„Įstatymų projektais siekiama įtvirtinti įstatyminį pagrindą, leidžiantį valstybei, įvertinus visus turimus duomenis ir tyrimus, sistemingai planuoti ir skatinti asmenis rinktis studijuoti ar mokytis rinkoje trūkstamas specialybes“, – rašoma antradienį Prezidentūros išplatintame pranešime.

G. Nausėdos teikiamos pataisos numato tikslinių stipendijų mokėjimą, neatsižvelgiant į kitas gaunamas stipendijas ar paramą. Jas administruotų Valstybinis studijų fondas.

„Atitinkamas skatinimas realius rezultatus galėtų pasiekti tik veikdamas ilgalaikėje perspektyvoje, toks skatinimas turi būti numatomas ir prognozuojamas, nesikeisti kas metus, kad besirenkantieji asmenys pasitikėtų atitinkamu mechanizmu“, – teigiama jame.

Anot Prezidentūros, keisti įstatymus paskatino tyrimai, kurie „ilgus metus nurodo tam tikrų aukštos ir žemos kvalifikacijos specialistų trūkumą“.

„Tuo tarpu stojimų į aukštąsias ir profesinio mokymo įstaigas tendencijos neatitinka arba net tampa atvirkščiai proporcingos prognozuojamam poreikiui. Verslo sektorius kasmet labiausiai laukia informacinių technologijų, inžinerijos ir technologijos studijų programų absolventų, į tai atliepdama Vyriausybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vietų skaičių šioms studijų krypčių grupėms didina, tačiau stojantieji jas renkasi vis rečiau“, – teigia Prezidentūra.

„Drastiškai mažėja ir priėmimas į pedagogikos srities studijas aukštosiose mokyklose, nors ateityje prognozuojamas šių specialistų trūkumas“, – rašoma pranešime.

Kaip teigia Prezidentūra, Valstybės kontrolė 2020 metais atliktame audite pažymi, kad ir profesinio mokymo paklausiausiose srityse – gamybos ir perdirbimo, informacijos ir ryšio technologijų – nesurinkta pakankamai mokinių, tad darbo rinkos poreikiai gali būti nepatenkinti.

„Profesinio mokymo įstaigos imasi iniciatyvos materialiai skatinti mokinius, bet teisės aktai dėl stipendijų ir materialinių išmokų dydžių nesikeitė daugiau nei 14 metų. Didžiausia stipendija – 28,8 euro. Mokiniai, siekdami save išlaikyti, įsidarbina ir nelanko pamokų, iškrenta iš ugdymo proceso neįgiję kvalifikacijos. Stebima tendencija itin grėsminga, nes valstybė neparengs pamainos su gamyba, procesų skaitmeninimu susietiems ekonominiams sektoriams ir mažins investicijų Lietuvoje galimybes“, – teigiama pranešime.

Seimui priėmus šias pataisas, jos įsigaliotų nuo 2021 metų pradžios.