs...

Intymi išpažintis: man 25-eri ir aš lig šiolei nežinau, kas yra orgazmas (68)

Kalbos apie seksą ir seksualumą neretai verčia jausti didelį spaudimą būti „normaliems“, t....