aA
Nuo kitų mokslo metų visos mokyklos turės užsiimti ir moksleivių socialinių įgūdžių ir emocinio pažinimo ugdymu. Tokias nuostatas, kurios, specialistų teigimu, gali ilgainiui tapti postūmiu smurto prieš vaikus problemai spręsti, įpareigoja vykdyti naujos Švietimo įstatymo nuostatos, teigė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Jurgita Petrauskienė
Jurgita Petrauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak ministrės, socialinio, emocinio ugdymo programos jau taikomos Lietuvos mokyklose, vienos jų orientuotos į nuoseklų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą, pavyzdžiui, "Lions Quest", "Zipio draugai", "Second Step", o kitos į konkrečias problemines sritis, pavyzdžiui, patyčių mažinimą, alkoholio prevenciją.

"Tam, kad jos efektyviai veiktų, turi įsitraukti visa mokyklos bendruomenė: vadovas, mokytojai, mokiniai, tėvai, net pagalbinis personalas. Ir ta veikla turi vykti ne epizodiškai, per tam tikrų renginių organizavimą ar klasės valandėles, bet turi integruotis į mokyklos gyvenimą: per visų tarpusavio bendravimą, taikomus ugdymo metodus ir įvairias veiklas mokykloje, mokomus dalykus, vykdomus projektus, neformalų ugdymą", - teigiama Eltai atsiųstame ministrės komentare.

Pasak ministrės, tai turi tapti nuolatiniu darbu, tam mokyklas įpareigoja ir naujos Švietimo įstatymo nuostatos, pagal kurias prevencines programas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. turės nuolat įgyvendinti visos mokyklos.

"Švietimo ir mokslo ministerija programoms finansuoti skirs ES lėšų, bet savivaldybės taip pat raginamos prisidėti finansiškai. Tokių iniciatyvų jau yra, pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybė", - sakė J. Petrauskienė.

Pasak ministrės, pagal minėtas įstatymo nuostatas, nuo ateinančių mokslo metų visi mokytojai turės periodiškai tobulinti kvalifikaciją socialinio ir emocinio ugdymo srityje.

"Švietimo ir mokslo ministerija stiprina socialinių emocinių ir sveikatos kompetencijų ugdymą mokyklose. Numatyta, kad šios kompetencijos būtų vertinamos ir pripažįstamos pereinant iš vienos ugdymo pakopos į kitą ir renkantis būsimą karjerą. Tai skatintų mokyklas daugiau dėmesio skirti šių kompetencijų ugdymui", - teigė J. Petrauskienė.

Ji taip pat informavo, kad 2017 m. vasario 1 d. prasideda tarptautinis projektas, skirtas stiprinti socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą ir vertinimą. Bus parengtas ir visoms mokykloms pasiūlytas tokio ugdymo modelis. Projektą koordinuoja Lietuva, o partneriai - Latvijos ir Slovėnijos švietimo ministerijos, Suomijos, Ispanijos, Italijos, Portugalijos universitetai.

Tokių programų įgyvendinimo svarbą pabrėžia ir vaikų psichiatras Linas Slušnys, kurio nuomone, ištrūkti iš užburto pasikartojančio smurto prieš vaikus rato gali padėti tik švietimas. Jau nuo darželio turi prasidėti socialinis emocinis ugdymas, kuris tęstųsi mokykloje.

"Valstybė turi pagaliau suvokti keletą dalykų: jeigu valstybė leidžia gausybę pinigų tam, kad saugotų vaikus, tai socialinė sistema yra viena, ji turi ten veikti, bet jei norime ilgam laikui kažkokių esminių pokyčių, tai įgūdžius galime suformuoti tik mokykloje. Ir "nulaužti" tą kodą, "perprogramuoti" netikusius tėvus, vaikų įgūdžius tik vieninteliu keliu - per mokyklą", - tikino L. Slušnys.

Pasak vaikų psichiatro, tokia sistema jau veikia Suomijoje.

"Jie ten nežaidžia žaidimo "mes pataikaujame tėvams". Jie reikalauja tėvų dalyvavimo. Jie aiškiai pasako, kad ne tėvams ar dar kam nors, bet Suomijai reikia tokių žmonių, jie tą daro, ir jie nelabai paiso, patinka ar nepatinka. Pirmiausia svarbu suvokti, vardan ko mes tai darome. Vardan geresnės Lietuvos, vardan to, kad vaikai būtų sėkmingi gyvenime", - sakė L. Slušnys.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kodėl mūsų pensijos tokios mažos: kuo daugiau uždirbi – tuo mažesnę dalį gauni kliūna išankstinių pensijų gausa (2)

Lietuvos socialinio draudimo sistema labiau naudinga tiems, kurie iki pensijos gauna mažesnes...

Verslas PliusEdgaras Savickas

Jūsų atlyginimas „Delfi“ skaičiuoklėje: pasitikrinkite, kiek po valdžios sprendimų gautumėte kitais metais

Lietuvoje 850 tūkst. arba maždaug trys ketvirtadaliai dirbančiųjų „popieriuje“ per mėnesį...

Karas Ukrainoje. Rusų pajėgos vėl užpuolė Zaporižią

Pirmadienio, spalio 3 d., rytą rusų įsibrovėliai sudavė dar vieną smūgį Zaporižei.

Kas antrą moterį kankinanti liga nepraleidžia ir vyrų: norint pasveikti, teks kai ko atsisakyti

Šlapimo pūslės uždegimas – liga, kuria bent kartą gyvenime perserga kas antra moteris....

Verslas PliusYvonne Yue Li

Didžiųjų aukso kasyklų vadovai: pramonės krizė greitai nesibaigs

Didžiausių pasaulio aukso kasyklų vadovai prognozuoja, kad kaštų spaudimas išliks ir kitais...

Daumantė Hinz

Teisininkas atsako: ar galima paduoti gydytoją į teismą dėl atsainaus poelgio su pacientu? (1)

Kiekvienas, kreipdamasis į gydymo įstaigą bei medikus medicininės pagalbos, tikisi, jog jam bus...

Kardiologė išvardijo maisto produktus, darančius didžiausią žalą širdžiai ir patarė, ko valgyti daugiau

Retas apie tai susimąstome, tačiau už galimybę kasdien kibti į darbus, keliauti, bendrauti,...

Švedijos „Tele2“ technologijų vadovas pasakė, ką leis pasiekti 5G ir kas laukia po to: ne tik spartesnis naršymas

Diegiant 5G visi kalba apie spartą ar delsą vartotojams, tačiau turėtume galvoti ne apie tai, o...

Ar Užkalnis moka už maistą ir kiek palieka arbatpinigių? Įrodymai negailestingi

Jūs jau žinote, kad kai kuriais atvejais palieku restoraną nemokėjęs – kai už mane sumoka...

Delfi Mokslas

Naujausias didžiulės apimties tyrimas parodė, kas gyvena ilgiau – geriantys kavą ar jos atsisakantys

Žmonės, kurie per dieną išgeria 2-3 vidutinius puodelius kavos, reiškmingai padidina tikimybę...