aA
Planas skyles Lietuvos aukštosiose mokyklose užkamšyti studentais iš užsienio, panašu, virsta fiasko. Nors privilioti juos dar pavyksta, išlaikyti tampa vis sudėtingiau.
Užsienio studentai Lietuvoje (MOSTA nuotr.)

Vos 7 proc. aukštąsias mokyklas baigusių užsieniečių pasilieka dirbti Lietuvoje, atskleidžiama Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) apžvalgoje.

Maža to, po studijų gebame išlaikyti tik rusus, baltarusius ir ukrainiečius, kuriems paprastai galiausiai mokame mažesnę algą nei lietuviams.

Pritraukiame vis daugiau: pagrindas – Indija, Baltarusija, Ukraina ir Vokietija

MOSTA apžvalgoje nurodoma, kad 2012–2017 m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojusių užsieniečių daugėjo vidutiniškai po 4 proc. per metus. Iš viso per 6 metus į šalies aukštąsias mokyklas įstojo 10 246, o šiemet studijas Lietuvoje pasirinko 1 846 užsieniečiai. Šiais metais užsieniečių dalis tarp visų įstojusių į Lietuvos aukštąsias mokyklas sudarė 6 proc., kai, pavyzdžiui, 2012 m. – 3 proc.

2012 m. didžiausią dalį, 69 proc. visų Lietuvoje įstojusių užsieniečių, sudarė buvusių arba esamų Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) valstybių piliečiai. Per penkerius metus šių studentų skaičius sumažėjo per pusę, tačiau net 7 kartus išaugo iš Azijos atvykstančių studentų skaičius. Taip pat 50 proc. išaugo atvykstančių studijuoti europiečių skaičius.

2017 m. daugiausiai asmenų atvyko iš Indijos (355), Baltarusijos (273), Ukrainos (158), Vokietijos (67) ir Gruzijos (66). Daugiausiai užsienio studentų šiemet pritraukė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (331), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (297) ir Vilniaus universitetas (287).

Užsienio studentai Lietuvoje (MOSTA nuotr.)
Užsienio studentai Lietuvoje (MOSTA nuotr.)

Nuo vidurkio atsiliekame 3,5 karto

2014-2016 m. aukštąsias mokyklas baigė 2 028 užsieniečiai, tačiau vos 7 proc. arba šiek tiek mažiau nei 150 užsienio pilietybę turinčių absolventų liko dirbti Lietuvoje. Daugiausia, 10 proc., absolventų pasiliko po pirmosios pakopos studijų, po magistrantūros – vos 3 proc.

Palyginimui, vienuolikoje EBPO valstybių, pateikusių duomenis 2011 m. apžvalgai „Education at Glance“, po studijų dirbti pasiliko vidutiniškai 25 proc. užsieniečių absolventų. Nuo 30-35 proc. – Kanadoje, Prancūzijoje ir Čekijoje.

Dažniausiai Lietuvoje pasilieka atvykusieji iš NVS priklausančių arba priklausiusių valstybių, šių valstybių piliečiai sudaro beveik 80 proc. nuo liekančiųjų. Dažniausiai tai yra Rusijos, Baltarusijos arba Ukrainos piliečiai.

Užsienio studentai Lietuvoje (MOSTA nuotr.)
Užsienio studentai Lietuvoje (MOSTA nuotr.)

Užsieniečiams esame linkę mokėti mažiau

Aktualiausia Lietuvai pritraukti darbuotojus į gyvybės mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir informatikos studijas, kitaip apibendrinamas trumpiniu STEM (angl. Science Technology Engineering and Mathematics).

Per penkmetį įstojusiųjų į STEM dalis užsieniečių skaičius išaugo nuo 9 iki 25 proc., į sveikatos mokslus – nuo 11 iki 21 procento.

Vis dėlto, kaip atskleidžia 2014–2016 m. absolventų duomenų analizė, po studijų baigimo Lietuvoje įsidarbina tik nedidelė STEM ir sveikatos mokslų studijų absolventų dalis: atitinkamai, 8 ir 11 proc. (po kitų krypčių studijų – 6 proc.).

Lyginant skirtingų studijų laukų absolventų atlyginimus galima pastebėti, kad STEM ir sveikatos apsaugos profesijose įsidarbinusių užsieniečių medianiniai atlyginimai tokie patys kaip lietuvių arba didesni, o kitose profesijose – mažesni.

Užsienio studentai Lietuvoje (MOSTA nuotr.)
Užsienio studentai Lietuvoje (MOSTA nuotr.)

Trūksta valstybės politikos

„Užsieniečių pritraukimas studijoms mums aktualus dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, studentų iš užsienio įnešamos lėšos gali sušvelninti finansines problemas, su kuriomis dėl demografinių tendencijų susiduria kone kiekviena aukštoji mokykla. Antra, aukštą kvalifikaciją įgiję užsieniečiai gali padėti spręsti specialistų trūkumo vietos darbo rinkoje problemas“, – pristatydamas tyrimą teigė MOSTA studijų politikos analitikas Gintautas Jakštas.

Pastebima, kad Lietuvos aukštosios mokyklos jau ne vienerius metus deda pastangas siekdamos pritraukti užsieniečius studijoms, tačiau atsakomybė už šių asmenų išlaikymą šalyje po studijų – pakibusi ore.

„Lietuvoje tikrai yra ne viena aukštoji mokykla, kuri regiono, o kai kuriose kryptyse net ir Europos mastu, gali pasiūlyti perspektyvias studijas ir konkuruoti dėl studentų pritraukimo. Gaila, tačiau tenka pripažinti, kad valstybės politika šioje srityje juda lėtai, jeigu juda apskritai. Nacionaliniu mastu neturime nei kryptingos užsieniečių pritraukimo studijoms, nei išlaikymo po jų strategijos“, – sakė G. Jakštas.

Gintautas Jakštas
Gintautas Jakštas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lenkijai pavyko

Kaip pastebi jis, pavyzdžiui, Lenkija sukūrė savo tarptautiškumo strategiją ir nusimatė iki 2020 m. užsienio studentų skaičių padvigubinti. Šios strategijos įgyvendinimui buvo numatyta beveik 60 mln. eurų.

„Šiai dienai Lenkija džiaugiasi penkis kartus išaugusių studentų iš Ukrainos skaičiumi ir beveik dvigubai išaugusiu užsienio studentų skaičiumi“, – nurodė G. Jakštas.

Aukščiausia užsienio studentų dalimi visose studijų pakopose išsiskyrė Liuksemburgas (44 proc.), Jungtinė Karalystė (18 proc.) ir Austrija (16 proc.).

Paaiškino priežastis

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas DELFI sakė, kad šiame tyrime įvardyti skaičiai jo nestebina.

„Pirma, mūsų švietimo sistema visiškai neatitinka šalies ekonominės situacijos. Pavyzdžiui, mes atlikome apie 2 tūkst. įmonių apklausą, iš kurios išaiškėjo labai paradoksali situacija – vienam, baigusiam aukštąjį mokslą, reikia 8, baigusių profesinę mokyklą. Reali situacija yra tokia, kad vienam, baigusiam profesinę mokyklą, yra 9, baigę aukštąją. Vaizdžiai tariant, mūsų ekonomikos sistema tiesiog negali suvalgyti tiek specialistų“, – kalbėjo jis.

Antra, dėstė D. Arlauskas, Lietuvos ekonomika kyla ne dėl augančio eksporto, bet dėl vidaus vartojimo, prekybos – dėl to negeneruojamos darbo vietos, kur mokami dideli atlyginimai.

„Jei mes pažiūrėsime į šalies ekonomikos struktūrą, vadinamasis „hightech“ kaip buvo 7 proc., taip ir liko. Tai reiškia, kad pridėtinė vertė neauga, taigi perspektyvos, akivaizdu, net tiems, kurie pasiliktų, yra labai mažos. Be to, vien pernai 1,5 tūkst. universiteto absolventų nuėjo į profesines mokyklas. Tokia yra realija – jie mato, kad čia gali daugiau uždirbti“, – kalbėjo pašnekovas.

Danas Arlauskas
Danas Arlauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Kodėl naudingesni indai nei baltarusiai?

Nestebina jo ir tai, kad Lietuvoje pasilieka tik asmenys iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, nes integracija jiems čia esą ne tokia sudėtinga.

„Lietuvoje dar nėra diasporos iš kitų aptartų šalių, todėl, kai imame kalbėti apie šeimas, vaikus, sudėtinga. Tarkime, Amerikoje ar Prancūzijoje, Vokietijoje jie susiformuoja kaip mūsų lietuviai Didžiojoje Britanijoje – ištisi kaimeliai, kur nereikia net angliškai mokėti kalbėti, 60 proc. darbo rinkos sudaro lietuviai“, – sakė D. Arlauskas.

Tuo metu pažangiajame Silicio slėnyje 60 proc. sugeneruojančių įmones asmenų yra iš Pietryčių Azijos šalių – Indijos, Malaizijos, nurodė pašnekovas.

„Mums reikėtų pritraukti kuo daugiau asmenų iš tų šalių, kadangi tai yra angliškai kalbantys žmonės, turintys ryšių visur. Mums jie būtų, žinoma, naudingesni nei iš kokios Baltarusijos“, – pripažino darbdavių atstovas.

Pavyzdys – ir Danija

D. Arlauskas prisiminė neseniai lankęsis Kopenhagoje ir oro uoste pastebėjęs informaciją, kad Danija – ES šalis Nr.1, žvelgiant į eksportą Kinijoje.

„Pradėjau domėtis, kas čia ir kaip yra. Prieš 10 metų jie pradėjo kurti programą, kai Kinija ėmė rodyti kylančius ekonomikos rezultatus. Pirma, jie įvedė stipendijas kinų studentams Danijoje ir Danijos Kinijoje. Prasidėjo mainų programa, jie taip pabandė suformuoti kryžminį judėjimą, patikrinti, ar surandamas ryšys. Antra, Kinijos ambasadoje vien už ekonomiką atsakingi apie 60 žmonių, mes turime 2. Danija ėmėsi veiksmų visur, kur galima – švietimas, ambasada, viešieji ryšiai ir ekonomika, mums tokio plataus požiūrio, reikia pripažinti, trūksta“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, kai buvo ruošiamas Darbo kodeksas, konfederacija siūlė sukurti fondą, iš kurio būtų dengiamos, pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų absolventų darbo paieškų išlaidos.

„Tačiau tai, kad mes žengiame Danijos keliu ir ne darbdavių sąskaita mokame išeitines išmokas netekusiems darbo, o iš nepriklausomo fondo, jau sveikintina. Jei mes dar tai, ką daro danai, panaudosime švietimo sistemoje, integruotą sistemą sukursime, manau, po 5 metų galime tikėtis rezultatų, kad iš perspektyvių šalių darbuotojų bus daugiau“, – sakė D. Arlauskas.

Darbdavių konfederacijos vadovo teigimu, be aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš kitų šalių Lietuvos ekonomika susidurs su labai rimtai iššūkiais.

„Labai svarbu suvokti tokį paprastą dalyką – yra profesija ir yra išsilavinimas. Mes labai orientuojamės į profesiją, bet darbdaviai mano, kad žmogus turi gauti gerą išsilavinimą. Jis prasideda jau šeimoje – tai ir darbštumas, atsakingumas, požiūris į darbą, mąstymo būdas, kad tu turi sukurti savo vertę, o ne tau kažkas kažką duos. Darbdaviai darbuotojus į darbą priima ne dėl to, kad jie moka daugybos lentelę, primityvinant, o dėl požiūrio į darbą“, – dėstė D. Arlauskas.

Pagrindas – darbo sąlygos ir atlyginimas

Įžvalgomis šia tema su DELFI sutiko pasidalinti ir ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

„Žinote, išlaikymas prasideda ne nuo BPV, o nuo absoliučių skaičių – eurų, kas išmaitina ir aprengia žmones. Aukštesnis atlyginimas, geresnės darbo sąlygos – tai yra pagrindas, kuris išlaikytų specialistą Lietuvoje“, – sakė jis.

Politiko teigimu, dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, ką ruošia aukštosios mokyklos – ar tuos specialistus, kurie pabaigę aukštąją mokyklą galėtų iš karto sėkmingai įsidarbinti?

„Akivaizdu, kad verslo poreikis šiuo atveju išsiskiria su aukštųjų mokyklų paruošiamų studentų skaičiais. Dėl to valstybei ir reikalinga labai rimta aukštojo mokslo reforma. Jei jos ruoš specialistus, kurie atitiks poreikį, manau, ir su pasilikimu valstybėje neturėsime problemų“, – poziciją dėstė V. Sinkevičius.

Virginijus Sinkevičius
Virginijus Sinkevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Patrauklūs ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims

Anot jo, nereikia pamiršti ir to, kad užsienio studentai visuomet teiks prioritetą savo tėvynei ir žvalgysis galimybių ten.

„Be to, tie specialistai, kurių mums trūksta, yra itin patrauklūs ir kitose šalyse. Jei žmogus priima drąsų sprendimą studijuoti užsienyje, būkime nuoširdūs, ne TOP valstybėje pasaulyje – Lietuvoje, jis tikrai gali priimti ir sprendimą judėti kažkur toliau, matydamas galbūt didesnes galimybes. STEM programos – labai gerai, kad studentų skaičius daugėja – gerai, bet ar valstybės ūkis, ekonomika į tai yra orientuota? Ar tai yra prioritetinės sritys, orientuojame ten resursus, tikslus? Šiandien turbūt visi pasakytų, kad taip nėra“, – pastebėjo politikas.

Pasak V. Sinkevičiaus, Danija yra labai geras pavyzdys kovoje dėl talentų Lietuvai, kuri čia žengia tik pirmuosius žingsnius.

„Pradėti turėtume nuo to, kad jau startavus talentų išlaikymo sistemai, pirmiausiai turėtume sukurti strategiją, kaip atrodys ta mūsų ekosistema, kaip galime būti konkurencingi, turime konkuruoti pirmiausiai regione. Antra, turi būti kažkas atsakingas, šio projekto šeimininkas. Manau, kad „Investuok Lietuvoje“ iš pradžių gerai, tačiau galbūt turėtų būti net atskira institucija, dirbanti su tuo. Nekalbu apie perteklinį aparatų kūrimą, bet, jei tai yra valstybei svarbu, turi būti, kas šią sritį kuruoja“, – kalbėjo jis.

Tikslas – užsienio kapitalo įmonių pritraukimas

V. Sinkevičius sakė šiuo metu besikoncentruojantis į užsienio kapitalo įmonių pritraukimą į Lietuvą.

„Užsienio kapitalo įmonėse mokamas didesnis atlyginimas. Žinoma, kad tiesioginės užsienio investicijos, jų pritraukimas į Lietuvą yra prioritetas. Tokios žinios kaip „Continental“, „Booking.com“, „Hollister“ atėjimas į Lietuvą yra ženklas, kad investuotojai pasitiki Lietuva, tai yra patikima valstybė. Ir tos didžiulės sumos pinigų, kurias jie ruošiasi investuoti, visi supranta, kad yra ilgam periodui. Tai – labai gera žinia ir užsienio studentams, kurie gali pamatyti, kad čia kuriasi pažangios užsienio kapitalo įmonės“, – nurodė jis.

Politikas skaičiavo, kad jei tokia įmonė ieško apie 200 darbuotojų, tai apie 30-40 reikalingų specialistų bus inžinieriai.

„Jei pažiūrėtume į įmones, kiek darbuotojų, tai ketvirtadalis ar penktadalis jų būna inžinieriai. Manau, kad mokslas turėtų orientuotis į tai ir ruošti specialistus, kuriuos iš karto galėtume sėkmingai įdarbinti“, – patarimu pasidalijo jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Seime visiška teisinė sumaištis dėl Pranckiečio Pranckietis: to klausimo į darbotvarkę netrauksiu (331)

Ketvirtadienį susirinkusi Seimo valdyba nutarė, kad reikalavimas balsuoti iš naujo dėl...

Grybauskaitė: mes pažeminome save ir pažeminome Jungtinę Karalystę (217)

Ketvirtadienį į Briuselį į ES viršūnių tarybą besirenkantiems šalių lyderiams kadenciją...

Kaimynai apie atokioje sodyboje rastą šeimą: naujienos pribloškė šeimos tėvą įvardijo kaip „labai aršų“

Nyderlandų policija apklausia Austrijos pilietį po to, kai atokioje kaimo sodyboje Nyderlanduose...

Karbauskis: po antradienio balsavimo Seimo pirmininko kabinetas bus laisvas (179)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad nei Seimo valdyba , Teisės...

Nauja atsakomybė: Grybauskaitė prisijungs prie Europos galingųjų (6)

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė taps Briuselyje veikiančio analitinio centro...

Šapoka apie naujus ir didesnius mokesčius: skolas vis tiek reikės grąžinti (53)

„Bet kokias skolas vis tiek reikės grąžinti, kai ekonomikos padėtis yra neapibrėžta, mūsų...

ES ir JK susitarė dėl „Brexit“ pasirodė pirmosios detalės apie susitarimą (175)

Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybininkai susitarė dėl „ Brexit “. Apie tai...

Seimas palaiko Nausėdos siūlymą didinti mokesčius ne darbo pajamoms (28)

Seimas priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą kitas nesusijusias su darbo...