Nekaltas tyrimas apnuogino didžiausią lietuvių skaudulį: vaikus augina emigracijai

Maža to, ketvirtadalis apklaustųjų savo vaikus į privačią anglų kalbos mokyklą leistų ir tam, kad jie išvažiuotų gyventi ir dirbti užsienyje.

Planai dirbti užsienyje būdingi 18-35 metų vyrams

Bendrovės „Spinter tyrimai“ anglų kalbos mokyklos „Intellectus“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad mokytis anglų kalbos lietuvius skatina trys pagrindinės priežastys: galimybė susikalbėti keliaujant užsienyje (23 proc.), galimybė žiūrėti filmus ir skaityti anglų kalba (21 proc.) ir planai dirbti užsienyje (17 proc.).

Galimi buvo keli atsakymai, tad bendra suma viršija 100 proc., tačiau kaip reikšmingos priežastys įvardijami ir tokie aspektai kaip „anglų kalbos mokėjimas tampa norma, todėl nenoriu atsilikti nuo kitų“ (13 proc.), „reikia karjerai“ (12 proc.), „planai studijuoti užsienyje“ (7 proc.), „noras geriau susikalbėti su angliškai kalbančia žmona, vyru“ (5 proc.), „noras geriau pasirengti tarptautiniams egzaminams“ (3 proc.), „noras geriau pasirengti baigiamiesiems mokyklos egzaminams“ (2 proc.).

„Jauniausi (18-25 m.) respondentai daugiau įvardijo priežasčių, skatinančių mokytis anglų kalbos. Galimybė susikalbėti keliaujant užsienyje mokytis dažniau skatina didesnes pajamas turinčius apklaustuosius. Galimybė žiūrėti filmus/skaityti anglų kalba – didesnes pajamas turinčius respondentus. Planai dirbti užsienyje – vyrus, 18-35 m. tyrimo dalyvius, didesnių pajamų grupių atstovus ir didmiesčių gyventojus“, – rašoma tyrimo išvadose.

© „Spinter tyrimai“ nuotr.

Vaikus ruošia emigracijai

Be to, net 24 proc. tėvų savo vaikus į privačią anglų kalbos mokyklą leistų ir dėl to, kad jie išvažiuotų gyventi ir dirbti užsienyje. Tiesa, atsakant į tai parodžiusį klausimą buvo galimi keli atsakymo variantai, tad bendra suma viršija 100 proc.

„Šios apklausos rezultatai parodė ir tai, kad Lietuvos gyventojai labiau rūpinasi vaikų ateitimi. 39 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad anglų kalbos mokytis jų niekas neskatina, jie jos nenori mokytis ir nesimokys. Tačiau vaiko į privačią anglų kalbos mokyklą jokiais tikslais neleistų tik 15 proc. gyventojų. Tai rodo, kad žmonės linkę vaikų ateičiai ir išsilavinimui skirti didesnį dėmesį nei sau“, – teigė anglų kalbos mokyklos „Intellectus“ vadovas Andrius Ingelevič.

Kaip paaiškėjo, dauguma tėvų (47 proc.) vaiką į privačią anglų kalbos mokyklą leistų tam, kad jie geriau išmoktų šnekamosios kalbos, 43 proc. – kad geriau išmoktų bendrąją anglų kalbą (rašymas, skaitymas, kalbėjimas).

„Didesnių pajamų atstovai dažniau vaiką leidžia/ leistų į privačią anglų kalbos mokyklą dėl geresnio šnekamosios anglų kalbos išmokimo. Geresnį bendros anglų kalbos išmokimą dažniau paminėjo 18-45 m. apklaustieji, vidutines ir didesnes pajamas turintys tyrimo dalyviai, mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai“, – teigiama tyrimo išvadose.

© „Spinter tyrimai“ nuotr.

Praktika rodo, kad dažniau išvykti nori mokiniai ir studentai

A. Ingelevič teigimu, ir praktika rodo, kad išvykos į užsienį yra viena iš priežasčių, dėl ko mokytis anglų kalbos ateinama.

„Yra tokia tiesa, kad ateina mokytis, nes planuoja išvykti. Vyksta įvairiais tikslais – aplankyti savo giminaičių, dirbti, studijuoti. Praktika rodo, kad dauguma turinčių tokius siekius yra mokiniai ir studentai. Tai neramina“, – pripažino jis.

Pasak pašnekovo, analizuojant apklausos rezultatus nustebino, kad dažniausiai anglų kalbos lietuviai tikina pradedantys mokytis dėl galimybės susikalbėti keliaujant užsienyje.

„Ko gero, nemažai pradedančiųjų tokį tikslą išsikelia. Pavyzdžiui, kai kalbame apie žemesnius lygius – A1, A2. Mano asmenine nuomone, siekis keliauti galbūt yra universaliausia priežastis, bet neišskirčiau jos kaip pagrindinės žvelgiant į mūsų mokinius. Ji galbūt eina šalia visų kitų – darbui, laisvalaikiui“, – kalbėjo A. Ingelevič.

Kaip ir per kiek laiko greičiausiai galima prabilti angliškai?

Paklaustas, per kiek laiko galima išmokti bent kelionėse susikalbėti angliškai, kalbos mokyklos vadovas tikino, kad pradmenims perkąsti gali užtekti vos mėnesio.

„Tyrimai rodo, kad minimaliam pokalbiui palaikyti gali užtekti apie 300 žodžių. Aišku, vien žodyno neužtenka, reikėtų ir mokėti tuos žodžius dėlioti sakinyje – išmanyti sakinio struktūrą, gramatiką. Norint išmokti pasiruošti žemiausio lygio pokalbiui užtektų 1-2 intensyvių kursų mėnesių“, – patikino jis.

Tiesa, dauguma lietuvių, pasakojo A. Ingelevič, kalbos mokosi ne intensyviai kasdien, o maždaug 2 kartus per savaitę. Tokiu tempu kalbos esą pavyksta pramokti po 30-40 pamokų.

„Šiuolaikinės kalbos mokymo metodikos remiasi komunikacija, kai kalbos mokomasi praktiškai, iš karto pradedant kalbėti angliškai. Pavyzdžiui, jei išmokstama kokia dalis gramatikos ar žodyno, tai iš karto perkeliama į praktinę užduotį, kai mokiniams simuliuojamos gyvenimiškos situacijos“, – apie geriausią būdą mokytis kalbos, pasakojo pašnekovas.

Jo teigimu, kad būtų lengviau suprasti, kartais kalbos mokymąsi verta palyginti su mokymųsi vairuoti.

„Galima teoriškai mokytis, kokius pedalus spausti, ką daryti, bet atsisėdus prie vairo supranti, kad nieko nemoki – reikia imti ir vairuoti. Taip pat ir su kalba – reikia ją imti ir vartoti. Aišku, kontroliuojamose sąlygose, kai mokytojas padeda“, – tikino A. Ingelevič.

Per lietuvių ir istorijos pamokas – pabrėžtinai abejingi

DELFI primena, kad Nacionalinio egzaminų centro (NEC) atliktas tyrimas parodė, kad emigruoti iš Lietuvos nori net 43,2 proc. aštuntokų. Jį viešai pristatė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas ir žurnalo reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.

„Jau 19 proc. ketvirtokų nori emigruoti iš Lietuvos. Dar baisesnis vaizdas, kai apklausiami aštuntokai – nori emigruoti 43 proc. Aš nežinau, kas vyksta mokyklose, šeimose, apie ką jie šnekasi?“, – klausė G. Sarafinas.

Žurnale „Reitingai“ analizuojama, kad tarp vaikų, kuriems nėra svarbios pilietinės vertybės, kurie nelaiko savęs Lietuvos patriotais ir labiausiai nori emigruoti, daugumą sudaro tie, kam nesiseka mokslai, kieno pasiekimai tikrai menki, be to, jie blogai jaučiasi mokykloje.

„Vienintelis dalykas, kurio tokie vaikai mokosi tikrai stropiai, tai anglų kalba (o štai per lietuvių ar istorijos pamokas jie būna pabrėžtinai abejingi)“, – pastebi G. Sarafinas.

Jei gautų darbą, į išsivysčiusią Vakarų šalį emigruotų 90 proc. 15-19 metų jaunuolių

Gegužės pradžioje buvo pristatytas ir Žmogaus studijų centro atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunimo nuo 15 iki 19 metų emigruotų į išsivysčiusią Vakarų šalį, jei ten jiems būtų pasiūlytas specialybę atitinkantis darbas. Tokią išvadą Seime vykusiame Migracijos ir Priklausomybių prevencijos komisijų posėdyje pristatė minėto centro prezidentas Gintaras Chomentauskas, kalbėjęs apie „Lietuvos emocinės būsenos tyrimą“.

Jis pasakojo, kad respondentams buvo užduotas konkrečiai toks klausimas: „Jei galėčiau išvykti ir gauti darbą pagal specialybę, tai emigruočiau į išsivysčiusią Vakarų šalį (Europa, JAV)“. Tuo esą siekta apčiuopti emigracijos tendencijas.

„Vaizdelis Lietuvoje: daugiau nei 50 proc. sako, kad tokiomis sąlygomis – tikrai taip. Atrodytų, dar pusė bėdos, pusė Lietuvos, bet, kai pažiūrėjome į amžiaus grupes, čia jau kvepia, nežinau, demografine katastrofa. Kitaip tariant, šiuo metu daugiau nei 90 proc. jaunuolių (15–19 metų žmonės – DELFI) sako: „Aš emigruosiu.“

Kai pašnekiname kokybiškai, atrodo, kad Lietuvoje gyventi „nėra lygis“, „yra kaimas“, „čia niekas nevyksta“ ir „niekas niekuomet nevyks“, „kaip iš viso žmonės gyvena, nežinau“. Dėl to „kažkur varysiu“ ir „kažką susikursiu“. Kitaip tariant, matome aiškų fenomeną, kurio didelę dalį kaltės tenka prisiimti ir man pačiam, ir, matyt, Jums, kad „nepardavėme“, neįtikinome jaunų žmonių, kad Lietuva yra normalus ir civilizuotas, geras kraštas su milžiniškomis galimybėmis“, – kalbėjo G. Chomentauskas.

Jo teigimu, tai, kad emigruoti taip veržiasi jaunimas, tik vienas įrodymų, kad emigracija nėra susijusi vien su pinigais.

„Jie dar net darbo jokio neparagavo, didelė dalis negavo jokio atlyginimo“, – pastebėjo pranešėjas.

Emigracijos pagreitis didėja

Statistikos departamento duomenimis duomenimis, pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. gyventojų, o šių metų pradžioje užfiksuotas dar didesnis deklaruotos emigracijos pagreitis – sausį ir vasarį apie emigraciją pranešė maždaug po 7 tūkst. žmonių.

Apklausų duomenimis, paprastai dauguma emigrantų iš Lietuvos į Vakarų Europą išvyksta dėl didesnių algų, kai kurie ekspertai sako, kad emigraciją gali skatinti ir didelė pajamų nelygybė.

Dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiais metais

Apklausti asmenys iš visos Lietuvos

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ 2017 m. Tyrimo metu apklausta 1011 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Respondentai pasirinkti iš visos Lietuvos teritorijos.

Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti anglų kalbos mokymąsi skatinančias priežastis, anglų kalbos mokyklos pasirinkimo kriterijus, vaiko leidimo į privačią anglų kalbos mokyklą tikslus.

Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis atrankos metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas šalies namų ūkis turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą.