"Ypač aktyviai tuščiais pažadais jaunuoliai pradedami vilioti paskelbus papildomą priėmimą į universitetus", - Eltai sakė Studijų kokybės vertinimo centro informacijos skyriaus vadovas Darius Tamošiūnas. Jo teigimu, daugiausiai tokių mokyklų yra kaimyninėse valstybėse, dažniausiai siūlomos studijos - teisė ir vadyba.

Išsiaiškinti, ar universitetai teikia mūsų šalyje pripažįstamą išsilavinimą, moksleiviai ir studentai gali paskambinę Švietimo ir mokslo ministerijos telefonais Vilniuje 2663436 ir 2663440.

Informacija apie teisėtai Lietuvoje veikiančias aukštąsias arba kitokias mokyklas skelbiama Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) svetainėje www.aikos.smm.lt bei Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamento interneto puslapyje www.mokslas.lt.

Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis, dėl per didelio pasitikėjimo Rusijoje veikiančių universitetų reklama problemų pripažįstant diplomus pernai kilo 60 žmonių.

"Pirmiausia siekiame, kad jaunuoliai nebūtų klaidinami abejotinų mokyklų. Antra problema keblesnė - bakalauro laipsnį įgiję studentai magistrantūrai renkasi legalius Vakarų universitetus, kurių diplomai pripažįstami, tačiau įgyja tokį išsilavinimą, kuriam Lietuvoje negalime rasti atitikmens", - sakė D. Tamošiūnas.

Mūsų šalyje magistrantūrai prilyginamos ne visos antrosios pakopos studijos, todėl ne visi už metų studijas Vakarų universitetuose sumokėję po 5-6 tūkstančius eurų grįžę į Lietuvą gali stoti į doktorantūrą ar dalyvauti darbo konkursuose, kur reikalaujama magistro diplomo.

Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis, dažniausiai lietuvaičius suklaidina pripažintų universitetų išduodamas kvalifikacinis MBA (Master of business administration) pažymėjimas.

"Gavę diplomą su MBA etikete, norėjusieji įgyti magistro diplomą nusivilia, nes daugeliu atvejų tokia studijų programa būna skirta darbo rinkai rengiamiems specialistams. Vakaruose darbdaviai atpažįsta ir vertina MBA diplomą, tačiau Lietuvoje tokios studijos dažnai pripažįstamos tik kaip profesinė kvalifikacija", - sakė D. Tamošiūnas.

Dar vienas panašaus lygmens laipsnis LLM (Legum magister) po antrosios pakopos studijų Vakarų universitetuose suteikiamas teisininkams. "Tačiau LLM, kaip ir MBA, yra speciali kvalifikacija, bet ne visada magistro išsilavinimas", - pabrėžė Studijų kokybės vertinimo centro specialistas.

Norintys mokytis užsienyje taip pat įspėjami apie aktyviai besireklamuojančius neaiškius universitetus - vadinamuosius "diplomų malūnus".

Dažniausiai tai kokybės kontrolės institucijų neaprobuotos įstaigos, neturinčios leidimo veiklai. Internetu siuntinėjamose reklamose tokios mokyklos vilioja jaunuolius "rimtomis studijomis", po kurių išduodamas prestižinių universitetų "bakalauro" ar "magistro" laipsnis.

Apsimetėliuose universitetuose nereikia lankyti paskaitų, laikyti įskaitų ar egzaminų. Pakanka sumokėti tam tikrą pinigų sumą ir "diplomas, jo priedas, netgi rekomendaciniai laiškai jau keliauja paštu jūsų nurodytu adresu".

Studijų kokybės vertinimo centro teigimu, tokiose įstaigose įgyti diplomai gali būti nepripažinti tinkamais toliau studijuoti ar dirbti.

Nustatyti, ar mokymo įstaiga yra "diplomų malūnas", padeda Studijų kokybės vertinimo centro tinklalapyje spausdinami klausimai. Jeigu į daugumą iš jų galima atsakyti teigiamai, vertėtų rimtai pasidomėti, ar įstaiga yra tai, kuo dedasi.

Centro darbuotojai visų pirma siūlo išsiaiškinti, ar studijuoti siūlanti mokykla turi licenciją organizuoti aukštojo mokslo studijas toje šalyje. Nepakanka patikinimo, jog studijų programa ar institucija yra visiškai akredituota, būtina paprašyti įrodymų.

Nereikėtų numoti ranka į tai, kad mokyklos darbuotojai vengia teikti tikslią informaciją apie institucijos veiklą, studijų vietą, tikrąjį adresą, pavaldumą.

Kiti požymiai, pagal kuriuos galima identifikuoti "diplomų malūną", - itin didelės ar mažos studijų įmokos, panašus į gerai žinomų, net prestižinių institucijų mokymo įstaigos vardas.

"Diplomų malūnai" kai kuriose šalyse veikia nelegaliai, kitur - įteisinti kaip neformalaus mokymo įstaigos. Tačiau jie iš tiesų neužsiima tokia veikla, kuriai reikalingas specialus leidimas, nes studijų kokybe besirūpinančios institucijos jo neišduoda dėl trūkumų. Pavyzdžiui, tokių mokyklų programos gali neatitikti šalies išsilavinimo standartų, dėstytojams trūkti kvalifikacijos, o studentams - mokymo priemonių.