aA
Lietuvoje studentai mokosi per ilgai – siekia bakalauro ir magistro laipsnių, o baigę mokslus imasi darbų, kuriems dirbti užtektų profesinio išsilavinimo, tvirtina banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistas piktinasi, kad Lietuvoje amato mokymasis vis dar uždeda nevykėlio emblemą, o universitetuose studentai išmoksta sukčiauti ir nusirašinėti.
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tokią poziciją N. Mačiulis penktadienį išsakė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos Seime organizuotoje konferencijoje apie Lietuvos ateitį.

Kalbėdamas apie Lietuvos ekonomikos konkurencingumo perspektyvas, N. Mačiulis daug dėmesio skyrė švietimo problemoms. N. Mačiulis atkreipė dėmesį į mažėjančios darbo jėgos problemą, kurią galima spręsti dviem būdais: atsivežant darbo jėgos arba įtraukiant 15-24 metų jaunuolius.

Tačiau, sako N. Mačiulis, dėl šalyje vyraujančių ksenofobinių nuostatų bet kokia mintis apie imigraciją iš kitos pasaulio valstybės vidutiniam Lietuvos gyventojui skamba labai blogai.

Lietuvoje neturintis magistro – antrarūšis

Dėl to lieka kitas būdas – didinti darbo jėgos aktyvumą siekiant, kad darbingo amžiaus žmonės įsilietų į darbo rinką. Pasak N. Mačiulio, tai pirmiausia reikėtų pradėti spręsti nuo 15-24 metų jaunuolių aktyvumo.

„Šiuo metu daugiau negu du trečdaliai šių jaunuolių neaktyvūs dėl to, kad mokosi ir dėl to, kad mokosi per ilgai“, – dėstė ekonomistas. N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad kitose Europos valstybėse bakalauro laipsnį galima įgyti per trejus metus. Lietuvoje tam prireikia ketverių.

„Lietuva pagal darbingo amžiaus gyventojų dalį, turinčią vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą – pirma Europos Sąjungoje (ES). Pas mus vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą turi daugiau kaip 92 proc. Pirma reakcija – džiaugsmas – mes esame išsilavinusi visuomenė, turinti aukštesnį negu vidurinį išsilavinimą. Bet kai pasižiūri, kodėl Vokietijoje, Švedijoje, apskritai euro zonos vidurkis – tik du trečdaliai tokio amžiaus gyventojų turi aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą?“, – kalbėjo N. Mačiulis.

N. Mačiulis kėlė klausimą ar tai reiškia, jog euro zonos gyventojai mažiau išsilavinę ir prastesnės kokybės.

„Atsakymas vis tik kitas – normalioje euro zonos valstybėje nėra nuomonės, kad žmogus, neturintis socialinių mokslų magistro laipsnio, yra antrarūšis. Lietuvoje jei neturi teisės, vadybos, psichologijos ar ekonomikos magistro laipsnio, esi laikomas nepilnaverčiu, antrarūšiu šalies gyventoju“, – sakė N. Mačiulis.

Amato mokymasis uždeda nevykėlio emblemą

Ekonomisto teigimu, daugumoje euro zonos valstybių vidurinį išsilavinimą įgyja tik du trečdaliai jaunuolių. Likusieji baigia pagrindinę mokyklą ir eina į profesinę, kur įgyja amatą ir jau 18-os įsilieja į darbo rinką.

„Vokietijoje, Belgijoje ar Švedijoje ūkininkas, virėjas, mechanikas, šaltkalvis, jūreivis, kirpėjas – normali profesija, nusipelnanti tokios pat pagarbos kaip teisininkas ar vadybininkas. Lietuvoje visos šios profesijos laikomos pasirinkimu, kai jau nieko nebelieka, kai gyvenime nepasisekė“, – stebisi ekonomistas.

N. Mačiulio teigimu, tai – baisiai iškreiptas požiūris į išsilavinimą, mat kiekvienoje ekonomikoje reikia ir virėjų, ir mechanikų, ir ūkininkų.

Pasak jo, po mokslų į darbo rinką įsilieję diplomuoti bakalaurai ir magistrai dažnai būna nereikalingi, dirba tokius darbus, kuriuos galėjo dirbti jau baigę devynias klases ir įgiję profesinį mokymą.

Ekonomistas pastebi, kad Lietuvoje veikia apie 100 profesinio mokymo įstaigų, tačiau dėl moksleivių stygiaus beveik visos jos neturi ką veikti – amato mokymasis vis dar uždeda nevykėlio emblemą.

Universitetai prekiauja pažymiais?

N. Mačiulis atkreipė dėmesį ir į kitą rodiklį – studentų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų. Lietuva pagal šį rodiklį irgi pirmauja ES – 1000 gyventojų tenka daugiau kaip 60 studentų. Pasak N. Mačiulio, konkurencingiausiose Europos valstybėse – Šveicarijoje, Lichtenšteine, Vokietijoje – šis rodiklis kur kas žemesnis.

Ekonomisto teigimu, valstybei nereikia tiek daug magistrų ir bakalaurų tam, kad ji turėtų sėkmingai funkcionuojančią ekonomiką.

Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje – dvigubai daugiau universitetų nei Šveicarijoje, tačiau vidutinio absolvento įgyjamos kompetencijos nepalyginamos su tomis, kurias galima gauti daugumoje kitų ES valstybių.

„Ko išmoksta Lietuvos universitetuose studentai? Kaip sukčiauti, nusirašinėti. Galiu drąsiai sakyti, kad Lietuvos universitetuose vyksta prekyba pažymiais. Tai niekam nėra paslaptis. Visi, kas mokėsi Lietuvos universitetuose, tą žino ir tai yra baisi padėtis“, – tvirtino jis.

N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje baigus 12 klasių neįmanoma neįstoti į universitetą. „Neparodysite man nė vieno universiteto, į kurį žmogus, turėdamas brandos atestatą, bet nieko nemokėdamas, neįstos. Kai kuriais atvejais reikia pinigų – oficialiai susimokėti už studijas. Tačiau daugeliu atvejų dėl universitetų ir jų programų pertekliaus priimami visi, ypač tie, kurie mokūs“, – teigė N. Mačiulis, pats dėstęs ne viename Lietuvos ir pasaulio universitete.

Pasak jo, džiaugtis dideliu studentų skaičiumi negalime – reikia, kad universitetų sumažėtų bent perpus. N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad nesveikai didelė dalis aukštosiose mokyklose studijuoja socialinius ir humanitarinius mokslus.

Kritikuoja ir mokyklą

N. Mačiulis tvirtino, kad prieš trejus metus prasidėjusi aukštojo mokslo reforma buvo pirmas teigiamas žingsnis siekiant didinti universitetų konkurenciją ir efektyvumą. Deja, dauguma valstybinių universitetų žingsnių esą nesiėmė ir kur kas daugiau energijos nukreipė reformai trypti.

Ekonomistas kritikuoja ir bendrojo lavinimo mokykloje suteikiamą išsilavinimą. Jis priminė tarptautinį PISA tyrimą, pagal kurį pagal skaitymo, matematikos ir mokslinius gebėjimus Lietuva pagal abiturientų kompetencijas atsidūrė 40-oje vietoje iš 65 vertintų valstybių.

„Pirmaujanti pagal vidurinį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių, Lietuva paskutinė ES pagal kompetencijų kokybę. Moksleiviai prikraunami informacijos, išmokomi mokytis atmintinai, tačiau neturi bazinių gebėjimų nei ieškoti informacijos, nei ją kritiškai vertinti, nei analizuoti, sintetinti, ekstrapoliuoti“, – stebisi N. Mačiulis. Ydinga praktika jis vadina ir profiliavimą.

Ekonomisto nuomone, visą Lietuvos švietimo sistemą reikia supurtyti iš pagrindų. Pasak jo, čia ir slypi Lietuvos ateities konkurencingumo didinimo potencialas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Delfi Plius Lauryna Vireliūnaitė

Grozevas įvardijo, koks žmogus galėtų ateiti po Putino: tai būtų pats baisiausias variantas (1)

Tarptautinės grupės „ Bellingcat “ vyriausiasis tyrėjas Christo Grozevas teigia, kad...

Dešimtys tūkstančių gyventojų bus priskirti nepasirengusiems dirbti: kyla klausimų dėl naujos tvarkos

Seimui pritarus Užimtumo sistemos pakeitimams, tarnyba jau ruošiasi skirstyti bedarbius į...

Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: Rusija svarsto antrąjį Kijevo puolimą Baltarusijoje – nerimą keliantys ženklai

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pripažino, kad Rusijos pajėgos padarė pažangą Donecko srityje...

Istorija, kuria Lietuvoje niekas nenorėjo patikėti: lovoje su kitu vyru užtiktas užsienietis išgyveno tikrą pragarą (1)

Tūkstančiams užsieniečių prieglobsčio nesuteikęs Migracijos departamentas (MD), tikėtina,...

Paskutinį pavasario savaitgalį – itin nemalonių orų porcija

Šeštadienio dieną, Lietuvos orus lems ciklono pietinė dalis. Vyraus debesuoti su pragiedruliais...

Jasikevičiaus auklėtiniams teko rimtai paprakaituoti ketvirtfinalyje graikas vos nefiksavo trigubo dublio, turkas atsidūrė ligoninėje

Ispanijos ACB lygos ketvirtfinalio seriją iki dviejų pergalių reguliaraus sezono nugalėtoja „...

Šokas Stambule: Eurolygos čempionai – sumalti į miltus savo pačių gerbėjų akivaizdoje

Jei Eurolygos čempionų trofėjų išlaikiusi Stambulo „Anadolu Efes“ ekipa tikėjosi viena koja...

Delfi PliusJurga Grigienė

Londone dirbanti lietuvė sklaido mitus apie gandais apipintą gydymo būdą: išbandę nustemba, koks jis paprastas ir veiksmingas

Tikriausiai ne vienas esate girdėję pasakojimų apie stebuklingą išgijimą panaudojus hipnozinę...

Delfi PliusDaiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“

Tikina, kad tai – beprecedentė situacija Lietuvoje: perspėja dėl naujų grėsmių, kurių anksčiau neturėjome (1)

Praėjusiais metais per Baltarusiją į Lietuvą patekę migrantai, kurių dauguma negavo...