68,8 proc. pedagogų per pastaruosius metus asmeniškai patyrė psichologinį smurtą, 16,7 proc. patyrė fizinį smurtą. Visiškai psichologinio smurto nepatyrę nurodė 31,1 proc. respondentų. Fizinio smurto nepatyrė 70,1 proc. pedagogų.
37,8 proc. pedagogų nesijautė komfortabiliai kreipdamiesi pagalbos į mokymo įstaigos personalą dėl šios iškilusios problemos. 18,9 proc. pasiskundė, kad po kreipimosi jokių rezultatų nesulaukė. 38 proc. apklaustų pedagogų baiminosi, kad jų skundas gali būti traktuojamas kaip nesugebėjimas tvarkytis su mokiniais, 2,9 proc. nurodė bijantys atleidimo.
Mokytojai išreiškė nuomonę, kokios bausmės turi būti skiriamos prieš pedagogus psichologinį ar fizinį smurtą naudojantiems mokiniams. Daugiausia apklaustųjų (43,8 proc.) pasisako už materialines bausmes į jas įtraukiant tėvus. 40,4 proc. mano, kad tinkamiausios bausmės – socialinės, pavyzdžiui, izoliavimas nuo klasės.
Palikimą po pamokų nurodė 6,9 proc. apklaustųjų, 7,3 proc. pasisakė už papildomų užduočių atlikimą namuose.
Prognozuoja, kad gali pasikartoti Maskvos tragedija
Pasak E. Jesino, agresiją ir smurtinį elgesį lemia narkotikai, alkoholio vartojimas, kuris paplitęs net tarp mažamečių ir ypač tarp mergaičių. Tam įtakos turi nedarbas, emigracija, prievarta šeimoje, psichosomatiniai veiksniai.
E. Jesino tvirtinimu, agresija ir tarpusavio santykiai kasmet vis didėja ir kelia vis didesnę grėsmę. Tai, jo manymu, lemia tinkamai nevykdoma švietimo politika ir Vyriausybės programa, kurioje žadama kovoti su smurtu, patyčiomis, žadama griežtinti tėvų atsakomybę už vaikus.
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas prisiminė prieš keletą mėnesių Maskvoje įvykusią tragediją, kuomet moksleivis pamokos metu nušovė mokytoją ir policijos pareigūną. „O kas galėtų pasakyti, kad tai tikrai nepasikartos Lietuvoje. Nes būtent kiekvieną dieną blogėjanti situacija ir veda iki tokio proveržio“, - perspėja E. Jesinas. Jis prisiminė, kad nepilnamečiai Gargžduose neseniai užspardė fotografą, prieš keletą metų Šiauliuose paauglės papjovė bendraamžę. Jo tvirtinimu, auga paauglių nusikalstamumas, į grupuotes buriasi 9-12 metų vaikai – taip sėkmingai ruošiama nusikalstamo pasaulio pamaina.
E. Jesino tvirtinimu, valstybės mastu priemonių nesiimama, o mokyklų vadovai negeroves nuslepia. Jis piktinosi, kad žiniasklaidoje nuolat nuskamba, jei mokytojas panaudojo smurtą prieš mokinį. E. Jesinas skundžiasi, esą mokytojas mokykloje yra beteisis. Jis stebisi, kad nusikaltę mokiniai gali toliau mokytis bendrojo lavinimo mokyklose.
„Pas mus į šią problemą visiškai užmerkiamos akys, nėra reaguojama ir nenorima girdėti, ką sako mokytojai, profsąjunga. Todėl manau, kad ateityje mes iš tikrųjų galime laukti, galbūt, nenorėčiau būti blogu pranašu, kažkokio smurtinio protrūkio ir Lietuvos mokyklose. Tendencija tokia, kad visi dabartiniai įvykiai, teisės aktai sukuria prielaidą ir pagrindą padaryti šitokį veiksmą“, - kalbėjo E. Jesinas.
Siūlo įteisinti baudas tėvams
Kaip mokytojai įsivaizduoja baudų sistemą?
Pasak E. Jesino, estai jau įteisino 500 eurų baudas tėvams, neužtikrinantiems tinkamo vaikų elgesio. Jungtinėje Karalystėje esą taip pat yra gana didelės baudos, o pasikartojus agresyviems nusižengimams, mokiniai šalinami iš mokyklos be teisės mokytis kitoje mokykloje.
E. Jesino nuomone, galbūt ir Lietuvos tėvai susimąstytų, jei mokiniai būti šalinami iš mokyklos be teisės lankyti kitą mokyklą. Tokiems mokiniams esą turėtų būti siūlomas profesinis mokymas.
„Dabartiniu metu labai didelę įtaką turi šeima, pagal statistiką tėvai Lietuvoje savo vaikų auklėjimui skiria tik 7 minutes. Tai daug ką pasako, ir už labai daug ką – už dėmesio, meilės trūkumą – tėvai atsiperka pinigais. Kai šeimoje vaikai stokoja meilės, dėmesio, šeimoje nebelieka vidinio ryšio, ten prasiveržia agresija, kuri perkeliama į kitas erdves“, – aiškino E. Jesinas.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos kartu su Lietuvos švietimo įstaigų profesine sąjunga vasario ir kovo mėnesiais atlikto tyrimo metu apklausta apie 4000 pedagogų.
Tyrimo pristatymo akimirkos: