aA
Tyrimą, Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu, atliko Šiaulių universiteto Socialinių tyrimų mokslinis centrasč sakoma pranešime spaudai.

Nors ataskaitoje tyrėjai kalba apie 369 tyrime dalyvavusius studentus, jų manymu, neįgalių studentų Lietuvoje gali būti apie 500. Duomenys nėra tikslūs, nes ne visos aukštosios mokyklos galėjo tiksliai nurodyti, kiek jose mokosi būtent neįgalių studentų.

Kaip atskleidė tyrimas, daugiausia studijuoja judėjimo ir regėjimo negalią turinčių žmonių. 17 proc. neįgalių studentų turi įvairių somatinių sutrikimų, 9 proc. – klausos negalią.

Anot apklaustųjų studentų, pusės jų savarankiškumas yra apribotas iš dalies, tik 6 proc. nurodė, kad jis visiškai apribotas. Pastariesiems reikia nuolatinės kitų žmonių pagalbos. Dažniausiai tais pagalbininkais tampa šeimos nariai.

Daugiausia neįgalių studentų studijuoja Vilniaus ir Kauno aukštosiose mokyklose. Gausiausia jų – Kauno technologijos universitete, Vilniaus universitete, Šiaulių universitete ir Šiaulių kolegijoje.

Apie 40 proc. neįgalių studentų mokosi gerai. Apie pusę jų yra aktyvūs akademinės bendruomenės nariai, linkę lyderiauti. Tačiau apie pusę neįgalių studentų yra pasyvūs.

Pagal tyrimą, daugelis pasiryžusių studijuoti neįgalių jaunuolių turėjo stiprią vidinę motyvaciją – jie studijas priėmė kaip iššūkį sau. Juos skatino noras veikti, įsilieti į visuomenės gyvenimą, užimti tam tikrą padėtį, įgyvendinti savo svajones.

„Įdomu tai, kad maždaug trečdalis neįgalių studentų dirba“, - sakė tyrimo vadovas Jonas Ruškus. Tačiau neįgalieji labai mažai dalyvauja aukštojo mokslo įstaigų organizuojamuose karjeros planavimo renginiuose. Po studijų neįgalieji dažniausiai įsidarbina nevyriausybinėse organizacijose.

Tyrimas buvo pristatytas Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, kuris pritaikytas neįgaliems studentams. Kaip pažymėjo tyrėjai, apskritai aukštųjų mokyklų fizinės aplinkos pritaikymas neįgaliesiems dar nėra sisteminis.

Neįgalūs studentai teigiamai vertina valstybės jiems skiriamą finansinę paramą, prasčiau – būsto (bendrabučių), miesto fizinės aplinkos ir transporto, taip pat kai kurių aukštųjų mokyklų aplinkos pritaikymą neįgalių žmonių poreikiams.

Studijų plano individualumas ir lankstumas, dėstytojų kompetencija parinkti dėstymo metodus neįgaliesiems, aukštosios mokyklos prisitaikymas prie neįgalių studentų vertinami nevienodai. Neįgalūs studentai norėtų, kad aukštosiose mokyklose pradėtų dirbti, pavyzdžiui, lygių galimybių koordinatoriai, kurie galėtų būti tarpininkais tarp neįgalių studentų ir administracijos, kuruoti būtent neįgaliems studentams aktualiais klausimais.

Tyrėjai rekomendacijose taip pat siūlo aukštosiose mokyklose sukurti interesų derinimo grupes, į kurias būtų įtraukti neįgaliųjų atstovai, prorektoriai, studijų skyrių vadovai ir kt.

Rekomendacijose taip pat siūloma ieškoti kitokių būdų neįgalių studentų studijoms finansuoti. Vienas iš tokių būdų, tyrėjų nuomone, - neįgalaus studento „krepšelis“. Kita galimybė – valstybė galėtų sukurti specialų finansinį fondą, kuriam aukštosios mokyklos galėtų teikti projektus. Finansavimą gautų tik geriausi projektai, skatinantys neįgalių studentų studijų plėtrą.

Valstybė jau yra žengusi pirmą svarbų žingsnį gerindama neįgalių studentų studijų finansavimą. Rugpjūčio mėnesį Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktam Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašui.

Nuo šių metų rugsėjo mėnesio neįgaliems studentams (valstybinėse mokyklose) teikiama 3,2 MGL dydžio tikslinė išmoka už kiekvieną semestrą išlaidoms už studijas iš dalies kompensuoti. Studentų, kurie mokosi ir valstybinėse, ir privačiose mokyklose, specialiesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį skiriama 50 proc. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio tikslinė išmoka.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Teisme – JAV gyvenančio Venckienės sūnaus skundas: kur yra mano pusseseserė? (72)

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktos buvusios teisėjos ir iš Seimo apkaltos proceso tvarka...

Sergamumu koronavirusu gerokai pralenkėme Švediją: profesorius paaiškino, ką darome ne taip (14)

Švedija nesiėmė griežtų kovos prieš koronavirusą priemonių, laikydamasi taktikos, kad...

Razmuvienė: matant žmonių elgesį – 950 atvejų per dieną yra ne riba papildyta (440)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė siūlo nebevartoti...

Paauglę sodyboje sumušęs ir išžaginti bandęs jurbarkietis išsaugojo laisvę papildyta merginos advokato ir prokuroro komentarais (910)

Žiauriu smurtu prieš merginą ir pasikėsinimu išžaginti pasibaigusi paauglių šventė...

Putinas: jokio karantino nebus prie ligoninių – greitosios pagalbos automobilių eilės (144)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sakė, kad Rusijoje neplanuojama įvesti...

Nick Leiber | D+ nariams

Pandemijai atsparus verslas: nebus geresnio laiko pradėti naują arba reorganizuoti esamą

Covid-19 pandemija sugriovė Trento Griffino Braafo transporto paslaugų įmonę – tad jis...

Įspėjo dažnai manevruojančius: jūsų keliamas pavojus yra didesnis nei įsivaizduojate (1)

Suirzę ar skubantys vairuotojai dažniau ne tik viršija numatytą leistina greitį, tačiau ir...

Teismų maratoną laimėjęs Berankis papildys kišenes (4)

Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis laimėjo pusantrų metų trukusią bylą prieš...

Naujų koronaviruso atvejų 950, mirė šeši žmonės: fiksuoti protrūkiai Vidaus reikalų ir Finansų ministerijose vilniečius guldo laisvalaikio pramogos (949)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( NVSC ) spalio 29 d. 11.30 val. duomenimis, per vakar...

|Maža didelių žinių kaina