aA
Lietuvoje studentai mokosi per ilgai – siekia bakalauro ir magistro laipsnių, o baigę mokslus imasi darbų, kuriems dirbti užtektų profesinio išsilavinimo, tvirtina banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistas piktinasi, kad Lietuvoje amato mokymasis vis dar uždeda nevykėlio emblemą, o universitetuose studentai išmoksta sukčiauti ir nusirašinėti.
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tokią poziciją N. Mačiulis penktadienį išsakė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos Seime organizuotoje konferencijoje apie Lietuvos ateitį.

Kalbėdamas apie Lietuvos ekonomikos konkurencingumo perspektyvas, N. Mačiulis daug dėmesio skyrė švietimo problemoms. N. Mačiulis atkreipė dėmesį į mažėjančios darbo jėgos problemą, kurią galima spręsti dviem būdais: atsivežant darbo jėgos arba įtraukiant 15-24 metų jaunuolius.

Tačiau, sako N. Mačiulis, dėl šalyje vyraujančių ksenofobinių nuostatų bet kokia mintis apie imigraciją iš kitos pasaulio valstybės vidutiniam Lietuvos gyventojui skamba labai blogai.

Lietuvoje neturintis magistro – antrarūšis

Dėl to lieka kitas būdas – didinti darbo jėgos aktyvumą siekiant, kad darbingo amžiaus žmonės įsilietų į darbo rinką. Pasak N. Mačiulio, tai pirmiausia reikėtų pradėti spręsti nuo 15-24 metų jaunuolių aktyvumo.

„Šiuo metu daugiau negu du trečdaliai šių jaunuolių neaktyvūs dėl to, kad mokosi ir dėl to, kad mokosi per ilgai“, – dėstė ekonomistas. N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad kitose Europos valstybėse bakalauro laipsnį galima įgyti per trejus metus. Lietuvoje tam prireikia ketverių.

„Lietuva pagal darbingo amžiaus gyventojų dalį, turinčią vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą – pirma Europos Sąjungoje (ES). Pas mus vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą turi daugiau kaip 92 proc. Pirma reakcija – džiaugsmas – mes esame išsilavinusi visuomenė, turinti aukštesnį negu vidurinį išsilavinimą. Bet kai pasižiūri, kodėl Vokietijoje, Švedijoje, apskritai euro zonos vidurkis – tik du trečdaliai tokio amžiaus gyventojų turi aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą?“, – kalbėjo N. Mačiulis.

N. Mačiulis kėlė klausimą ar tai reiškia, jog euro zonos gyventojai mažiau išsilavinę ir prastesnės kokybės.

„Atsakymas vis tik kitas – normalioje euro zonos valstybėje nėra nuomonės, kad žmogus, neturintis socialinių mokslų magistro laipsnio, yra antrarūšis. Lietuvoje jei neturi teisės, vadybos, psichologijos ar ekonomikos magistro laipsnio, esi laikomas nepilnaverčiu, antrarūšiu šalies gyventoju“, – sakė N. Mačiulis.

Amato mokymasis uždeda nevykėlio emblemą

Ekonomisto teigimu, daugumoje euro zonos valstybių vidurinį išsilavinimą įgyja tik du trečdaliai jaunuolių. Likusieji baigia pagrindinę mokyklą ir eina į profesinę, kur įgyja amatą ir jau 18-os įsilieja į darbo rinką.

„Vokietijoje, Belgijoje ar Švedijoje ūkininkas, virėjas, mechanikas, šaltkalvis, jūreivis, kirpėjas – normali profesija, nusipelnanti tokios pat pagarbos kaip teisininkas ar vadybininkas. Lietuvoje visos šios profesijos laikomos pasirinkimu, kai jau nieko nebelieka, kai gyvenime nepasisekė“, – stebisi ekonomistas.

N. Mačiulio teigimu, tai – baisiai iškreiptas požiūris į išsilavinimą, mat kiekvienoje ekonomikoje reikia ir virėjų, ir mechanikų, ir ūkininkų.

Pasak jo, po mokslų į darbo rinką įsilieję diplomuoti bakalaurai ir magistrai dažnai būna nereikalingi, dirba tokius darbus, kuriuos galėjo dirbti jau baigę devynias klases ir įgiję profesinį mokymą.

Ekonomistas pastebi, kad Lietuvoje veikia apie 100 profesinio mokymo įstaigų, tačiau dėl moksleivių stygiaus beveik visos jos neturi ką veikti – amato mokymasis vis dar uždeda nevykėlio emblemą.

Universitetai prekiauja pažymiais?

N. Mačiulis atkreipė dėmesį ir į kitą rodiklį – studentų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų. Lietuva pagal šį rodiklį irgi pirmauja ES – 1000 gyventojų tenka daugiau kaip 60 studentų. Pasak N. Mačiulio, konkurencingiausiose Europos valstybėse – Šveicarijoje, Lichtenšteine, Vokietijoje – šis rodiklis kur kas žemesnis.

Ekonomisto teigimu, valstybei nereikia tiek daug magistrų ir bakalaurų tam, kad ji turėtų sėkmingai funkcionuojančią ekonomiką.

Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje – dvigubai daugiau universitetų nei Šveicarijoje, tačiau vidutinio absolvento įgyjamos kompetencijos nepalyginamos su tomis, kurias galima gauti daugumoje kitų ES valstybių.

„Ko išmoksta Lietuvos universitetuose studentai? Kaip sukčiauti, nusirašinėti. Galiu drąsiai sakyti, kad Lietuvos universitetuose vyksta prekyba pažymiais. Tai niekam nėra paslaptis. Visi, kas mokėsi Lietuvos universitetuose, tą žino ir tai yra baisi padėtis“, – tvirtino jis.

N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje baigus 12 klasių neįmanoma neįstoti į universitetą. „Neparodysite man nė vieno universiteto, į kurį žmogus, turėdamas brandos atestatą, bet nieko nemokėdamas, neįstos. Kai kuriais atvejais reikia pinigų – oficialiai susimokėti už studijas. Tačiau daugeliu atvejų dėl universitetų ir jų programų pertekliaus priimami visi, ypač tie, kurie mokūs“, – teigė N. Mačiulis, pats dėstęs ne viename Lietuvos ir pasaulio universitete.

Pasak jo, džiaugtis dideliu studentų skaičiumi negalime – reikia, kad universitetų sumažėtų bent perpus. N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad nesveikai didelė dalis aukštosiose mokyklose studijuoja socialinius ir humanitarinius mokslus.

Kritikuoja ir mokyklą

N. Mačiulis tvirtino, kad prieš trejus metus prasidėjusi aukštojo mokslo reforma buvo pirmas teigiamas žingsnis siekiant didinti universitetų konkurenciją ir efektyvumą. Deja, dauguma valstybinių universitetų žingsnių esą nesiėmė ir kur kas daugiau energijos nukreipė reformai trypti.

Ekonomistas kritikuoja ir bendrojo lavinimo mokykloje suteikiamą išsilavinimą. Jis priminė tarptautinį PISA tyrimą, pagal kurį pagal skaitymo, matematikos ir mokslinius gebėjimus Lietuva pagal abiturientų kompetencijas atsidūrė 40-oje vietoje iš 65 vertintų valstybių.

„Pirmaujanti pagal vidurinį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių, Lietuva paskutinė ES pagal kompetencijų kokybę. Moksleiviai prikraunami informacijos, išmokomi mokytis atmintinai, tačiau neturi bazinių gebėjimų nei ieškoti informacijos, nei ją kritiškai vertinti, nei analizuoti, sintetinti, ekstrapoliuoti“, – stebisi N. Mačiulis. Ydinga praktika jis vadina ir profiliavimą.

Ekonomisto nuomone, visą Lietuvos švietimo sistemą reikia supurtyti iš pagrindų. Pasak jo, čia ir slypi Lietuvos ateities konkurencingumo didinimo potencialas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Situacija dėl koronaviruso vėl kelia nerimą: aktualus tampa sienų uždarymo klausimas (28)

Kurį laiką gerėjusi padėtis dėl koronaviruso plitimo vėl pasikeitė. Dabartinė situacija...

Svarstymus naikinti lengvatas kaupiantiems pensijai vadina klaida: pasiūlyta alternatyva – abejotina (19)

Antradienį pristačius mokestinių lengvatų peržiūrą buvo paminėtas ir siūlymas atsisakyti...

Finansų bitės užrašai | D+

Kaip sužinoti savo kredito istoriją ir ar tikrai turint nepalankių įrašų verta nuleisti rankas

Jeigu planuojate kreiptis į finansines paslaugas teikiančias bendroves, būkite pasiruošę...

Saviizoliacija po kelionių gali griežtėti: padėtį sunkina skirtingi reikalavimai (3)

Karantinai toliau erzina keliautojus ir smaugia oro linijas, pandemijai tęsiantis daugiau nei metus....

Aš – gydytojas, kuris vyko į COVID-19 misiją Kinijoje: štai ką pavyko sužinoti apie virusą (6)

Rašau būdamas karantine gimtajame Sidnėjuje, kuriame atsidūriau grįžęs iš Kinijos Uhano...

Vadovų elgsena palikus įmonę: uždaryti duris ir nesigręžti atgal ar kritikuoti naujus sprendimus? (1)

Aukščiausio lygio vadovo postas nėra amžinas – bendrovių vadovai, valdę didžiausias...

Konservatoriai nori keisti rinkimų sistemą: už gražių žodžių – labai paprastas tikslas? (975)

Didžiausia valdančioji konservatorių frakcija inicijuoja visų rinkimų sistemų peržiūrą,...

Neįprasta „Auksinių gaublių“ ceremonija, griežti ribojimai ir populiaraus serialo sėkmė: žvaigždės transliacijos metu įsileido ir į miegamuosius nuolat pildoma (13)

3 val. ryto Lietuvos laiku (Los Andžele tai 5 valanda vakaro) Holivude prasidėjo „Auksinių...

Atsiklijavo, suplyšo, išsipūtė: 8 problemos su sienų tapetais, kurias galima išspręsti be kambario remonto

Gaila, bet nėra tokio remonto, kuris būtų amžinas. Bėgant laikui, sienų apmušalai įplyšta,...

Savaitės orai: po +10 sugrįš žiema (19)

Kalendorinis pavasaris prasidės sausesniais orais, dažniau palepins ir šilti saulės spinduliai....