aA
Ar romas reiškia asocialumą? Lenkas – separatizmą, o jeigu rusas, tai būtinai turi ryšių su Kremliumi? Ar galime spręsti apie žmogų, žinant tik jo tautybę? Atsakytume, kad tikrai ne, tačiau šių dienų situacija verčia suklusti.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės yra priėmusios dvi Europos direktyvas, draudžiančias diskriminavimą. Lietuvai toli gražu nesiseka taip gerai šiuo klausimu, kaip norėtųsi. ES pagrindinių teisių agentūra yra sukritikavusi Lietuvą dėl nepakankamos kovos su diskriminacija dėl etninės nepriklausomybės. Dar šiais metais ES Tarybos atstovai savo vizito Lietuvoje metu domėjosi, kaip sekasi įgyvendinti Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos konvenciją. Ar gebame apsaugoti tautines mažumas?

Akcentuojama nelietuvių kilmės asmenų tautybė

Lietuvoje šiandien informacija apie asmens tautybę reikalinga nusikalstamų veikų kvalifikavimui bei statistinių duomenų analizei. Teisėsaugos institucijos pabrėžia, kad atliekant kriminologinius ar sociologinius tyrimus taip pat reikalingi duomenys apie asmens tautybę. O kartais net patys tautinių bendruomenių atstovai domisi statistine informacija apie vienos ar kitos tautybės asmenų padarytų nusikaltimų statistiką.

Dažnai, aprašant nusikaltimus arba nusižengimus padariusių asmenų veikas, žiniasklaidos priemonėse pabrėžtinai yra akcentuojama ne lietuvių kilmės asmenų tautybė, o ši informacija žurnalistams tampa prieinama iš teisėsaugos institucijų. Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė sako, kad reikalavimas nurodyti asmens tautybę teisiniuose dokumentuose galimai yra perteklinis, gali būti diskriminacinio pobūdžio ir pažeisti pagrindines tautinių mažumų teises.

„Skatindami kultūrų įvairovę, toleranciją bei tautinio tapatumo puoselėjimą, turime svarstyti galimybę atsisakyti reikalavimo akcentuoti tautybę negatyviame kontekste“, – teigia dr. V. Montvydaitė.

Kita vertus, oponentai laikosi kitokios nuomonės. Akcentuojama, kad asmens tautybės nenurodymas procesiniuose dokumentuose gali suteikti galimybę proceso šalims piktnaudžiauti suteiktomis procesinėmis teisėmis, pavyzdžiui, reikalauti vertėjo siekiant vilkinti procesą. Teisėsaugos institucijos laikosi nuomonės, kad atsisakymas nurodyti duomenis apie asmens tautybę procesiniuose dokumentuose sukeltų ir administracinių sunkumų, kadangi šių procesinių blankų pakeitimas informacinėje sistemoje, kurią naudoja teisėsaugos institucijos, vykdančios ikiteisminio tyrimo funkciją, pareikalautų ir papildomų lėšų bei žmogiškųjų išteklių.

Turint omenyje šias dvi šalis, reikalinga diskusija apie tai, ar tinkamai, visų pirma, teisės aktuose yra reglamentuotas reikalavimas nurodyti asmens tautybę. Ar deramai šie duomenys yra saugomi ir perduodami žiniasklaidos atstovams? Ar pakankamai atsakingai žurnalistai naudoja šiuos duomenis, gavę juos iš teisėsaugos institucijų?

Galimybės gerokai mažesnės

2015 m. atlikta Lietuvos socialinių tyrimų centro „Lietuvoje gyvenančių tautinėms mažumoms priklausančių asmenų padėties tyrimo ir rezultatų analizė“ atskleidė, kad lyginant su bendrais ES vidurkiais, diskriminacijos dėl tautybės paplitimas Lietuvoje yra gana žemas. Jei 64 proc. ES gyventojų mano, kad diskriminacija dėl tautybės yra labai paplitusi arba gana paplitusi, tai Lietuvoje tik 29 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad ši diskriminacija yra labai paplitusi arba gana paplitusi.

„Panašiai šios diskriminacijos mastus Lietuvoje vertina ir tautinių mažumų atstovai – tik kiek daugiau nei penktadalis, arba 23 proc., respondentų atsakė, kad diskriminacija dėl tautybės yra labai paplitusi arba gana paplitusi“, – aiškina dr. V. Montvydatė. Vis tik tautinėms mažumoms priklausantys asmenys gali skirtingai suvokti, atpažinti ir reaguoti į diskriminaciją.

Nors tik gana nedidelė dalis tautinių mažumų atstovų mano, kad diskriminacija dėl tautybės Lietuvoje yra paplitusi, paklausus papildomą klausimą apie lietuvių ir nelietuvių tautybės asmenų galimybes gauti darbą ar kilti karjeroje, net 31 proc. respondentų atsakė manantys, kad nelietuvių tautybės asmens galimybės yra mažesnės nei lietuvių tautybės asmens. Be to, Eurobarometro 2015 m. atliktas tyrimas parodė, kad lyginant su ES vidurkiu, Lietuvos gyventojai nepalankiau vertintų situaciją, kai tautinės mažumos atstovas užimtų aukščiausius valdžios postus valstybėje. Taip pat lietuviai negatyviau negu ES vidurkis vertintų juodaodžius ir azijiečius.

„Suprantama, kad ne visi tyrimai atspindi visuomenėje vyraujančias nuotaikas, tad tiek žiniasklaidoje, tiek kasdieniame bendravime kartais galime pastebėti nusiteikimą bei stereotipinį mąstymą apie kai kurias Lietuvos tautines mažumas, ypatingai didžiąsias – lenkus ir rusus“, – samprotauja Tautinių mažumų departamento direktorė.

Visuomenėje įtampos dar yra

Prisiminkime, kad tautinės mažumos aktyviai dalyvavo ne tik Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjime, bet ir mūsų šalies valstybingumo formavime XX amžiaus pirmojoje pusėje. „Švietimas ir kultūra gali mažinti stereotipų poveikį. Žiniasklaidai kompensuoti abiejų minėtų dalykų neįmanoma. Bet ji gali pati neskatinti stereotipų“, – teigia Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Akivaizdu, kad Lietuvos visuomenėje vis dar yra įtampų, susijusių su tarpnacionaliniais santykiais ir stereotipais. Tyrimais įrodyta, kad baimės kitataučių atžvilgiu kyla iš jų kultūros ir gyvenimo būdo nesupratimo, nepakankamo informuotumo apie kitų tautybių žmones. Esant tokiai situacijai, būtina šviesti visuomenę apie tautines mažumas, aktyviai viešinti informaciją apie jas bei imtis veiksmų jų aktyvesnei integracijai į valstybės gyvenimą ir sprendimų priėmimą.

Diskusijų festivalyje „Būtent!“ bus klausiama – „Nekaltumo prezumpcija. Ar taikoma tautybei?“ Aktualius klausimus kels dr. Vida Montvydaitė (Tautinių mažumų departamento direktorė), Dainius Radzevičius (Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas), Ištvanas Kvikas (Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas), prof. Šarūnas Liekis (Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija atstovas Lietuvoje), Nina Mackevič (Lietuvos radijo laidos rusų kalba vyr. redaktorė). Diskusijų festivalis „Būtent!“ rugsėjo 7–8 dienomis vyks Birštone.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dramų šeimose grimasos: prestižiniame sostinės rajone praskeltos galvos, kraujas ir be galo išsigandęs aštuonmetis (325)

Į iškvietimus vykstanti vaiko teisių apsaugos specialistė su DELFI sutiko pasidalinti istorijomis,...

Klientai perrašo taisykles: ką daryti įmonėms, kurioms kilo didelė grėsmė (27)

Gyvename kliento amžiuje, kai jie perrašo verslo taisykles ir verčia įmones nuolat sukti galvą,...

Apie gimdymą be rožinių akinių: pasakė, ko moterys bijo labiausiai (2)

Ar įmanoma pasiruošti gimdymui ir numatyti visus įmanomus variantus? O pasiruošti jiems? Klausytis...

Prabilo dramatiškai iš Šiaurės Korėjos pabėgęs karys, jis – generolo sūnus (20)

Šiaurės Korėjos karys, kuris pernai lydimas kulkų pabėgo į Pietų Korėją , yra generolo...

Žiemos ar vasaros laikas: kurį pasirinks Lietuva? (305)

Sveikatos apsaugos ir švietimo ekspertai sutaria, kad praktikos sukioti laiką kiekvieną pavasarį...

Lietuvių pamėgtoje saloje – galinga stichija: bangos tiesiog nušlavė apartamentų balkonus (41)

Gavus pranešimų apie smarkią audrą, dėl saugumo evakuotos kelios dešimtys lietuvių pamėgtos...

Kraupios avarijos šokiruota 17-metės komanda piešė baisiausią scenarijų: merginą saugojo angelai (21)

„Formulės 3“ lenktynėse Makao trasoje 276 km/val. greičiu į fotografų bokštelį...

Mano penktokas informuotas, kad mokytojų atlyginimai maži ir valdžia juos skriaudžia. Ar čia normalu?

Esu penktoko, kurio mokykla streikuoja jau visą savaitę, mama. Kadangi aš nuoširdžiai rūpinuosi...

Trintos daržovių sriubos: ir sveika, ir sotu 3 receptai (2)

Atvėsus orams, vis dažniau norisi pasilepinti karštais, tačiau nesudėtingais patiekalais. Tam...

Veryga informacijoje apie uždaromas ligonines įžvelgia opozicijos sąmokslą (145)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikino, kad reformuojant sveikatos sistemą nebus...